- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2006-11-24
- Bylos Nr.
- N-556-1777-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato septintojo policijos komisariato Viešosios policijos Lazdynų policijos nuovados pareigūnas 2006 m. kovo 29 d. surašė V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad ši 2006 m. kovo 19 d. paliko be priežiūros savo vaiką D. B., gimusį 1999 m. liepos 1 d., bendrame buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kuris pravardžiavosi E. N. dukters A. L., gimusios 2002 m. rugpjūčio 15 d., akivaizdoje. Tokiu būdu V. B. panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams. V. B. veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 181 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2006 m. birželio 12 d. nutarimu V. B. pripažino kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, už kurį jai paskyrė įspėjimą. Teismas konstatavo, kad V. B. padarytą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, 2006 m. kovo 29 d. R. G. ir E. N. paaiškinimai apie tai, jog 2006 m. kovo 19 d. vaikas buvo išvarytas į koridorių, kur įžeidinėjo kitą mažametį vaiką.
II.
V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Jokie normatyviniai aktai nereglamentuoja, jog vaikas koridoriuje ar kitoje bendro naudojimo patalpoje būtų su tėvais ar kitaip būtų reglamentuota vaikų priežiūra bendro naudojimo patalpoje.
2. Jei apeliantės vaikas buvo koridoriuje be priežiūros, tai ir E. N. duktė A. L. buvo koridoriuje be tėvų priežiūros, bet jai atsakomybė netaikyta.
3. Nesutinka, kad apeliantės vaikas D. B. A. L. akivaizdoje pravardžiavosi, nes tai negalima nei patikrinti, nei patvirtinti. Be to, mažametis D. B. nesuvokia, kas tai yra pravardžiavimasis, kokia jo esmė, to nesuvokia ir A. L.
4. Apeliantė kelia klausimą, ar šiuo atveju tėvų valdžios nepanaudojimas taikytinas, ar yra objektyvinė administracinio teisės pažeidimo sudėtis, ar tėvų valdžios panaudojimas nepadarytų daugiau žalos visuomeniniams santykiams. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, nes netinkamai jas pritaikė ir išaiškino (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 str.). Apeliantei atsakomybė taikyta be kaltės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Minėtas įstatymas nepateikia nei „tėvų valdžios“ sąvokos, nei „vaiko interesų“, todėl jų reikšmė interpretuotina vadovaujantis kitais teisės aktais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvų valdžios turinys nulemia tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatomos bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos ir principai (4 straipsnis), pagrindinės vaiko teisės ir laisvės (II skyrius). Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta vaiko teisė į valstybės paramą ir išlaikymą, 21 straipsnyje - tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareiga auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką, IV skyriuje - negalios vaiko teisės.
Minėtų teisės aktų normų sisteminė analizė suponuoja išvadą, kad tėvų valdžia – visuma sudėtinių veiksmų, skirtų sveiko (tiek fizine, tiek dvasine prasme) visuomenės nario parengimui savarankiškam gyvenimui. Pareiga rūpintis vaiku turi būti nuolatinė ir nepertraukiama, bet kurioje vaiko kontaktuojamoje aplinkoje iki jo pilnametystės arba emancipacijos.
Vaiko teisė gyventi ir augti, vaiko teisė būti sveikam, vaiko teisė į individualybę ir jos išsaugojimą, vaiko teisė į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko teisė į gyvenimo sąlygas, vaiko teisė į nuosavybę, teisę sudaryti sandorius, vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, vaiko teisė į mokslą, įsigyti specialybę, minties, sąžinės, žodžio laisvė, vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį - pagrindinės vaiko teisės, įtvirtintos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo II skyriuje. Jų pažeidimas akivaizdus vaiko interesų nepaisymas. Todėl tėvų valdžios turinys turi būti realizuojamas taip, kad nekiltų socialinių konfliktų dėl tėvų elgesio, kurie panaudodami arba nepanaudodami tėvams priskirtą valdžią savo vaikų atžvilgiu, kėsinasi paneigti vaikų teises, garantuotas Lietuvos Respublikos Konstitucijos, išvardintas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kituose tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose (Konstitucinio akto "Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje" 2 punkte nustatyta, kad Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis).
Administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas V. B. dėl to, kad ji, 2006 m. kovo 19 d., savo vaiką D. B., gimusį 1999 m. liepos 1 d., paliko be priežiūros bendro buto koridoriuje, kuris pravardžiavosi E. N. dukters A. L., gimusios 2002 m. rugpjūčio 15 d., akivaizdoje.
Siekiant atsakyti į klausimą, ar pagrįstai V. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį, kaip ir kiekvienu atveju, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti visus keturis konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, kurie yra tarp savęs organiškai susiję. Nesant bent vieno iš jų administracinė teisena negalima.
Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų objektyvinė pusė rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybės padaromas administracinis teisės pažeidimas. Objektyvinės pusės požymiai: teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); žalingi padariniai; priežastinės veikos ir jos padarinių ryšys; veikos padarymo būdas. Tačiau pagrindinis objektyvinės pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei.
Aptariamoje administracinėje byloje V. B. inkriminuojamas tėvų valdžios panaudojimas priešingai sūnaus D. interesams, bet jokių faktinių duomenų dėl tokio panaudojimo, kuris prieštarautų vaiko interesams, nėra. Įrodymų, kad asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ne tik girdėjo, bet ir girdėdamas kaip buvo pravardžiuojamasi mažesnio vaiko atžvilgiu, tokią savo vaiko veiką toleravo ar jos nenutraukė, nepateikta. Duomenų dėl teisinių pareigų, kylančių iš tėvų valdžios turinio, netinkamo vykdymo ar nevykdymo negauta. V. B. sūnaus D., gimusio 1999 m. liepos 1 d., buvimas ir žaidimas bendraturčiams priklausančioje bendrojo naudojimo patalpoje (koridoriuje), be suaugusiųjų priežiūros, taip pat nesuponuoja atsakomybės pagal ATPK 181 straipsnį.
Antra vertus, turint omenyje tiek V. B. sūnaus amžių (gimęs 1999 m. liepos 1 d.), tiek E. N. dukters amžių (gimusi 2002 m. rugpjūčio 15 d. – b.l. 12), kyla pagrįstos teisinės abejonės dėl išsakytų necenzūrinių žodžių reikšmės suvokimo paties sakančiojo ir adresato sąmonėse.
Nenustačius vieno iš teisės pažeidimo sudėties elemento, V. B. administracinė atsakomybė pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį negalima. Apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinė byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. B.apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.