Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 20-166 pagal kreditorės E. K. prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, žurnalo eilės Nr. 600 bei patikslintą 2009-06-04 prašymą, žurnalo eilės Nr. K-637, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 49,33 kv. m. ploto butą su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 5-1, 5-2, 5-3 (65/100 iš 26,03 kv. m.), t. y. 16,92 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį J. B., uždraudžiant įkeisto daikto savininkei juo disponuoti.

Išaiškino daikto savininkei, kad areštavus įkeistą daiktą ji netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę.

Įspėjo skolininką A. B. ir įkeisto daikto savininkę J. B., kad negrąžinus skolos, t. y. 165 000,00 Lt negrąžintos paskolos, 44 550,00 Lt delspinigių bei 132,00 Lt žyminio mokesčio, iš viso: 209 682,00 Lt per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti.

Išaiškino kreditorei, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeisto daikto arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkei dienos negrąžinta, kreditorė turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo.

Atskiruoju skundu skolininkas A. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. nutartį pakeisti:

paskolos sumą 165 000 Lt pakeisti į 150 000 Lt, nuo paskolos sutarties sudarymo momento; sumažinti negrąžintos paskolos sumą iki 132 450 Lt (yra grąžinta 17 550 Lt); sumažinti palūkanas iki 5 % ir priteisti kreditoriaus naudai 3750 Lt palūkanų už pusę metų; sumažinti delspinigius iki 0,02 % ir skaičiuoti 180 dienų ir priteisti nuo paskolos sumos kartu su palūkanomis, tai yra nuo 136200 Lt, kas sudaro 4903,2 Lt ir priteisti galutinę sumą 141 103,02 Lt; nustatyti likusią negrąžintą paskolos sumą grąžinti dalimis per tam tikrą laiką; neišieškoti skolos iš įkeisto turto, nes šiuo turtu naudojasi daugiavaikė šeima.

Atskirąjį skundą grindžia šias argumentais. Paskolos suma nurodyta minėtoje sutartyje yra 165 000 Lt, tačiau faktiškai minėta suma nebuvo sumokėta skolininkui, tai patvirtina banko išrašai (priedai prie atskirojo skundo Nr. 3, 4, 5, 6). Paskolinti pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą ir tik po to, kai buvo pasirašyta paskolos sutartis ir hipotekos lakštas, o iš to matosi, kad ne visi pinigai buvo pagal paskolos sutartį sumokėti. Reali paskolos suma yra 150 000 Lt. Minėti pinigai buvo pervesti į banko sąskaitą. Likusi suma, tai yra palūkanos, kurios buvo paskaičiuotos iš karto (sudarant sutartį) skaičiuojant 24 proc. metinių palūkanų už pusę metų, kas sudaro 15 000 Lt ir kurios buvo priskaičiuotos prie bendros paskolos sumos. Todėl, kad palūkanos nesidubliuotų, paskolos sutartyje 3 punkte yra nurodyta, paskola skolinama be palūkanų, tačiau sutartis neatitinka tikrosios skolininko, kaip šalies, valios. Sutartį parengė kreditorius, todėl skolininkas yra silpnoji sutarties šalis ir ji buvo formaliai priversta sutikti pasirašyti tokią sutartį, o kitaip pinigai nebūtų paskolinti.

Nurodo, kad 24 procentų palūkanos yra neteisingos, nes jos neprotingai per didelės. CK palūkanos yra nurodytos 5 proc. metinių palūkanų, kadangi skolininkas yra fizinis asmuo. Mano, kad kreditoriaus motyvas nerodyti palūkanų paskolos sutartyje, o jas paskaičiuoti ir pridėti kaip paskolintą pinigų sumą buvo numatyta tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių į valstybės biudžetą. Kadangi palūkanos per didelės, todėl kilus ginčui teismas jas aiškiai sumažins iki teisingų ir protingų palūkanų.

Tvirtina, kad dalis pagrindinės skolos yra grąžinta kreditorės E. K. sutuoktiniui, antstoliui J. K. asmeniškai. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina 2008-09-01 pakvitavimas, kad buvo grąžinta 8 775 Lt, kurį patvirtino sutuoktinis (priedas Nr. 7), ir 2008-11-04 pakvitavimas buvo gražinta 8 775Lt (priedas Nr. 8.). Bendra grąžinta suma yra 17 550 Lt. Be to, nesutinka dėl minėtoje sutartyje nurodytų delspinigių 0,15 proc., kadangi jie per dideli. Delspinigiai turi būti 0,02 % už pradelstą dieną. Skolininkas nurodo, kad yra daugiavaikis tėvas, augina tris vaikus, visi gyvena įkeistame bute ir nors šis butas neregistruotas kaip šeimos turtas jam turėtų būti taikomas šeimos turto teisinis režimas (priedas Nr. 9). Paskolos sutartis buvo sudaryta per UAB „Savytra“, kuri tarpininkauja ieškant kreditoriaus, todėl dalis pagrindinės skolos yra grąžinta per UAB „Savytra“ direktorių M. K. (priedas 10,11.), kaip to pageidavo kreditorius ir tarpininkas, ir dėl to negrąžintos paskolos suma yra tikslinama ir bus pateikta vėliau.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja kreditorius E. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pagal CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Skundžiamojoje teismo nutartyje nustatyta, kad skolininkas sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną paskolos davėjai buvo skolingas 209 682,00 Lt, kuriuos sudaro 165 000 Lt skola, 44 550 Lt delspinigių bei 132 Lt žyminio mokesčio. Skolininkas nepateikė teismui duomenų, kad įsipareigojimas būtų visas ar iš dalies įvykdytas, kad hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl, būdama kreditorė ir turėdama galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, ji kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.) į teismą. Hipotekos teismas pagrįstai konstatavo, kad prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus.

Apelianto A. B. skunde išdėstyti argumentai dėl to, kad sudarant paskolos sutartį jis neva negavo visos paskolos sumos, kad jis yra silpnoji sutarties šalis, kad dalis paskolintų pinigų buvo grąžinta, taip pat nieko nepagrįsti samprotavimai apie delspinigių dydį ir paskolos sutartyje numatytas palūkanas, arba apie įkeisto turto pripažinimo šeimos turtu, negali sudaryti pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, kadangi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Įstatymas ne tik kad neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, bet ir pats tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį (CPK 337 str. l d.) ir atskirąjį skundą prašo atmesti.

Atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338, 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje nustatyta, kad pagal hipotekos lakštą Nr. 01120080000982, 2008-01-14 įregistruotą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, užtikrinant skolininkui A. B. pagal 2008-01-08 paskolos sutartį suteiktų 165 000 Lt grąžinimą suėjus skolos grąžinimo terminui 2008-06-08, buvo įkeistas kreditorės E. K. naudai nekilnojamasis daiktas – 49,33 kv. m ploto butas su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantis J. B. Skola kreditorei E. K. nėra grąžinta, ko neginčija ir skolininkas A. B. Butas šalių susitarimu įvertintas 250 000 Lt. Hipotekos skyrius kreditorės prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą tenkino pagrįstai (CK 4.192 str., CPK 542, 544, 558 str.), areštavo įkeistą turtą ir įspėjo dėl skolos grąžinimo. Esant nurodytoms bylos aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą hipotekos lakštu įkeistą daiktą butą, priklausantį savininkei J. B., areštuoti, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditorei administruoti, apie tai pranešant buto savininkei, skolininkui ir kitiems suinteresuotiems asmenims.

Apelianto atskirojo skundo argumentai, kad sudarant paskolos sutartį jis neva negavo visos paskolos sumos, kad jis yra silpnoji sutarties šalis, kad dalis paskolintų pinigų buvo grąžinta, kad sutartyje numatytas nepagrįstas delspinigių dydis ir palūkanos, įkeistas turtas pripažintinas šeimos turtu, negali sudaryti pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai, nes nagrinėjamojoje byloje šie ginčai negali būti sprendžiami. Skundai dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka galimi dėl tik procedūrų vykdymo teisėtumo, o apeliantas net nenurodo, kad pirmosios instancijos teismas jas pažeidė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-01-31 išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008 konstatavo, kad argumentai dėl skolos kreditoriui apimčių ir jos dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Skundai galimi dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Kitais atvejais skolininkas ar kiti asmenys, suinteresuoti įregistruota hipoteka, hipotekos sandorį gali ginčyti Civiliniame kodekse išvardytais sandorių negaliojimo pagrindais ar kitais pažeistų teisių gynimo būdais. Įstatymas neįpareigoja hipotekos teisėjo aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių tokių ginčų, nes hipoteka-esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo įvykdymą užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas. Negrąžinta hipoteka užtikrinta skola šiuo atveju išieškoma tik ne ginčo tvarka. Ginčų kilimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t. y. areštuoti įkeisto turto, kaip yra šiuo atveju.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.