Šiaulių apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė N. G. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jos atleidimą iš darbo, grąžinti ją į darbą (duomenys neskelbtini) pareigoms, priteisti tenkantį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, išieškoti 2000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad buvo nepagrįstai atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) pareigose už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nors tokio ji nėra padariusi. Komisijos protokole, kurio išvados sąlygojo atleidimą, nėra objektyvios, konkrečiais įrodymais pagrįstos informacijos apie jos neva padarytus pažeidimus, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 3 dalies 4 punktą. Atleidimas iš darbo buvo atliktas neatlikus išsamaus tyrimo, nenustačius ieškovės kaltės, o su ja susidorojus, nes ji nemėgstanti neteisybės ir už ją kovojanti. Ieškovė ne kartą reiškė priekaištus darbdaviui dėl to, kad tualetuose nuolat trūko popieriaus, muilo, darbdavys neduodavo valymo priemonių, ji jas pirkdavo iš savo pinigų. Įspėjime nurodyto įvykio dieną, atėjusi valyti tualeto ji pamatė vaiką, ištepusį sienas. Su juo gražiai pabendravo, padeklamavo jam eilėraštį ir jis pats prisipažino, kad ištepė sieną ekskrementais ir pats pasisiūlė ją išvalyti, ji davė jam pirštines ir priemonių. Tuo metu į tualetą atėjusių vaikų paprašė neiti į šį tualetą, pasinaudoti kitame aukšte esančiu. Pažymėjo, kad nevertė vaiko valyti ištepliotą sieną, jis pats pasisiūlė. Teigė nežinojusi, kad jis turi specialių poreikių, vaikas atrodė normalus. Ieškovė akcentavo tai, kad nebuvo apmokyta dirbti su specialių poreikių turinčiais vaikais, nebuvo supažindinta su tai reglamentuojančiomis taisyklėmis ir tvarkomis. Su šio vaiko mama vėliau, po įvykio, bendravo telefonu, pati jai paskambino iš savo telefono, norėjo su ja pagarbiai pabendrauti. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai iš darbdavio pateikto reikalavimo pasiaiškinti ji nesuprato, dėl ko prašoma pasiaiškinti, kokie jos veiksmai ar veika laikytini pažeidimu, o nustatytas terminas paaiškinimo pateikimui buvo akivaizdžiai per trumpas. Pažymėjo, kad dėl tokio nepagrįsto atleidimo jai padaryta neturtinė žala, kurią prašė priteisti. Teigė likusi be pinigų ir galimybių realizuoti savo pomėgius – dalyvauti šiokių būrelio pasirodymuose. Pas gydytojus nesikreipė. Nurodė, kad tuoj po atleidimo įsidarbino lopšelyje-darželyje, bet labai trumpam, nes mažai mokėjo.

3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad drausminė nuobauda ieškovei skirta pagrįstai, turint faktinį ir teisinį pagrindą. Teigė, kad 2024 m. lapkričio 20 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) mokinio padėjėjos pranešimas dėl psichologinio smurto prieš specialių poreikių turintį vaiką, kad ieškovė privertė jį valyti tualete ekskrementais išteptas sienas. Tą pačią dieną buvo gautas ir (duomenys neskelbtini) specialisto pranešimas dėl kitam vaikui (jo sūnui) taikomo psichologinio smurto, nes ieškovė jo neįleido į tualetą. Atsakovė sudarė komisiją gautai informacijai ištirti, paprašė ieškovės pateikti paaiškinimą. Ieškovė jį pateikė, iš esmės neneigė fakto, kad privertė specialių poreikių turintį vaiką valyti tualeto sienas, nes jis prisipažino, kad tai padarė. Atsakovės sudaryta komisija, ištyrusi pranešimus, įvertino turimus duomenis, ieškovės pateiktą pasiaiškinimą ir padarė išvadą, kad toks ieškovės elgesys ir jos veiksmai kelia grėsmę vaikų psichologiniam saugumui, rekomendavo spręsti klausimą dėl ieškovės gebėjimo ir galėjimo dirbti (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į komisijos išvadą bei įvertinusi, kad ir anksčiau turėjo panašių momentų su ieškove dėl jos netinkamo elgesio, priėmė sprendimą ją atleisti. Pažymėjo, kad atsakovė sprendimą priėmė įvertinusi darbuotojos kaltę, pažeidimo sunkumą, bei matydama realią grėsmę vaikų saugumui.