- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-1188-565/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10589-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- T. G.
- Kategorijos
- 118.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė teismo, posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-04 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria iš dalies tenkino ieškovo T. G. prašymą ir nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką bei išvykimo į užsienį sąlygą: 1) ieškovas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais pirmos ir trečios kiekvieno mėnesio savaitės pirmadienį, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus iki 20.30 val.; 2) ieškovas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais antros ir ketvirtos kiekvieno mėnesio savaitės trečiadienį, pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos nuo 16.00 val. ir grąžinant vaikus iki 20.30 val; 3) ieškovas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimant juos iš gyvenamosios vietos nuo to savaitgalio šeštadienio 11.00 val. ir grąžinant vaikus iki to savaitgalio sekmadienio 19.00 val.; 4) nepavykus ieškovui ir atsakovei taikiai susitarti dėl bendravimo su vaikais valstybinių ir kitų švenčių dienomis, ieškovas turi teisę vaikus paimti pirmą šventės dieną 11.00 vai. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinti paskutinę šventės dieną 20.30 vai.; 5) ieškovas turi teisę savo kasmetinių atostogų metu su nepilnamečiais sūnumis praleisti ne mažiau kaip dvi savaites. Apie būsimą atostogų laiką telefonu ar elektroniniu paštu ieškovas turi informuoti atsakovę ne vėliau kaip vieną mėnesį iki jų pradžios; 6) uždrausti atsakovei be teismo leidimo išvežti į bet kurią užsienio valstybę nepilnamečius vaikus iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-04 nutarties 1-4 punktuose patvirtintas laikinąsias apsaugos priemones pakeisti ir išdėstyti taip: ieškovas turi teisę matytis su nepilnamečiais vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę pasiimant vaikus iš gyvenamosios vietos atitinkamai pirmadienį nuo 10.00 val. ir grąžinant vaikus kitą pirmadienį 10.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Likusią nutarties dalį prašo palikti nepakeistą.
Savo prašymą ieškovas iš grindė tuo, kad, jo nuomone, nutartimi patvirtinta laikina bendravimo tvarka neužtikrina abiejų tėvų lygybės bendraujant su vaikais, atsakovė visais įmanomais būdais riboja vaikų bendravimą su tėvu, vaikai praranda jiems būtiną ryšį su tėvu, kas prieštarauja vaikų interesams, o taip pat ieškovo interesui maksimaliai bendrauti su vaikais. Be to, nutartimi patvirtinta laikina bendravimo tvarka taip pat daro neigiamą įtaką būsimo teismo sprendimo byloje dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu patenkinimui ir įvykdymui.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog aplinkybės iš esmės pasikeitė ir iškilo būtinybė keisti nustatytą laikiną ieškovo su vaikais bendravimo tvarką. Be to, ieškovui bendrauti su vaikais atsakovė nedraudžia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Teismas sprendė, kad teismo nutartimi jau nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais laikinoji tvarka sudaro ieškovui visas galimybes bendrauti su nepilnamečiais vaikais bei palaikyti su jais artimus ryšius.
Teismas sutiko, kad ieškovas turi tokias pačias lygias su atsakove teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sprendė, kad ji neatitinka vaikų interesų. Nors bylos duomenimis ieškovo gyvenamojoje vietoje vaikams ir sudarytos tinkamos gyventi sąlygos, tačiau, atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus, teismas sprendė, kad toks dažnas ir intensyvus nepilnamečių vaikų nuolatinis gyvenamosios vietos keitimas, kas savaitę vaikams persikeliant iš vieno iš tėvų namų į kitus, neigiamai atsilieptų vaikų psichologinei būsenai, jų sveikatai bei pilnaverčiam vystymuisi, vaikai patirtų tam tikrus neigiamus išgyvenimus, kas savaitę iš naujo prisitaikydami prie kitos aplinkos. Vaikai turi turėti pastovią gyvenamąją vietą, kurioje jie praleistų didesnę dalį savo gyvenimo, turėtų pagal jų poreikius įrengtą būstą poilsiui, žaidimams, laiko praleidimui, kuriame būtų jų asmeniniai daiktai ir jie suvoktų, kad pas kitą iš tėvų jie išvyksta susitikti, pabendrauti ir praleisti su juo tam tikrą laiką, o jų nuolatinė gyvenamoji vieta išlieka nepasikeitusi.
Atmesdamas ieškovo argumentą, kad priimta teismo nutartimi patvirtinta laikina bendravimo tvarka neužtikrina abiejų tėvų lygybės, bendraujant su vaikais, daro neigiamą įtaką būsimo teismo sprendimo byloje dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu patenkinimui ir įvykdymui, teismas pažymėjo, kad pareiga įrodyti, kad atsirado laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pagrindą sudarančios aplinkybės, tenka ieškovui. Byloje ieškovas pateikė šalių susirašinėjimą sms žinutėmis bei elektroniniais laiškais, tačiau ieškovo pateikti susirašinėjimai, teismo vertinimu, neįrodo, kad ieškovui yra trukdoma bendrauti su vaikais pagal teismo nustatytą laikiną tvarką. Teismas atsižvelgė į atsakovės teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad ieškovui bendrauti su vaikais ji nedraudžia, taip pat į Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio pateiktą nuomonę, kad vaikai yra pripratę prie esamos bendravimo tvarkos, todėl šiame bylos nagrinėjimo etape nereikėtų jos keisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiai argumentais.
Teismas neatsižvelgė į tėvų lygybės principą abiems tėvams vienodai dalyvauti vaikų auklėjime. Ieškovo vertinimu, keturi kartai po 4,5 val. ir dvi nepilnos dienos savaitgaliais per mėnesį yra minimalus laikas bendravimui su vaikais, per kurį neįmanoma sukurti ir palaikyti tinkamo tėvo bei sūnų tarpusavio santykio.
Teismas prašymą dėl laikinos bendravimo tvarkos sprendė formaliai, neatskleidė ginčo esmės, nesirėmė ieškovo 2014-01-30 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais ir nurodytais faktais.
Teismo išvada, kad dažnas ir intensyvus gyvenamosios vietos keitimas neigiamai atsilieptų vaikų psichologinei būklei, nepagrįsta ir subjektyvi. Pirma, ieškovas nurodė, kad vaikai su juo gyventų namuose, kuriuose jie augo nuo gimimo. Antra, teismas 2013-07-26 nutartimi nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina, vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos keitimo į naują aplinką nevertino kaip svarbaus vaikų interesams fakto, turinčio įtakos jų psichologinei būsenai. Todėl nepagrįstai tas pats argumentas dėl aplinkos pakeitimo teismo vertinamas skirtingai.
Teismas negalėjo remtis Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovų nuomone, jog vaikai yra pripratę prie esamos bendravimo tvarkos, nes institucija vaikų gyvenimo sąlygas vertino 2013-05-02, t.y. dar prieš teismui nustatant prašomą pakeisti bendravimo tvarką.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad ieškovo prašoma keisti bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta paties ieškovo prašymu ir jo siūlymu. Ieškovas nepateikė nei vieno svaraus argumento, kodėl turėtų būti keičiama nustatyta laikina bendravimo tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų pateikta nuomonė sprendžiant ginčą yra prilyginama šalių pateiktiems paaiškinimas, todėl nėra jokio pagrindo ja nesiremti. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių atsirado pagrindas keisti teismo nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 1-2 d., 338 str.).
Atskirasis skundas netenkintinas.
Šioje byloje laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos vadovaujantis CK 3.65 str., kuriame įtvirtintas specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutas nagrinėjant šeimos teisių santykių bylas. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-26 nutartimi nustatė laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su atsakove. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-07-04 nutartimi iš dalies patenkino ieškovo prašymą ir nustatė laikiną ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išplėsti bendravimo su vaikais apimtį ir trukmę, ieškovui suteikiant teisę matytis su vaikais kas antrą kiekvieno mėnesio savaitę. Ieškovo teigimu, 2013-07-04 nutartimi patvirtinta laikina bendravimo tvarka neužtikrina abiejų tėvų lygybės. Tuo pačiu argumentu grindžiamas ir atskirasis skundas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje sutiko, kad ieškovas turi tokias pačias lygias su atsakove teises bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau, įvertinęs ieškovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sprendė, kad ji neatitinka vaikų interesų, kadangi dažnas gyvenamosios vietos keitimas neigiamai atsilieptų vaikų psichologinei būsenai.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad vaikai turi turėti pastovią gyvenamąją vietą ir suvoktų, kad pas kitą iš tėvų jie išvyksta susitikti, pabendrauti ir praleisti su juo tam tikrą laiką, o jų nuolatinė gyvenamoji vieta išlieka nepasikeitusi. Gyvenamosios vietos keitimas kas savaitę gali sutrikdyti vaikų stabilumo ir saugumo jausmą.
Atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad 2013-07-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaikais tvarka yra minimali, nes ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį ir po vieną darbo dieną kiekvieną savaitę. Per šį laiką ieškovas turi galimybę aktyviai dalyvauti vaikų auklėjime ir palaikyti nuolatinį ryšį su vaikais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovo prašoma keisti bendravimo tvarka su vaikais buvo nustatyta pagal ieškovo siūlymą. Byloje nėra duomenų, jog aplinkybės iš esmės pasikeitė ir iškilo būtinybė keisti nustatytą laikiną ieškovo su vaikais bendravimo tvarką.
Vienas iš atskirojo skundo argumentų, kad teismas nesirėmė ieškovo 2014-01-30 prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais ir nurodytais faktais, tačiau apeliantas nenurodė, kokių jo nurodytų faktų ir pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti nustatytą bendravimo tvarką, pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, jog teismas negalėjo remtis Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Vaiko teisių apsaugos skyrius įtrauktas į bylą kaip išvadą teikianti institucija, todėl jos išvadą teismas turi vertinti spręsdamas su vaikais susijusius klausimus. Ieškovas nesutinka su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vertinimu, jog vaikai yra pripratę prie esamos bendravimo tvarkos, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios duotų pagrindą abejoti ar kitaip vertinti Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą.
Nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nenustačius pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nepakeistą.