- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-05
- Bylos Nr.
- e2YT-215-1162/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12980-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. R., A. M.
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys D. R., A. M.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja L. J. (toliau – ir pareiškėja) patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), pradėjusi faktiškai jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos J. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) – po jos mirties, pradėdama turtą faktiškai valdyti.
2. Patikslintame pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. J.. Mirusiojo S. J. palikimą – ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), pradėjusi faktiškai jį valdyti priėmė S. J. sutuoktinė ir pareiškėjos mama J. N. J.. Palikėjui S. J. mirus J. N. J. toliau gyveno bute, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius. (duomenys neskelbtini) J. N. J., mirė. J. N. J. palikimą sudarė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Mirus J. N. J. pareiškėja per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė butą. Dėl palikimo priėmimo, (duomenys neskelbtini) mirus J. N. J., pareiškėja pareiškimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymą tenkantį palikimą – butą – priėmė faktiškai jį užvaldydama ir juo disponuodama iš karto po mamos mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto termino. Pareiškėja moka buto komunalinius mokesčius ir kitaip jį prižiūri. Paveldėtą butą pareiškėja valdo kaip savo. Pagal įstatymą J. N. J. palikimo pirmos eilės paveldėtojos yra pareiškėjos seserys D. R. ir A. M. Pareiškėjos seserys nepriėmė mirusiosios mamos J. N. J. palikimo – buto. Minėtoms įpėdinėms žinomas faktas, kad pareiškėja, priėmusi mirusios mamos paliktą butą, naudojasi juo, tvarko jį ir kitaip jį prižiūri bei jos sutinka su šiuo faktu. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja prašo nustatyti tikslu nuosavybės teises į butą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
3. Pareiškėja teismo posėdyje, apie pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo, jos interesus teisme atstovauja advokatas Tadas Dumbliauskas. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pareikštus prašymus, patvirtino patikslintame pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad esant tėvams gyviems, trys seserys buvo susitarusios, kad butas, priklausęs tėvams, atiteks L. J. Ginčo dėl to tarp seserų nėra. D. R. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nei viena iš kitų seserų nelaiko savęs buto, esančio (duomenys neskelbtini) paveldėtojomis.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys D. R., A. M. atsiliepimu į patikslintą pareiškimą sutiko su patikslintu pareiškimu, patvirtino, kad mirus tėvui S. J. jo palikimą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinė J. N. J. Mirusios mamos J. N. J. palikimą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), priėmė pareiškėja pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
5. Suinteresuotas asmuo D. R. posėdžio metu paaiškino, kad mama turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo pardavusi seną butą. Butas įgytas santuokos su S. J. metu. Mirus sutuoktiniui, mama toliau valdė butą. Viskas buvo mamos vardu, ji nežinojo, kad po sutuoktinio mirties reikia priimti mirusiojo palikimą. Po mamos mirties buvo nuvykusi į notaro biurą, pasakė, kad mirusiosios palikimą priima L. J. Notaro biure sužinojo, kad tėčio turto dalis po jo mirties liko nepriimta. Manė, kad jos su sese A. M. atsisako palikimo, palikimą priims L. J. Taip buvo sutarta seniai. Į notaro biurą buvo nuėjusi vieną kartą, paveldėjimo liudijimas jai nėra išduotas. Po mamos mirties sesuo pavedė tvarkyti turto paveldėjimo klausimus, sesers prašymu sumoka mokesčius už butą, sesuo gyvena užsienyje, atvažiuoja kartą į metus, pažiūri turtą.
6. Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka, nedalyvavo. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).
8. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą ir tuo atveju, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda tik palikimą nustatyta tvarka ir terminais priėmusiems įpėdiniams. Taigi paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Laikotarpiu nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo galioja paveldėjimo teisių režimas, kadangi įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
9. Nustatyta, kad S. J. ir J. N. J. santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters A. J. (po santuokos sudarymo M.), (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters L. J., (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. J. (po santuokos sudarymo R.; e. b. l. 28-32). S. J. mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, sutuoktinė J. N. J. (e. b. l. 4, 32), po S. J. mirties paveldėjimo byla nepradėta (e. b. l. 7). J. N. J. mirė (duomenys neskelbtini) būdama našle, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5, 6, 33-34). Nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), registruota J. N. J. vardu, nuosavybės įgijimo pagrindas – 2000 m. rugsėjo 14 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 16RS-3947 (e. b. l. 8-9, 10-12). J. N. J. 2006 m. spalio 13 d. sudarė sutartį dėl gamtinių dujų pirkimo–pardavimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-16), 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė sutartį Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį (e. b. l. 17-20), 2000 m. lapkričio 18 d. sudarė telekomunikacijų paslaugų sutartį (e. b. l. 21), sutartį dėl vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo (e. b. l. 22-23). Mirus J. N. J. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi D. R. (e. b. l. 39). Visos šios nurodytos aplinkybės ir aplinkybėms pagrįsti pateikti įrodymai rodo, kad J. N. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio S. J. mirties, pradėdama jį faktiškai valdyti. Po J. N. J. mirties į notarų biurą 2020 m. lapkričio 11 d. kreipėsi ir palikimą priėmė D. R.. Posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. R. paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas jai nėra išduotas, į notarų biurą ji kreipėsi turėdama tikslą atsisakyti palikimo, šeimoje buvo sutarta, kad po mamos J. N. J. mirties jos palikimas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteks seseriai L. J., nesutarimų tarp seserų dėl tokio sprendimo nebuvo ir nėra. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimu sutiko su patikslintu pareiškimu, prieštaravimų dėl prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nereiškė.
10. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjos patikslintame pareiškime nurodytos, pareiškėjos atstovo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės, suinteresuotų asmenų D. R. ir A. M. atsiliepime į patikslintą pareiškimą nurodytos bei suinteresuoto asmens D. R. posėdžio metu patvirtintos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog J. N. J. priėmė palikimą po sutuoktinio mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas. Mirus J. N. J. jos palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėja L. J.. Pažymėtina, kad kitos galimos tiek S. J., tiek J. N. J. įstatyminės įpėdinės D. R. ir A. M. sutiko su pareiškimu.
11. Pareiškėjos prašomus nustatyti faktus patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šiuos faktus patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šie faktai turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jų priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti mamos palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turinčius faktus, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Byloje susidarė 60,37 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjos (CPK 92, 96 straipsniai). Pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo mamos J. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,37 Eur (šešiasdešimties eurų 37 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.