- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-23
- Bylos Nr.
- AN2-120-491/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00053-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- V. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. kovo 15 d. nutarimu V. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda, pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.Jis buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas (1,13 promilių) girtumo laipsnis, bei tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos liudijimo, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktus.Nesutikdamas su Institucijos nutarimu, V. L. kreipėsi su skundu į apylinkės teismą, prašydamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį jam nutraukti jo veikoje nesant šių administracinių nusižengimų požymių. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas šio V. L. skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas sprendė, kad liudytojų R. T. bei G. J. parodymai dėl esminių aplinkybių nuo pat pradžių buvo išsamūs ir nuoseklūs, o nežymūs jų parodymuose esantys netikslumai nesudaro pagrindo jais netikėti, šie parodymai kartu su jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis patvirtina V. L. kaltę pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. parodymus teismas vertino kaip jo gynybinę versiją, kitų liudytojų parodymais nesirėmė kaip prieštaraujančiais liudytojų R. T. ir G. J. parodymams arba neturinčiais jokios įrodomosios reikšmės byloje svarbioms aplinkybėms nustatyti. Apeliaciniu skundu V. L. prašo peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą iš naujo ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Jis nurodo, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus vertino tendencingai, esminę įrodomąją reikšmę suteikdamas prieštaringiems ir todėl nepatikimiems liudytojų R. T. ir G. J. parodymams, tačiau nevertino byloje esančių ir jį teisinančių įrodymų. Apelianto nuomone, taip vertindamas įrodymus apylinkės teismas pažeidė in dubio pro reo principą, pagal kurį visos nepašalintos abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje jis pateikė prašymą apklausti liudytojais V. K. ir E. G. dar prieš liudytojų R. T. ir G. J. apklausą. Pastarųjų liudytojų teismo posėdyje klausė, kokiu atstumu įvykio vietoje jie galėjo matyti kitus asmenis aplinkui, nes siekė išsiaiškinti, kodėl jie meluoja, jog matomumas buvo geras, gatvėje buvo apšvietimas. Apeliantas pažymi, kad iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, jog (duomenys neskelbtini) k. gatvės apšvietimas išjungiamas 21 val. Skunde jis dėsto, kad iš tarnybinio automobilio maršruto istorijos matyti, jog tarnybinis automobilis prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos stovėjo 2018 m. sausio 27 d. nuo 21:35:26 val. iki 21:49:43 val. Iki sustojimo policijos tarnybinis automobilis važiavo apie 30 sek. Iš mobilaus ryšio paslaugų operatoriaus jis gavo paslaugų ataskaitą, iš kurios matyti, jog 2018 m. sausio 27 d. 21:35:24 val., 21:35:27 val., 21:35:30 val. iš savo mobilaus telefono jis siuntė SMS žinutes. Dėl šių priežasčių jis teigia, kad tuo metu, kai liudytojai R. T. ir G. J. matė jį neva vairuojantį automobilį, jis dar sugebėjo rašyti SMS žinutes. Cituodamas liudytojų R. T. ir G. J. parodymus, apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs ir aiškūs. Skunde apeliantas dėsto šių liudytojų parodymų prieštaravimus tiek tarpusavyje, tiek su byloje esančiais jų tarnybiniais pranešimais, ir teigia, kad teismui nebuvo jokio pagrindo pripažinti juos patikimais. Nurodo, kad liudytojų parodymus, jog įvykio vietą apšvietė gatvės apšvietimas, paneigia jau minėta aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) k. gatvės apšvietimas išjungiamas 21 val. Mano, jog matomumas aplink jo automobilį galėjo būti apie 15-20 m. Nors liudytojai parodė, kad artėdami automobilį, jo kontūrus matė ir pro krūmus, tačiau iš jo pateikto vaizdo įrašo galima spręsti, jog įvykio vietoje esanti gyvatvorė, krūmai užstojo liudytojams vaizdą prie šiukšlių konteinerių, o tai visiškai paneigia šių liudytojų parodymus, kad jie visą laiką galėjo stebėti jo automobilį ar jo šviesas. Apeliantas nurodo ir tai, kad tarnybinio automobilio įspėjamieji signalai nebuvo įjungti, todėl jis neturėjo jokio motyvo sankryžoje sustoti ir po to grįžti atbuline eiga prie šiukšlių konteinerių, tuo labiau, kad jis neturėjo jokios galimybės suvokti, jog priešais jį važiavo policijos pareigūnai. Nurodo, kad nors apylinkės teismas liudytojų R. T. ir G. J. parodymus vertino kaip teisingus, nes jie neturėjo pagrindo jo apkalbėti, tačiau apeliantas mano, kad šie liudytojai galėjo ir klysti dėl faktinių aplinkybių. Akcentuoja, kad įvykio vietoje be jo automobilio buvo ir kitų automobilių. Tikint liudytojų R. T. ir G. J. parodymais, jog jie iki jo automobilio važiavo apie 30 sek., galimai 50 km/h greičiu, tai jų nuvažiuotas atstumas buvo apie 0,42 km (apskaičiavus pagal formulę s (atstumas) = v (greitis) × t (laikas). Todėl, kol minėti liudytojai važiavo link jo automobilio, stovinčio prie šiukšlių konteinerio, galėjo klysti, kad būtent jo, o ne kieno nors kito automobilis buvo įvažiavęs į sankryžą, ir po to šitos klaidos nepripažinti. Cituodamas skundžiamos nutarties motyvus, kad nors su V. B. susitarė dėl jo parvežimo iš G. J., tačiau pastarajam apie savo apsilankymą iš anksto nepranešė ir dėl to jo parodymuose nėra nuoseklumo bei logikos, nurodo, kad tai yra tik prielaidomis pagrįsta išvada. Teigia, kad jei nebūtų vartojęs alkoholio pas G. J., būtų pranešęs V. B., kad jo parvežti nebereikės, nes automobilį būtų vairavęs pats. Jis žinojo, kad G. J. buvo savo namuose, nes tądien keletą kartų pravažiavo pro jo namus ir kieme matė jo automobilį. Todėl liudytojo G. J. parodymai negali būti vertinami kritiškai. Tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo pasikviestų liudytojų, mačiusių jį sėdintį automobilyje, parodymus vertino kritiškai, tuo labiau teismas visiškai nevertino liudytojos D. P. parodymų. Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jo pasikviesti liudytojai yra jo draugai ir draugų draugai. Pažymi, kad jis nepažįsta V. K. ir E. G., todėl jam nesuprantama, kodėl jų parodymus teismas įvertino kritiškai. Pasak apelianto, būtent šių liudytojų parodymai yra nuoseklesni nei prieš tai minėtų liudytojų R. T. ir G. J. parodymai, jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys duomenys, todėl jais netikėti nėra jokio objektyvaus pagrindo.Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė, jog iš byloje esančių, jo pateiktų fotonuotraukų neaišku, kada ir kur jos buvo padarytos, kadangi šiuos duomenis galima išsiaiškinti apžiūrėjus jo fotoaparatą, kuriame matyti šių fotonuotraukų darymo data ir laikas. Iš šių fotonuotraukų matyti, kad jo automobilis įvažiavo į sniegą ir sustojo, taigi, pirmyn-atgal nevažinėjo. Apelianto nuomone, šios fotonuotraukos patvirtino būtent jo, o ne liudytojų R. T. ir G. J. parodymus. Nurodo, kad apylinkės teismas netenkino jo prašymo byloje atlikti įvykio vietos apžiūrą ar eksperimentą, kurių metu būtų gauti svarbūs ir reikšmingi duomenys, leidžiantys spręsti apie įvykio vietos apšvietimą, kad policijos pareigūnai galėjo matyti iš pradžių jo vairuojamą automobilį, po to pro tankią gyvatvorę ir jo automobilio kontūrus. Teigia, kad apylinkės teismui šio jo prašymo netenkinus, buvo pažeista jo teisė į teisingą teismą, taip pat pažeistas rungimosi principas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovė Žavinta Lupeikė su V. L. skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka ir prašo šio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkinamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde V. L., nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei 422 straipsnio 5 dalį, apeliuoja į neteisingą pirmosios instancijos teismo bylos įrodymų vertinimą, dėl to padarytas neteisingas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių bei jo kaltės, į teismo padarytus procesinius pažeidimus. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, pripažįsta, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog V. L. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį bei 422 straipsnio 5 dalį yra įrodyta, jo veika kvalifikuota teisingai, o tai, kad V. L. nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų įvykio aplinkybių matymą savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų juos vertinant. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas, priimdamas nutarimą (nutartį), privalo konstatuoti, kokios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kurių pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.Nagrinėjamu atveju V. L. savo apeliaciniame skunde pakartoja savo rašytiniame paaiškinime policijai ir apylinkės teismo posėdyje išdėstytą versiją, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), jis automobilio „Renault Espace“ nevairavo, jame tik sėdėjo laukdamas, kol jo draugas V. B. atvažiuos jo pasiimti; kad prieš tai jis gėrė draugo G. J. automobilyje, tačiau po to savo automobilio nebevairavo, jį buvo pastatęs šalikelėje; laukiant V. B., jo automobilio variklis neveikė, šviesos buvo išjungtos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas šioje byloje apelianto pateikiamus argumentus visiškai teisingai ir motyvuotai pripažino tik jo gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir ją pagrįstai atmetė. Apelianto argumentus visiškai paneigia apylinkės teismo posėdžio metu išnagrinėtų, skundžiamoje nutartyje išdėstytų bei išsamiai ir motyvuotai aptartų įrodymų visuma. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti bei V. L. kaltei įrodyti rėmėsi liudytojų R. T. ir G. J. parodymais, kurie, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, esminėse aplinkybėse buvo aiškūs, detalūs ir nuoseklūs viso proceso metu. Iš liudytojų R. T. ir G. J. parodymų matyti, kad 2018 m. sausio 27 d. apie 21.40 val. jie patruliavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), jie pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) k. automobilis iš šalutinio kelio įvažiavo į sankryžą, joje sustojo ir netrukus pradėjo važiuoti atbuline eiga. Šis automobilis jiems sukėlė įtarimą, todėl jie nusprendė jį patikrinti. Važiuodami link automobilio, jie visą laiką jį stebėjo, per krūmų šakas matė jo šviesas bei kontūrą. Automobilis nuo minėtos sankryžos atbuline eiga privažiavo prie netoliese buvusių šiukšlių konteinerių ir sustojo. Privažiavus automobilis jau stovėjo, jo šviesos buvo įjungtos, variklis užvestas. Automobilio vairuotojas – V. L., iš pradžių jiems paaiškino, kad automobiliu atbuline eiga privažiavo prie šiukšlių konteinerių, nes jam kažkas paskambino telefonu ir jis sustojo atsiliepti, kad nepažeistų KET. O jau po to, kai V. L. jie nustatė 1,13 prom. girtumą, pastarasis ėmė neigti, kad vairavo automobilį, aiškino, kad automobilyje laukė jį pasiimti atvažiuojančio draugo. Taip pat V. L. nepateikė automobilio registracijos liudijimo, nes jo nerado. Pagal šių liudytojų parodymus, jie V. L. automobilį sankryžoje pastebėjo būdami apie 100 m atstumu nuo jos, jo automobilį privažiavo per maždaug 30 sek. laikotarpį. Tuo metu keliu gal ir pravažiavo kita transporto priemonė, tačiau V. L. automobilį visą laiką matė, iš jo niekas neišlipo, prie automobilio vairo sėdėjo pats V. L., apie kitus asmenis, galimai vairavusius automobilį, jiems nenurodė. Apygardos teismas pritaria apelianto skundo argumentams, kad liudytojų R. T. ir G. J. parodymuose yra tam tikrų netikslumų, tačiau jie nėra esminiai, jie yra labai išsamiai aptarti ir išanalizuoti skundžiamoje nutartyje, todėl jų apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Apygardos teismas sutinka ir su apylinkės teismo motyvais, kad liudytojų R. T. ir G. J. parodymuose esantys netikslumai yra nežymūs, kas nedaro jų parodymų nepatikimais bendrai imant. Netikėti ar abejoti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apygardos teismas taip pat neturi jokio pagrindo, juolab kad analogiškas įvykio aplinkybes jie nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose, pateiktuose iš karto po įvykio (57, 58 b. l.). Kritiškai vertinami apelianto teiginiai apie šių liudytojų suinteresuotumą, nes jie niekuo nepagrįsti. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki ir duoda neobjektyvius parodymus bei siekia nepagrįstai apkaltinti būtent V. L. Nors apeliantas skunde labai daug dėmesio skiria toms aplinkybėms, kad policijos pareigūnai negalėjo niekaip matyti jo automobilio, nes jį užstojo krūmai, tačiau, sprendžiant iš byloje esančių įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad policijos pareigūnai turėjo realią galimybę tiek matyti V. L. automobilį sankryžoje, tiek jį važiuojant atbuline eiga link netoliese buvusių šiukšlių konteinerių. Kaip minėta, visų pirma, jie pamatė jį įvažiuojantį į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, po to joje sustojantį ir važiuojantį atbuline eiga. Jiems artėjant link prie šiukšlių konteinerio sustojusio V. L. automobilio, jie matė jo automobilio šviesas bei kontūrą per krūmų šakas. Iš byloje esančių įvykio vietos fotonuotraukų matyti, kad važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža yra puikiai matoma, o važiuojant keliu link (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. pradžią šiek tiek užstoja krūmai, tačiau jie yra žemi (49 – 56 b. l.). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei įvertinus tai, kad įvykis vyko žiemą ir krūmai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėse buvo be lapų, be to, įvykis buvo tamsiu paros metu, kuomet automobilio šviesios matosi labai gerai, darytina išvada, kad nors V. L. automobilio policijos pareigūnai visą laiką ir negalėjo matyti, tačiau pro krūmų šakas jie neabejotinai galėjo matyti tiek automobilio kontūrą, tiek ir jo šviesas. Dėl šių priežasčių nesiremti liudytojų R. T. ir G. J. parodymais pagrindo nebuvo, o vien tai, kad apeliantas nepripažino, jog vairavo automobilį, nepaneigia pirmiau nurodytų motyvų ir neleidžia abejoti šių liudytojų parodymų objektyvumu, teisingumu ir patikimumu. Čia būtina pažymėti, kad ir savo pirminiame paaiškinime dar įvykio vietoje (12 b. l.) V. L. nurodė, jog jis važiavo savo automobiliu iš medžioklės, vienas, vairavo automobilį būdamas išgėręs apie 200 g alkoholio, kas yra visiškai logiška įvertinus jam nustatytą 1,13 promilių girtumą. Neįtikinami vėliau sekę jo paaiškinimai ir skunduose nurodyti jo argumentai, jog šį savo paaiškinimą jis surašė ir pasirašė spaudžiamas policijos pareigūnų, būdamas strese, aplinkybes nurodė netiksliai, ir pan. Taigi, šiais įrodymais, kurie sudaro loginę įvykio seką, priešingai apelianto skundo teiginiams, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi nustatydamas esmines bylos faktines aplinkybes bei pagrįsdamas V. L. kaltę padarius administracinius nusižengimus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį. Apeliaciniame skunde V. L. nurodytos aplinkybės, kad apylinkės teismas netinkamai vertino liudytojų G. J., V. B., M. Č., J. Č., M. P., M. G., V. K. ir E. G. parodymus, visiškai neatsižvelgė į D. P. parodymus, į bylą jo pateiktas fotonuotraukas, darytas iš karto po įvykio, yra nepagrįstos. Įvertinus G. J., V. B., M. Č., J. Č., M. P., M. G. parodymus, matyti, kad jie patys nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, jo tiesiogiai nematė, todėl jų nurodytos aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia tiriamo įvykio aplinkybių. Dėl liudytojos D. P. parodymų atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra tik jos rašytinis paaiškinimas, tačiau ji apylinkės teismo posėdyje nebuvo apklausta, taigi, jos parodymai nebuvo tiesiogiai ištirti ir todėl jais apylinkės teismas pagrįstai nesirėmė priimdamas skundžiamą nutartį. Kaip ir su pateiktomis V. L. fotonuotraukomis, kurios ne tik kad neaišku, kada ir kur buvo padarytos, kad būtų susijusios su tiriamo įvykio vieta, bet ir nėra informatyvios, kad iš jų būtų galima kažką spręsti apie byloje nustatytinas įvykio aplinkybes. Apylinkės teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo liudytojų V. K. ir E. G. parodymais. Pastebėtina, kad liudytojas V. K. yra administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. pažįstamas, E. G. – V. K. pažįstamas, todėl visiškai realu, jog jie siekė padėti V. L. išvengti administracinės atsakomybės teigdami, jog šis automobilio nevairavo. Beje, pastarųjų liudytojų parodymai esmingai prieštaravo liudytojų R. T. ir G. J. parodymams, kurie, kaip nustatyta, neturėjo jokio suinteresuotumo melagingai apkalbėti V. L. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Čia būtina pastebėti ir dar keletą aplinkybių, kurios tiesiog logiškai neįtelpa V. L. pateiktoje versijoje. Anot jo, jis eidamas pas draugą G. (G. J.) į prie nuosavo namo esantį garažą išgerti alkoholio, savo automobilį, kurio jis akivaizdžiai nebeketino vairuoti, paliko kažkodėl ne prie draugo garažo, o gerokai toliau nuo jo namų, netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, prie konteinerių. Po to, pabendravęs ir išgėręs alkoholio jis vėl grįžo pėsčiomis iki automobilio ir tik jame ėmė skambinėti bei ieškoti pažįstamų, kas galėtų jį parvežti į namus. Logiška, kad jausdamasis neblaivus jis tai galėjo padaryti dar būdamas pas G. J.. Apeliantas savo paaiškinime (13 – 14 b. l.) tvirtino, kad policijos pareigūnams pradėjus forminti pažeidimą, jis paskambino V. B., jam pasiskundė, kad policijos pareigūnai jam rašo protokolą už tai, ko jis nepadarė, paprašė jo kaip galima greičiau atvažiuoti. V. B. atvažiavo su M. P., kuris vairavo automobilį, tačiau jiedu kažkodėl nepriėjo prie policijos pareigūnų. Toks jų elgesys visiškai nesuprantamas ir niekaip logiškai nepaaiškinamas, nes priešingai – jiedu iš karto, dar įvykio vietoje galėjo bent iš dalies patvirtinti V. L. keliamą versiją. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje atkreipė dėmesį ir skirtingus V. L., G. J. ir V. B. susitarimą dėl vizito pas G. J. tikslo, dėl alkoholio vartojimo vakare pas jį, kas taip pat rodo apie V. L. iškeltos įvykio versijos prieštaravimą byloje esančių įrodymų visetui, o kartu ir jos netikrumą. Apylinkės teismas labai motyvuotai tokią jo versiją įvertino kaip negyvenimišką ir netikrovišką. Tokiu būdu, iš byloje esančių įrodymų visumos akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai R. T. ir G. J. vizualiai pamatė V. L. vairuotą automobilį „Renault Espace“, ir neabejotinai nustatė, kad automobilį vairavo būtent jis. Byloje neginčytinai nustačius, kad V. L. 2018 m. sausio 27 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Renault Espace“ ir kad jam buvo nustatytas 1,13 prom. girtumas, taip pat kad jis tikrinančiam pareigūnui R. T. nepateikė minėto automobilio registracijos liudijimo, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį. Vertinant V. L. skundo argumentus apie Institucijos pareigos pagrįsti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę neįvykdymo, pažymėtina, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Aptariamu atveju, įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą, jų pagrįstumą bei objektyvumą, tokių veiksmų kaip ekspertizės skyrimas, įvykio vietos apžiūros atlikimas ir kt. būtų perteklinis. Apygardos teismas sprendžia, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų – apklausti liudytojai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, padarytos įvykio vietos fotonuotraukos ir kt., kurių pagrindu V. L. buvo visiškai pagrįstai nustatyta jo kaltė. Tokiu būdu, įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos teismui išnagrinėjus objektyvius bylos įrodymus. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra net mažiausios abejonės, kad V. L. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,13 prom. girtumas, tikrinančiam pareigūnui nepateikė automobilio registracijos liudijimo, todėl skundžiama apylinkės teismo nutartimi jis pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir 422 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
Dėl V. L. 2018-07-21 prašymo
Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. L. 2018-07-23 prieš teismo posėdį, kuriame rašytinio proceso tvarka buvo paskirtas nagrinėti jo skundas, apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinį prašymą prijungti prie šios bylos jo paaiškinimą, kuriame jis dar kartą kritikuoja policijos pareigūnų G. J. ir R. T. paaiškinimus bei parodymus ir kaip naują įrodymą pateikia antstolio L. J. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolis padarė išvadą, jog žmogaus akimi, nenaudojant kitokių techninių priemonių, kas vyksta (duomenys neskelbtini) gatvėje galima matyti tik beveik privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio prašymo, visų pirma pažymi, kad šioje byloje 2018-07-02 apygardos teismas, nenustatęs ANK 651 str. 3 ir 4 dalyse nurodytų pagrindų, atmetė V. L. prašymą nagrinėti šią bylą žodinio proceso tvarka. Pagal ANK 647 str. 2 d., apeliaciniame skunde, be kita ko, turi būti nurodyti ir nutarimo (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei apeliacinį skundą padavusio asmens prašymai. ANK 651 str. 3 d. numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. Sistemiškai aiškinant šias apeliacinio proceso apygardos teisme sąlygas administracinių nusižengimų bylose galima matyti, jog ANK 651 str. 4 d. nurodyti subjektai (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą) pateikdami apeliacinį skundą arba atsiliepimą į apeliacinį skundą, ginčydami pažeidimo faktines aplinkybes ar pažeidimą padariusio asmens kaltę, kartu turi pateikti ir : 1) naujus duomenis apie paaiškėjusias naujas bylos aplinkybes, ar 2) naujus įrodymus – kurie esmingai įtakotų apeliacinės instancijos teismo tikrinimų institucijų, jų pareigūnų ar pirmos instancijos teismo priimtų nutarimų (nutarčių) teisėtumą bei pagrįstumą. Tokiu atveju, viena vertus, kiti suinteresuoti proceso dalyviai turėtų galimybę įvertinti šiuos duomenis ar įrodymus ir pateikdami atsiliepimą pareikšti dėl jų savo nuomonę. O kita vertus, ir apeliacinės instancijos teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo, susipažinęs su byloje esančiais ir naujai pateiktais duomenimis ar įrodymais, turėtų realią galimybę ne tik tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet ir spręsti dėl būtinumo tokią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir į posėdį iškviesti suinteresuotus proceso dalyvius, tam kad jie galėtų dėl šių duomenų ar įrodymų pateikti savo paaiškinimą. Šioje byloje V. L. savo prašymus ir naują įrodymą (minėtą antstolio surašytą protokolą) pateikė ne su apeliaciniu skundu, o prieš pat teismo posėdį. Taip jis nesilaikė virš paminėtų teisės normų reikalavimų ir atėmė galimybę kitiems proceso dalyviams pateikiant atsiliepimus pareikšti savo nuomonę dėl jo prašymo ir pateikto naujo įrodymo. Todėl, apeliacinės instancijos šio V. L. prašymo nenagrinėja ir dėl jo išsamiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.