- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-20
- Bylos Nr.
- PK-780-917/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Pareiškėjas
- I. M.
- Kategorijos
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, gavusi pareiškėjos I. M. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. teismui padavė skundą, kuriuo prašo patraukti D. N. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d., priteisti 2000 Eur neturtinę žalą. Skunde nurodoma, kad 2016-10-23 22.00 val., (duomenys neskelbtini), D. N., gim. (duomenys neskelbtini) konflikto metu, I. M. sudavė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu į veido sritį, padarydamas nubrozdinimą ir poodinę kraujosrūvą dešiniajame paakyje, specialisto įvertintu nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas. Pareiškimas turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 412 str. įtvirtintų reikalavimų, nes privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. Privataus kaltinimo tvarka raštu paduodamas skundas atlieka kaltinamojo akto funkciją, todėl jam keltini didesni formalūs reikalavimai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
BPK 412 str. apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį ne tik nurodyta, kas privalomai jame turi būti išdėstyta, bet ir akcentuojama, kad esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės – skunde turi būti išdėstytos taip, jog matytųsi išsamus ir tuo pačiu konkretus nusikalstamos veikos vaizdas, kuo yra kaltinamas asmuo, duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Taigi, nukentėjusysis privalo skunde nurodyti esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, jas patvirtinti pateiktais duomenimis, kad kaltinimas būtų aiškus ir pagrįstas. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Atkreipiamas dėmesys, kad pareiga nustatyti ir pateikti BPK 412 str. 2 d. numatytus duomenis negali būti perkeliama teismui. Tai yra įstatymu nustatyta pareiga nukentėjusiojo asmens, besikreipiančio į teismą privataus kaltinimo tvarka, todėl ši pareiga turi būti vykdoma.
Privataus kaltintojo teismui pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. išvardytų reikalavimų. Privataus kaltinimo skunde, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, turi būti nurodyta konkreti nusikalstamos veikos padarymo vieta, ne tik adresas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta nurodyta: ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau turėtų būti sukonkretinta, kadangi iš skundo turinio nėra tiksliai aišku, ar įvykis įvyko garažo viduje, ar lauke, kieme.
Privataus kaltinimo skunde, aprašant nusikalstamos veikos aplinkybes, turi būti tiksliai nurodyta, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas yra suduota, tačiau šios aplinkybės padrikai išdėstytos visame skunde, t.y. nurodoma, jog ,,sudavė ne mažiau vieną kartą kumščiu į veido sritį“, toliau skunde nurodoma, jog ,,mušė ją rankomis, kumščiais į galvą, į kairį smilkinį ir į pakaušį“.
Lietuvos Respublikos baudžiamasis proceso įstatymas aiškiai apibrėžia baudžiamojo proceso funkcijas, kurias vykdo tam tikrą procesinį statusą turintys subjektai. Privataus kaltinimo bylų procese privatus kaltintojas (jo teisėtas atstovas) atlieka kaltinimo funkciją, o teismas - bylos nagrinėjimo ir išsprendimo ar teisingumo vykdymo funkciją. Šios funkcijos yra atskirtos viena nuo kitos, todėl teismas pats savo iniciatyva negali suformuluoti kaltinimo už pareiškėją, nes tokiais veiksmais atliktų jam nepriskirtą kaltinimo funkciją, dėl ko būtų pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Esminiai skundo turinio defektai suvaržo nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens teisę į gynybą, nes jis, esant nekonkrečiam kaltinimui, negali pasiruošti efektyviai nuo jo gintis.
Iš skunde išdėstyto įvykio aprašymo matyti, kad įvykį galėjo matyti dar ir kiti asmenys, ne tik skunde nurodyti liudytojai, tačiau jie nepatraukti liudytojais, tik paminėti skunde.
Atsižvelgiant į tai, kad privataus kaltinimo bylų procese privačiam kaltintojui, kaip tokio proceso iniciatoriui (kaltintojui), tenka ypatinga pareiga būti aktyviam ir rūpintis savo teisių bei interesų gynyba pagrindžiant skunde nurodytas aplinkybes bei pateikiant objektyvius duomenis, todėl skundą atsisakytina priimti, jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Ištaisius nutartyje nurodytus trūkumus, pareiškėjas gali iš naujo kreiptis į teismą su skundu privataus kaltinimo tvarka.
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad pareiškėjos I. M. pateiktas skundas neatitinka BPK 412 str. 2 d. nustatytų reikalavimų, todėl skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti priimti pareiškėjos I. M. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.