Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-16 · Administracinė byla Nr. I-112-279/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-08-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-16
Bylos Nr.
I-112-279/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00232-2011-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
E. P., A. D., L. N. D., L. V.
Advokatai
Inga Radinienė, Valerijus Novikovas
Kategorijos
  • 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-112-279-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00232-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 4.5., 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 16 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

sekretoriaujant Virginijai Jasevičienei,dalyvaujant pareiškėjai R. G. ir jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. Ch.,trečiojo suinteresuoto asmens E. P. atstovui advokatui Valerijui Novikovui,trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. P., L. N. D., L. V. ir A. D. dėl įsakymo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. G. skundu (b. l. 2-5) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti Panevėžio apskrities viršininko 2003-10-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo Panevėžio rajone“ (toliau – ir Įsakymas) 1.2 p., kuriuo patvirtintas L. N. D. Panevėžio rajono savivaldybėje (duomenys neskelbtini) paženklintas 0,7208 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 5-2, iš jo 0,5008 ha žemės ūkio naudmenų, 0,0750 ha – vandenų, 0,1450 ha – kitos žemės, 3, 3.1, 3.2 p., kuriais Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Molainių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte plane vietoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), nubraižytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą naujai projektuojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti kelio servitutą – patekti į R. G. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Molainių kadastrinėje vietovėje, esantį (duomenys neskelbtini). Mano, kad skundžiamo įsakymo dalis pažeidžia jos, kaip žemės sklypo savininkės teises ir teisėtus interesus, kadangi Įsakymu patvirtinus L. N. D. suprojektuotą žemės sklypą, neliko 4 m pločio privažiavimo kelio prie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Pareiškėja paaiškino, jog 2001 m. jai atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą 1,39 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo ribos buvo paženklintos vietoje, parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas ir žemės sklypo ribų abrisas, kuriame pažymėtas 4 m privažiavimo kelias prie jos sklypo per buvusį laisvos valstybinės žemės sklypą. 2011 m. pareiškėja sužinojo, kad Įsakymu buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) ir paženklintas 0,7208 ha žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduotas L. N. D. (šiuo metu sklypas priklauso E. P.), į kurio ribas įmatuotas 4 m pločio kelias, kuriuo numatytas vienintelis patekimas į jai priklausantį sklypą. Apie L. N. D. ženklinamą ir projektuojamą žemės sklypą pareiškėjai pranešta nebuvo, ji nedalyvavo sklypo ženklinime, nors pagal teisinį reglamentavimą, ji turėjo būti pakviesta. Su dabartine minėto žemės sklypo savininke E. P. buvo mėginta tartis, nustatant kelio servitutą sutartimi, tačiau pastarajai atsisakius išspręsti ginčą taikiai, iškilo būtinybė naikinti ginčijamą Įsakymo dalį. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, prašo tenkinti skundą, taip pat priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos atstovė advokatė I. Radinienė prašo tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais. Atstovė papildomai pažymėjo, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, pačiame projekte privalo būti suprojektuoti bendro naudojimo keliai ir kiti sprendiniai. Ginčo teritorijos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra pažymėtas 4 m pločio bendro naudojimo kelias, be to, 2001 m. ženklinant pareiškėjai suprojektuotą žemės sklypą abrise šis privažiavimo kelias prie jos sklypo taip pat pažymėtas, tą patvirtina minėtos vietovės žemėtvarkos projekto autorė S. P., ženklinusi pareiškėjos žemės sklypą. Tuo tarpu vykdant vėlesnį ginčo teritorijos projektavimą, t. y. ženklinant suprojektuotą žemės sklypą L. N. D. (šiuo metu sklypo savininkė yra E. P.) įsivėlė klaida ir privažiavimo kelias įmatuotas į pastarąjį žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, turi būti naikinami skundžiamo įsakymo punktai, kurias suprojektuotas minėtas žemės sklypas, kaip neteisėti ir pažeidžiantys pareiškėjos teises ir teisėtus interesus.

Atsiliepimas

Atsakovas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) – atsiliepime (b. l. 30-34) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo pareiškėjos reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Tarnybos atstovas K. Ch. atstovas paaiškino, jog žemėtvarkos skyriuje buvo nustatyta, kad į L. N. D. priklausiusį, šiuo metu E. P. priklausantį žemės sklypą buvo įmatuotas 4 m pločio pravažiavimo į pareiškėjos R. G. žemės sklypą keliukas. Pastebėjus šį faktą, buvo kviestos suinteresuotos šalys, t. y. pareiškėja ir E. P., ir joms pasiūlyta taikiai susitarti ir sutartimi nustatyti kelio servitutą, o nesutarus tarpusavyje – kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl kelio servituto nustatymo. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, servitutai nustatomi įstatymu, administraciniu aktu, šalių sutartimi ar teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju administraciniu aktu nustatyti kelio servitutą ginčo teritorijoje nėra galimybės, kadangi neatitinka įstatyme nustatytų kriterijų, t. y. nėra visuomenės poreikio, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą nustatyti kelio servitutą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėjos reikalavimai panaikinti skundžiamo įsakymo dalį taip pat nepagrįsti, kadangi panaikinus įsakymą, gali atsirasti kitų nenumatytų pasekmių. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjos skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. P. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, atsiliepime (b. l. 39-41) nurodė, kad nesutinka su skundo reikalavimais ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Teismo posėdžio, vykusio 2012-10-11, metu E. P. paaiškino, jog 2005 m. įsigijo žemės sklypą iš L. V.. Tuo metu jokio pravažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą nebuvo, apie tai ji nieko nežinojo. Tai, kad pro jai priklausantį žemės sklypą turi būti privažiavimo kelias į pareiškėjos sklypą, ji sužinojo tik 2011 m., kuomet buvo iškviesta į žemėtvarkos skyrių dėl servituto nustatymo. Pradėjus domėtis esama situacija, paaiškėjo, kad į R. G. sklypą galima patekti ir kitu keliu, todėl ji atsisakė nustatyti kelio servitutą. E. P. nuomone, nepagrįstai norima per jos žemės sklypą nustatyti privažiavimą į pareiškėjos žemės sklypą, juolab, kad žemėtvarkos projekte nėra pažymėtas toks kelias, todėl jos reikalavimai turi būti atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens E. P. atstovas advokatas V. Novikovas prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Atstovas pažymėjo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog iš tiesų servitutinis kelias žemėtvarkos projekte nebuvo ir nėra pažymėtas, yra pateiktas tik abrisas, kuriame numatytas toks pravažiavimo į pareiškėjos žemės sklypą, tačiau iš abriso nėra aišku, kurioje vietoje šis kelias turi būti. Todėl atsižvelgiant į tai, jog teritorijų planavimo dokumente – žemėtvarkos projekte – nėra numatytas kelias patekimui į R. G. sklypą, todėl nėra pagrindo administraciniu aktu nustatinėti servitutą šiuo metu. Be to, Žemės įstatymo 23 str. 2 d. 3 ir 4 p. pagrindu yra įmanoma nustatyti servitutą būtent administraciniu aktu, tačiau nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti minėtas įstatymo nuostatas nėra, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti servitutą taip pat turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. N. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta. Teismo posėdžio, vykusio 2012-10-11, paaiškino, jog žemę ji paveldėjo iš savo vyro, kai buvo ženklinamas jai suprojektuotas žemės sklypas, ji nebuvo kviesta ir nieko nežinojo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. D. atsiliepime (b. l. 144) nurodė, jog pagal Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą žemėtvarkos projektą, jam priklausančiame žemės sklype nebuvo numatytas kelias į besiribojantį R. G. žemės sklypą, kadangi abu sklypai ribojosi su tuo metu buvusia laisva valstybine žeme. Iš to matyti, kad neteisingas E. P. teiginys, kad keliukas į R. G.sklypą galėjo būti įmatuotas į jam priklausantį žemės sklypą. A. D. nuomone, pareiškėjai privažiavimas prie jos žemės sklypo turi būti, tačiau tik ne jo žemės sklypo sąskaita.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. V. į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka. L. V. atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio apskrities viršininko 2000-03-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos Molainių kadastrinėje vietovėje“ R. G. suformuotas žemės sklypas (b. l. 20-22), kuris paženklintas vietoje 2011-05-29 (b. l. 13), bei nubraižytas žemės sklypo abrisas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l.17). Iš abriso matyti, kad minėtas žemės sklypas gretimybėje 1-2-3 ribojasi su nepriskirta valstybine žeme, gretimybėje 3-4 ribojasi su A. D. žeme, gretimybėje 4-5 – su K. B. žemės sklypu bei gretimybėje 1-5 ribojasi su S. M. žeme. Abrise punktyrine linija taip pat įbraižytas kelias patekimui į R. G. žemės sklypą per nepriskirtos valstybinės žemės sklypą. Panevėžio apskrities viršininko 2001-08-27 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę ir mišką Panevėžio rajone priėmimo“ patvirtintame piliečių, kuriems perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai žemės, miško ir vandens telkinių sklypai, sąraše Nr. 1 R. G. patvirtintas 1,39 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15) ir Panevėžio apskrities viršininko 2001-08-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,5308 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. D. 2002-06-14 buvo paženklintas žemės sklypas, o 2002-12-09 paženklintas 69306 m² ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 7208 m² ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) L. N. D. (Žemės tvarkymo bylos). Ženklinant vietoje minėtus žemės sklypus nei L. N. D., nei gretimų sklypų savininkai, tame tarpe ir R. G. nedalyvavo (b. l. 24). Panevėžio apskrities viršininko 2003-10-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo Panevėžio rajone“ 1.2 punktu patvirtintas (duomenys neskelbtini), paženklintas 0,7208 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, Įsakymo 3.1 p. Panevėžio r. Naujamiesčio sen. Molainių k. v. žemės reformos žemėtvarkos projekto plane vietoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), o Įsakymo 3.2 p. nubraižytas sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). L. N. D. 2004-06-21 Privačios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 68) pardavė L. V. 0,7208 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), o pastaroji 2005-09-16 Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi (b. l. 44-46) minėtą žemės sklypą pardavė E. K. (P.). Tarnyba 2010-11-08 gavo inžinierės geodezininkės paaiškinamąjį raštą, kuriame konstatuota, kad 2010-09-01 (duomenys neskelbtini). atliekant žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo R. G., kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad šis žemės sklypas lieka be privažiavimo į jį. Minėtai problemai spręsti žemėtvarkos skyriuje 2011-01-31 surengtas susirinkimas, kuriame dalyvavo E. P. ir R. G. E. P. nesutiko tikslinti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas administracine tvarka, todėl buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą jos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui bendru sutarimu su gretimo sklypo savininke R. G.

Ginčo santykius reguliuoja Žemės reformos įstatymas, Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – Metodika), Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje tvarka (toliau – Tvarka) bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka (toliau – Žemėtvarkos projektų tvarka) ir kiti teisės aktai (nurodomos ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios šių teisės aktų redakcijos).

Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotus privačios ir valstybinės žemės sklypus. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Pagal šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalį, žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, <...> nustatomi jų plotai ir ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, žemės sklypams nustatoma pagrindinės žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir žemės naudojimo sąlygos, o šio straipsnio 6 d. numatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Pažymėtina, kad Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį leistino matavimo tikslumo, nustatyto Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintoje metodikoje, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama.

Iš aukščiau nurodyto matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Žemės reformos įstatymas nenumatė kompensavimo galimybės už viršijantį matavimo leistiną skirtumą. Be to, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Žemėtvarkos projektų tvarka taip pat nenumatė kompensavimo galimybės, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis. Tik nuo 2005 m. gegužės 26 d. įsigaliojusi Vyriausybės 1998-04-01 nutarimo Nr. 385 nauja redakcija buvo patvirtintas Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau Aprašas), kurio 24 punktas numatė, kad jeigu atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui apskrities viršininko įsakymu kompensuojama perduodant atitinkamai žemės ar miško sklypą, suformuotą kadastro vietovės, kurios teritorijoje yra šis privačios žemės ar miško sklypas, žemės reformos žemėtvarkos projekte laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytos žemės sklypų formavimo eilės. Iš to daroma išvada, jog atlikus L. N. D. nuosavybės teise priklausiusio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei nustačius, kad pamatuoto žemės sklypo plotas mažesnis, nepagrįstai paženklintas vietoje kitas žemės sklypas, taip kompensuojant ankstesnio žemės sklypo ploto trūkumą.

Minėta, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Žemėtvarkos ir teisės departamento prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Metodikos 4 p. nustatyta, kad kai patvirtinus kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą lieka laisvos žemės, vykdomas patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, o jo pradžia (data) paskelbiama apskrities viršininko įsakymu. Metodikos 5 p. nustato privalomą projekto rengimui medžiagą, kur, be kita ko, nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami turint pretendentų prašymus atkurti nuosavybės teisę ir įsigyti žemę bei prie jų pridedamas pažymas, išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn bei kitus dokumentus, reikalingus tinkamai organizuoti projektavimo darbus. Metodika taip pat išsamiai reglamentuoja visus žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesą, kuris susideda iš etapų, t. y. žemės grąžinimas natūra, projekto parengiamieji darbai, projektavimo darbai, projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje, duomenų žemės nuosavybės ir naudojimo įteisinimui parengimas, projekto baigiamieji darbai (Metodikos 9 p.). Metodika įtvirtina reikalavimus, kurių privalu laikytis rengiant ir įgyvendinant žemėtvarkos projektą. Metodikos 18 p. nustatyta, kad numatytai projektą rengti teritorijai žemėtvarkos skyrius parengia apskrities viršininko įsakymo projektą dėl teritorijos patvirtinimo, kuriame , be kita ko, nurodoma, pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti , gauti žemę, pirkti ar nuomoti ją sąrašą nustatoma data, iki kurios minėti pretendentai turi pateikti prašymus žemėtvarkos skyriui. Metodikos 23 p. taip pat nustatyta, kad projekto autorius gautus prašymus gauti žemę nagrinėja vadovaudamasis apskrities viršininko kas 3 mėn. tvirtinamais sąrašais, parengia pretendentų sąrašą, sugrupuodamas gautus prašymus į 12 grupių pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, o Metodikos 27 p. įtvirtinta, jog apskrities viršininko patvirtintas pretendentų sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Metodikos 28 p. nustato, kad žemės sklypai projektuojami kiekvienai pretendentų gauti žemę grupei, o pretendentai kviečiami aptarti žemės sklypų išsidėstymo klausimus susirinkime. Pretendentų suderinimas bei sutikimas dėl suprojektuoto žemės sklypo įforminamas parašu žiniaraštyje. Užbaigus žemės sklypų projektavimą vienai pretendentų grupei, parengiamas žemės sklypų projektavimo darbų įvykdymo aktas. Parengtą žemės reformos žemėtvarkos projektą su institucijomis derina projektą rengęs projekto autorius (Metodikos 60 p.), kurį suderinus jis pateikiamas viešam visuomenės svarstymui (Metodikos 63 p.). Projektas tvirtinamas apskrities viršininko įsakymu. Metodikos 67 punkte nustatyta, kad projekto paženklinimo darbai apima žemės sklypų ribų bei suprojektuotų kelių parodymą-paženklinimą vietoje. Prieš paženklindamas žemės sklypus vietovėje pagal patvirtintą projektą, jo autorius parengia ir pateikia žemėtvarkos skyriaus vedėjui tvirtinti asmenų, kuriems projektu suformuoti žemės sklypai ir kuriuos reikia pakviesti dalyvauti paženklinant žemės sklypus, sąrašą. Metodikos 68 punkte taip pat įtvirtinta, kad ženklinant projekte suprojektuotus žemės sklypus kviečiami asmenys, kuriems ženklinami žemės sklypai, <...> taip pat gretimų paženklintų žemės sklypų savininkai. Projekto autorius paženklina žemės sklypą asmeniui nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai pretendentams. Neatvykus asmeniui, kurio sklypas ženklinamas, paženklinama kviečiant visus nurodytus asmenis pakartotinai tik po to, kai šis asmuo kreipsis dėl žemės sklypo paženklinimo.

Žemėtvarkos projektų tvarkos 9 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodamos ar nuomojamos valstybinės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, o šios tvarkos 23 punkte nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuoti žemės sklypai paženklinami vietovėje Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Žemėtvarkos skyrius praneša piliečiui registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietoje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo. Be to, Tvarkos 8 p. nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto autorius suprojektuoja jame žemės, miško sklypus ar vandens telkinį, suderina sklypų ribas su asmenimis, pageidaujančiais juos įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti, ir supažindina juos su specialiosiomis žemės, miško sklypo, vandens telkinio naudojimo sąlygomis, žemės servitutais ir ūkinės veiklos apribojimais.

Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, L. N. D. visiškai nedalyvavo žemėtvarkos projekto rengimo (jo papildymo) procese, tuo pažeidžiant aukščiau nurodytas Metodikos nuostatas. Atlikus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusio nuosavybės teise L. N. D., kadastrinius matavimus, buvo gautas 0,7932 ha ploto žemės trūkumas. Šis žemės ploto skirtumas buvo kompensuotas, paženklinus žemės sklypą kadastro (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš parengto paženklinimo akto matyti, kad ženklinant žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas vietoje nedalyvavo nei tuometinė žemės sklypo savininkė L. N. D., nei gretimo sklypo savininkė R. G. Minėtas žemės sklypas nebuvo pažymėtas žemėtvarkos projekte (jo papildyme), jis nebuvo suprojektuotas būtent L. N. D, nebuvo patvirtintas sąrašas, kuriame būtų nurodyta L. N. D. kaip pretendentė ir pan. Todėl Panevėžio apskrities viršininko 2003-10-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria L. N. D. patvirtintas (duomenys neskelbtini) paženklintas 0,7208 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) bei kuria Panevėžio rajono Molainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto plane įsakyta vietoje žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašyti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) bei nubraižyti sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), naikintina.

Pažymėtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą servitutai gali būti nustatomi įstatymu, sandoriais ir teismo sprendimais, o įstatymo nustatytais atvejais – administraciniu aktu, tačiau tik tiesiogiai įstatyme numatytais atvejais. Galimybė nustatyti servitutą privatiems žemės sklypams numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose, t. y. kai kelio servitutas reikalingas prieiti ar privažiuoti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (Įstatymo 23 str. 2 d. 3 p.) bei kai reikia tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinierinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti (Įstatymo 23 str. 2 d. 4 p.). Iš šių teisės akto nuostatų akivaizdu, jog servitutas privačiai žemei nustatomas administraciniu aktu, jei tam yra visuomenės poreikis. Iš to daroma išvada, jog nagrinėjamoje byloje įpareigoti atsakovą nustatyti kelio servitutą – patekti į R. G. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) – nėra teisinio pagrindo, kadangi neatitinka Žemės įstatyme nustatytų atvejų, todėl šis pareiškėjos reikalavimas atmestinas.

Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas ei pateikė tokias išlaidas patvirtinančius dokumentus. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog tokiu atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių išlaidas. Pareiškėjos turėtas išlaidas sudaro: 100 Lt žyminis mokestis (2011-11-23 mokėjimo nurodymas Nr. 749487, b. l. 6), 100 Lt užklausimo parengimo išlaidos (2011-10-24 pinigų priėmimo kvitas Nr. 619756, b. l. 129), 600 Lt skundo parengimo išlaidos (2011-11-07 pinigų priėmimo kvitas Nr. 619761, b. l. 130) bei 900 Lt pasirengimo bylai bei atstovavimo teisme išlaidos (2012-01-10 pinigų priėmimo kvitas Nr. 619776, b. l. 131), viso 1700 Lt išlaidų. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad maksimalus priteistinų išlaidų už ieškinio paruošimą dydis yra 3 MMA, t. y. 2400 Lt (3 x 800 Lt), o 8.18 punktas numato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme gali būti priteisiama 0,15 MMA, t. y. 120 Lt (800 Lt x 0,15 Lt). Rekomendacijų 9 punktas numato, kad atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Pareiškėja teismui pateikė 100 Lt žyminio mokesčio už skundą Panevėžio apygardos administraciniam sumokėjimą patvirtinantį dokumentą – mokėjimo kvitą, šios išlaidos pagrįstos tinkamu mokesčio sumokėjimą patvirtinančiu dokumentu, todėl galėtų būti priteisiamos. Be to, kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų išlaidas patvirtinančių dokumentų, už skundo paruošimą prašoma priteisti 600 Lt, už pasirengimą administracinės bylos nagrinėjimui (5,5 val.) bei atstovavimą teisme (2 val.) prašoma priteisti 900 Lt. Ši suma neviršija Rekomendacijose už procesinių dokumentų ruošimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose nurodyto dydžio, todėl galėtų būti priteisiama. Tačiau Rekomendacijų nuostatos nenumato išlaidų, susijusių su kitoms institucijoms paruoštų dokumentų – paklausimų ruošimą, todėl prašoma priteisti 100 Lt suma nepriteistina. Be to, pareiškėja buvo pareiškusi reikalavimą panaikinti įsakymo dalį bei įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, tačiau teismo sprendimu pareiškėjos skundas tenkinamas tik iš dalies – naikinama įsakymo dalis, todėl pareiškėjos turėtos teismo išlaidos mažintinos proporcingai patenkintiems reikalavimams – priteistina pusė turėtų ir dokumentais patvirtintų teismo išlaidų, neviršijančių Rekomendacijose nurodytų dydžių, t. y. 800 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

pareiškėjos skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apskrities viršininko 2003-10-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypų patvirtinimo, servituto nustatymo ir žemės reformos žemėtvarkos projekto plano pakeitimo Panevėžio rajone“ 1.2 p., 3 p., 3.1 p. ir 3.2 p. panaikinti.

Pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naujai projektuojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti kelio servitutą – patekti į R. G. priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos R. G. naudai 800 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Kolegijos pirmininkė Nijolė ČekanauskienėTeisėjos Irena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė