- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1-866-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28635-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Kaltinamasis
- E. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaravęs išvykimą į Airiją, šiuo metu gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Lietuvoje (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 straipsnio 2 dalyje (du epizodai).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis E. J. mušdamas nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį, tai yra: E. J. 2020 m. liepos 19 d. apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su tėvu R. J. metu, pastarajam tris kartus kumščiu smogė į veidą, tuo padarydamas dešinio smilkinio srityje ribotą minkštųjų audinių patinimą, bei nukentėjusiajam ginantis nuo smūgio padarė poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, E. J. kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą, tai yra: E. J. 2020 m. liepos 19 d. apie 19.55 val. namo prieškambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su seserimi S. G. metu, pastarajai rankomis sugriebęs už kaklo ją pakėlė ir laikė, taip jai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. J. kaltę pripažino. Parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. grįžęs iš draugo norėjo tėvui pasigirti, kad susirado darbą, kad jo draugas atsidarė savo įmonę. Tėvas paklausė, kodėl jis neatidaro įmonės. Jis pasakė, kad draugui tėvas paliko butą, todėl jis atsidarė savo įmonę. Tėvas pasakė, kad jis laukia, kol jis, tėvas, numirs. Jis, kaltinamasis, susinervino, metė į žemę gėrimą. Tėvas ėmė šaukti, trenkė jam, bet nepataikė. Tada jis, kaltinamasis, jam sudavė nesmarkiai. O sesei paėmė dviem rankomis už galvos ir pasakė: užsičiaupk, nusiramink. Tai galėjo būti apie 17-18 val. Du kartus jis sudavė tėvui, smūgiavo 3 kartus, pataikė du kartus. Buvo išgėręs alaus su draugu bare. Konfliktas įvyko tėvų namo (duomenys neskelbtini), kieme. Kai jis sudavė tėvui, sesuo gal ir matė. Po konflikto grįžo į namą, rinko daiktus, nes mama varė jį lauk už smūgio sudavimą tėvui. Mama konflikto nematė, ji buvo parduotuvėje. Sesuo matė paskutinį smūgį, suduotą tėvui. Seserį jis paėmė ne už kaklo, o už galvos ir pakėlė į viršų. Tik tėvui jis trenkė. Sesuo pradėjo rėkti ant jo, todėl jis paėmė ją už galvos, liepė nusiraminti, sakė jai, kad susideda daiktus ir išeina. Ji apsiramino, jis susidėjo daiktus ir išėjo. Seseriai suėmė už galvos jau namie. Tėvas tuo metu buvo kitame pastate, parduotuvėje. Sesers atžvilgiu taip pasielgė todėl, kad ji klykė, rėkė ant jo, todėl norėjo ją nuraminti. Nemano, kad jai skaudėjo. Apie pusė valandos buvo praėję nuo smūgių sudavimo tėvui iki suėmimo sesei už galvos. Sesuo gyvena Anglijoje, kartais susitinka su ja. Jis atsiprašė tėvo ir sesers.
Po to, kai jį tėvai išvijo, jis nuomojosi butą. Jį apgavo darbe, neišmokėjo algos, nebuvo kitos išeities, kaip išvykti į Angliją, be to, darbą ten pasiūlė. Dirba (duomenys neskelbtini). Jis nesutiko su paskirta arešto bausme. Prašo paskirti baudą. Į Lietuvą grįžti neplanuoja, Anglijoje turi darbą.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie buvo išnagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.
Nukentėjusysis R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. dienos metu buvo namie su savo namiškiais: žmona R. J., dukra S. G., dukros vaikais, uošviu. Jam būnant vienam kieme, tvarkant žoliapjovę, apie 19 val. 24 min. į namus (duomenys neskelbtini) grįžo sūnus E. J.. Jam atrodė, kad sūnus stipriai susinervinęs, susijaudinęs, piktas, įtarė, kad buvo išgėręs. Praėjęs pro aptverto namo vartelius E. J. priėjo prie jo bei pradėjo jam pasakoti, kad neva jo draugui jo tėvas viską jam nuperka visą gyvenimą, namus, darbo stakles, kitus daiktus, o neva jis (R. J.) savo sūnui (E. J.) nieko nenuperka, nepadeda. Tada jis E. J. pasakė, jog visą gyvenimą jam padeda, kad jau yra suaugęs bei turi pats užsidirbti. Tada E. J. jam atsakė, kad jis dirba, tačiau tiek neuždirba, kad viską galėtų įsigyti. Tuo metu E. J. paaiškino, kad ateis laikas ir pinigų uždirbs. Tęsdamas pokalbį E. J. priekaištavo dėl įvairių gyvenimiškų dalykų, agresyviai nusiteikęs, žodinio konflikto metu į jį (R. J.) metė gaiviojo gėrimo skardinę, tačiau nepataikė. Tada jis E. J. pasakė: “ar tik tiek sugebi?”. E. J. jam atsakė :"ar nori tau duosiu". Nesitikėdamas, kad jo sūnus pakels prieš jį, savo tėvą ranką, jis E. J. nežymiai nustūmė, o šis jam, jei neklysta, sudavė tris smūgius į veidą. Nuo suduotų smūgių jautė stiprų fizinį skausmą. Jų tarpusavyje konflikte daugiau niekas nedalyvavo ir konflikto nematė. Į konflikto pabaigą jis anūko D. paprašė, kad jis nubėgtų pas dukrą bei žmoną, kuriuos tuo metu buvo jiems priklausančioje kavinėje, kad jas pakviestų. D. nubėgo bei pakvietė žmoną ir dukrą. Kai jos atbėgo, konfliktas tarp jo bei sūnaus praktiškai baigėsi. Konflikto metu E. J. buvo agresyviai nusiteikęs, buvo išgėręs, be jokio pagrindo reiškė jam pretenzijas. Jei neklysta, minėto konflikto metu sūnui jokių kūno sužalojimu nepadarė. Vienu momentu jį tiesiog nustūmė nuo savęs. 2020 m. liepos 19 d. po vidurnakčio policijos pareigūnai jam įteikė užduotį atlikti apžiūrą. Jis 2020 m. liepos 20 d. nuvyko pas medikus, kurie jį apžiūrėjo. Momento, kai E. J. užpuolė savo sesę, jo dukrą, S. G., t. y. ją pakėlė už kaklo, jis nematė, kadangi tuo metu jau buvo kavinėje, o E. J. su S. G. - namie. Kadangi tai buvo pirmas kartas, kai sūnus jį užpuolė, jis pasiryžęs su pastaruoju susitaikyti, jei E. J. jo atsiprašys. Patikslina, kad prieš atvykstant policijos pareigūnams, E. J. iš kiemo pasišalino. Iki dabar nežino kur jis yra, jo telefonas neveikė. Žala jam nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 38-40). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. J. iš esmės nurodė aukščiau pažymėtas aplinkybes bei iš esmės nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš bei pasiryžęs taikytis su įtariamuoju (b. l. 42-44). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis R. J. iš esmės nurodė, kad sūnus, E. J., jo atsiprašė, jie susitaikė (t.1, b. l. 46-47).
2020 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. G 1153/2020(03) nurodyta, kad R. J. padaryta poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje bei konstatuotas lokalus minkštųjų audinių patinimas (dešinio smilkinio srityje), kurie yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t.1, b. l. 61).
Nukentėjusioji S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. liepos 19 d. iš ryto buvo visi namuose: ji, jos sūnus ir dukra, jos brolis E. J., jų mama R. J., tėvas R. J., senelis. 2020 m. liepos 19 d. apie 12.00 val. brolis išėjo iš namų. Ji su mama apie 16.00 val. išėjo į kavinę – barą, priklausantį tėvams, esantį netoli jų namų, (duomenys neskelbtini). Tėvas su vaikais liko namuose. Tėvas kieme tvarkė žoliapjovę. Vaikai žaidė kieme. 2020 m. liepos 19 d. apie 19.20 val. į barą atbėgo jos sūnus, kuris paaiškino, kad senelis (R. J.) kviečia namo. Kai ji staigiai atbėgo į kiemą, matė, kaip jos tėvas su broliu tarpusavyje stumdosi. Ji matė, kaip brolis tėvui vieną kartą kumščiu smogė į veidą. Netrukus mama atbėgo paskui ir ji su mama įsikišo į tėvo bei brolio konfliktą. Tėvas su broliu nusiramino. Kiek prieš tai brolis tėvui sudavė smūgių, ji nematė, nes atbėgo konfliktui baigiantis. Kai tėvas su broliu nusiramino, ji broliui liepė eiti į namą. Bandė su pastaruoju pasikalbėti, bet jis buvo supykęs, priešiškai nusiteikęs. Tuo metu, kai ji broliui liepė surinkti daiktus bei išeiti lauk, brolis jai pasakė, kad ji pati turi susirinkti daiktus bei išeiti iš namų. Jiems būnant prieškambaryje, E. J. priėjo prie jos ir abiem rankom jai suėmė už kaklo bei pakėlė. Ji tuo metu pradėjo šaukti, kviesti pagalbos. E. J. netrukus ją paleido, tuo pačiu metu matė, kaip mama užėjo į prieškambarį, motinai pasakė, kad reikia kviesti policiją. Mama iškart paskambino pagalbos telefonu 112 bei iškvietė policiją. Momento, kai brolis ją pakėlė sugrėbęs už kaklo, mama nematė, nes tuo metu buvo kieme. Kai mama iškvietė policiją, E. J. buvo namo balkone, rūkė. Tam, kad išvengti tolimesnio konflikto, tarp tėvo bei brolio, tėvas su jos vaikais išėjo į kavinę, kur laukė policijos pareigūnų. Minėto konflikto metu jos vaikai nenukentėjo, jie yra mažamečiai, todėl ji nesutinka, kad jie būtų apklausti. Mama taip pat minėto konflikto metu nenukentėjo, konfliktų tarp vyro (R. J.) ir sūnaus (E. J.) bei jos su broliu nematė, juose nedalyvavo. Kai atvyko policijos pareigūnai, brolis iki jų atvykimo pasišalino. Jis iki šiol namo negrįžo, kur jis yra pasakyti negali. Nei jai, nei mamai ir tėvui jis iki šiol neskambino. Žino, kad jis dirba plovykloje, kur konkrečiai, nurodyti negali. Patikslina, kad minėto konflikto metu dėl jos brolio veiksmų, jai buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas. Jokių žymių ant jos kaklo neliko. Materialinė žala jai nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia. Patikslina, kad konflikto metu nuo jos brolio sklido alkoholio kvapas, mano, kad jis buvo išgėręs. Jei brolis, jos atsiprašys ji jam atleis, nes tai buvo pirmas kartas, kaip jis užpuolė jų tėvą bei ją (b. l. 21-23). Papildomos apklausos metu S. G. parodė, kad brolis dėl savo veiksmų, nepadoraus elgesio jos atsiprašė, ji broliui atleido, jie susitaikė (t.1, b. l. 25-26).
2020 m. liepos 29 d. apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų iš įvykio vietos peržiūra. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad abu nukentėjusieji iš karto po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad E. J. prieš juos smurtavo. Nukentėjusysis R. J. nurodė, kad sūnus tris kartus jam sudavė, nukentėjusioji S. G. nurodė, kad brolis sugriebę už kaklo pakėlė ją, ir tuo jai buvo sukeltas fizinis skausmas (t.1, b. l. 65-67).
Motyvuojamoji dalis
Veikų kvalifikavimas.
Kaltinamojo E. J. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, teisiamajame posėdyje pagarsintais nukentėjusiųjų parodymais, specialisto išvada, apžiūros protokolu, ir kita bylos medžiaga.
Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis E. J. mušdamas nežymiai sužalojo artimąjį giminaitį, tai yra savo tėvą R. J.– tris kartus kumščiu smogė jam į veidą, tuo padarydamas dešinio smilkinio srityje ribotą minkštųjų audinių patinimą, bei nukentėjusiajam ginantis nuo smūgio padarė poodinę kraujosruvą dešinio dilbio srityje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Be to, jis smurtaudamas artimajam giminaičiui sukėlė fizinį skausmą : rankomis sugriebęs seseriai S. G. už kaklo, ją pakėlė ir laikė, taip jai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Tarp kaltinamojo dviejų padarytų veikų praėjo tam tikras laiko tarpas, tėvui smūgiai suduoti kieme, sesers atžvilgiu fizinis smurtas naudotas name, todėl šios veikos kvalifikuojamos kaip dvi pavienės nusikalstamos veikos, kadangi tyčia buvo nukreipta į skirtingus objektus, veikos padarytos skirtingose vietose ir iš esmės skirtingais veiksmais.
Kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiuosius suprato, kad savo veiksmais sukelia jiems fizinį skausmą ar žaloja jų sveikatą ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, iš esmės atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų veikų pasekmių ir kritiškai vertina savo elgesį. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bausmės skyrimas.
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatomis. Pagal teismų praktiką BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tik tada, jeigu nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnis), gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-96/2012).
Nustatant bausmės rūšį ir trukmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad naujų nusikalstamų veikų, dėl kurių pradėti ikiteisminiai tyrimai, E. J. nėra padaręs, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, padaryti nusikaltimai atsitiktiniai. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, savo elgesį vertina neigiamai, dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino, nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. E. J. nukentėjusiųjų atsiprašė, nukentėjusieji jam atleidžia. Kaltinamasis nurodė, kad gyvena ir dirba Anglijoje, dirba (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sutinka sumokėti baudą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį E. J. nenustatyta. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad visų straipsnio sankcijoje numatytų bausmių kaltinamajam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nes paskyrus šias bausmes, E. J. prarastų galimybę dirbti Anglijoje. Teismas mano, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus E. J. švelnesnes, negu numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nesusijusias su laisvės atėmimu ar probacija, bausmės rūšis. E. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, skirtinos baudos, mažesnės nei sankcijos vidurkis. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrintinos iš dalies jas sudedant. Toks bausmių bendrinimo būdas taikomas todėl, kad nusikalstamos veikos nesiskiria pavojingumu, šių veikų ta pati kaltės forma. Prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl S. G. sukelto fizinio skausmo), pridedama dalis bausmės (6 MGL dydžio baudos.), paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl R. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo). Tokia bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytos veikos nesiskiria pavojingumu, jų ta pati kaltės forma.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis visiškai pripažino kaltę ir byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
E. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.
Kiti klausimai.
Daiktai, dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, saugoma prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304, 305 straipsniais, 307-308 straipsniais;
nusprendė:
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl R. J. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirti 55 MGL dydžio (2750 eurų) baudą;
E. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (dėl S. G. sukelto fizinio skausmo) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį paskirti 60 MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir E. J. paskirti subendrintą bausmę - 66 MGL dydžio (3 300 eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę E. J. paskirti 44 MGL dydžio (2 200 eurų) baudą.
Nustatyti, kad E. J. paskirta 44 MGL dydžio (2 200 eurų) bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Dokumentų priėmimo poskyrį (Klaipėda, S. Daukanto g. 8, I a., kab. Nr. 102). Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.
E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.