Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-03-26 · Civilinė byla Nr. 2A-46-622/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-26
Bylos Nr.
2A-46-622/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
A. B., Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Pranešėjas A. Saulėnas Civilinė byla Nr.2A-46-622/2009Teisėjas D. Krupavičius Procesinio sprendimo kategorijos78. 77.4.3.; 78.2.1.; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Eugenija Morkūnienė, sekretoriaujant Editai Linkutei, Daliai Rimgailienei, dalyvaujant ieškovės I. B. atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, atsakovui A. B., apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui A. B., Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnybai, dalyvaujančiai byloje išvadai duoti, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. B. prašydama padidinti vaikui priteistą išlaikymo dydį, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-04-07 teismo sprendimu iš atsakovo buvo priteista nepilnametės dukters R. B. išlaikymui po 1 MGL (125 Lt) per mėnesį iki jos pilnametystės. Tačiau po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Jos darbo užmokestis yra apie 800 Lt, be to gauna 52 Lt išmoką iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus, turi skolinių įsipareigojimų bankui. Vaiko poreikiai išaugo, nes pradėjo lankyti mokyklą, baseiną, muzikos mokyklą. Nutraukiant santuoką buvo susitarta, kad tėvas su vaiku galės matytis ir bendrauti be apribojimų, tačiau atsižvelgus į tai, kad gyvena skirtingose miestuose, skiriasi auklėjimo principai ir metodai, dukra visas šventes praleidžia pas tėvą, mano, jog reikia nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas susitiktų ir bendrautų su dukra per jo atostogas, vieną mėnesį per vaiko mokymosi atostogas vasarą, per Velykas, Tėvo dieną, atsakovo gimimo dieną – rugpjūčio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė 2004-04-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu priteistą nepilnametės dukros R. B., gim. 2000-01-09, išlaikymą po 1 MGL kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteisiant iš atsakovo A. B. išlaikymą kas mėnesį mokamomis po 400 Lt periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo momento, t.y. 2008-01-02, iki vaiko pilnametystės. Paskirė ieškovę I. B. uzufrukto teise tvarkyti nepilnametės dukros R. B., gim. 2000-01-09, turtą iki jos pilnametystės. Nustatė atsakovo A. B. bendravimo su dukra R. B. tvarką, nurodė, kad A. B. turi teisę bendrauti su dukra per jo atostogas, vieną mėnesį per vaiko mokymosi atostogas vasarą, per Velykas, Tėvo dieną, A. B. gimimo dieną, t.y. kiekvienų metų rugpjūčio 14 d., pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos. Priteisė iš atsakovo A. B. 115 Lt žyminį mokestį, 2 360 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovei I. B. Priteisė valstybei iš atsakovo A. B. 31 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo nukreipė vykdyti skubiai. Nurodė, jog CK 3.201 straipsnis leidžia pakeisti išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė tėvo arba motinos turtinė padėtis ir jeigu atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Teismo nuomone, nuo 2004 m. iki ieškovės ieškinio teismui pateikimo dienos t.y. iki 2007-12-22, pasikeitė vaiko poreikiai, t.y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokslui, ugdymui. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Be to, Vyriausybė nuo 2008-01-01 nustatė minimalų mėnesinį atlygį 800 Lt. Nusistovėjusi teismo praktika rodo, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtina minimali mėnesio alga. Remiantis šiomis aplinkybėmis teismas padarė išvadą, jog 400 Lt iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis tenkins minimalius mažamečio vaiko poreikius, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo patenkino. Atsižvelgęs į teisėtus vaiko interesus teismas laikė tikslinga nustatyti ieškovės psiūlytą bendravimo su vaiku varką (b. l. 109-111).

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog priimti teismo sprendimą atsakovui nedalyvaujant teismas negalėjo. Apie ieškovės reikalavimus jis sužinojo tik gavęs Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą. Apie numatytą 2008-05-12 teismo posėdį sužinojo 2008-05-08 gavęs teismo šaukimą. Tuo metu sirgo jo nepilnametis sūnus T. B., todėl negalėjo atvykti į teismo posėdį. Nedalyvaudamas teismo posėdyje ir nežinodamas apie ieškovės reikalavimus, negalėjo pateikti įrodymų apie savo turtinę padėtį. Priteista 400 Lt išlaikymo suma yra aiškiai per didelė, jis privalo išlaikyti ir savo nepilnametį sūnų T. Vienintelis pragyvenimo šaltinis yra 906,64 Lt gaunama tėvystės pašalpa. Nustatydamas bendravimo su dukra tvarką, teismas suvaržė jo teises dalyvauti auklėjant dukrą. Priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra per didelės ir prieštarauja protingumo principui (b. l. 117, 118).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-05-16 sprendimą (b. l. 135).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra R. B., gim. 2000-01-09, tėvai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2004-04-07 sprendimu A. B. ir I. B. santuoką nutraukė ir patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Po santuokos nutraukimo nepilnametė R. B. liko gyventi su motina I. B., A. B. įsipareigojo jai teikti 1 MGL dydžio išlaikymą, mokamą kasmėnesinėmis išmokomis iki R. pilnametystės. A. B. nustatyta teisė netrukdomai bendrauti su dukra ir dalyvauti ją auklėjant (sutarties 4, 5, 6 punktai). Klaipėdos miesto apylinkės teismas padidino priteisto išlaikymo dydį iki 400 Lt bei patvirtino ieškovės nurodytą bendravimo su vaiku tvarką. Atsakovo teigimu priteisto išlaikymo dydis yra per didelis, nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia jo teises.

Kai, teismui priėmus sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimas, vaiko poreikių pasikeitimas ar papildomos vaiko priežiūros išlaidos. Įstatymas įtvirtina prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus ir jais vadovautis.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, atsakovui procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu adresu (Vilkaviškis, „(duomenys neskelbtini)“). Žymoje apie dokumentų įteikimą nurodyta, kad atsakovo žmona 2008-01-25 atsisakė dokumentus priimti ir nurodė, kad atsakovas gyvena Vilniuje (b. l. 45). Gyventojų registro tarnybos duomenimis A. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilkaviškyje, „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 57). Jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje vietoje, dokumetas yra įteikiams kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Minėtu atveju pilnametis A. B. šeimos narys privalėjo priimti A. B. adresuotus dokumentus ir esant pirmai galimybei perduoti adresatui. Atsisakymas juos priimti yra prilyginamas tinkamam įteikimui (CPK 124 straipsnio 2 dalis).

Atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, todėl pirmosios insatncijos teismas turėjo teisę bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytas išlaikymo dydis yra per mažas ir nebeužtikrina minimaliausių vaikų poreikių tenkinimo. Todėl ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį yra pagrįstas. Išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai turimai turtinei padėčiai ir vaikų poreikiams. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D.Korsakovas v. T.Korsakienė, bylos Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis yra paėmęs paskolą bei turi išlaikyti kitą vaiką neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikiamą išlaikymą R. B. Atsakovas neįrodė, kad jis neturi galimybės mokėti savo dukrai jos poreikius atitinkanrtį išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymo dydį.

CK 3.170 straipsnio 4 dalis nustato, jog tuo atveju kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali bet kuris iš vaiko tėvų. Nustatydamas tvarką teismas turi atsižvelgti į vaiko interesus bei sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnis). Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka pažeistų tiek nepilnametės R. B., tiek atsakovo teisėtus interesus. Priešingai, Klaipėdos miesto vaikų teisių apsaugos tarnyba šioje byloje davė išvadą, jog ieškovės prašymas nustatyti bendravimo tvarką yra pagrįstas (b. l. 108). Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Nors atsakovas teigia, kad nustatyta bendravimo tvarka suvaržė jo teisę dalyvauti auklėjant dukrą, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų šį teiginį, teismui nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime pažymėjo, jog santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl atsakovui neužkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovei iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos nėra neprotingai didelės, todėl nėra mažinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Audrius SaulėnasTeisėjai Algirdas GailiūnasEugenija Morkūnienė