Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovams E. M. ir Ž. Š. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinės rūpybos nepilnamečiam sūnui nustatymo, rūpintojo paskyrimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas Ž. Š. į teismo posėdį neatvyko. Teismo procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai. (b. l. 17) Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį neteikė. Kadangi teismo šaukimas į teismo posėdį jam nebuvo įteiktas, nes nėra žinoma jo gyvenamoji vieta, tai atsakovui teismo šaukimas į teismo posėdį buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt pranešimą apie teismo posėdį .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovės, atsakovės paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė E. M. ir atsakovas Ž. Š. yra E. M. , gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (b. l. 7) 2019m. balandžio 29d., Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovė M. K. buvo paskirta E. M. laikinąja rūpintoja ir E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su laikinąja rūpintoja M. K.. ( b. l. 8). 2019m. balandžio 30d., teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje E. M. ieškinį dėl vaikų susigražinimo ir M. K. priešieškinį dėl neterminuoto motinos E. M. valdžios apribojimo sūnaus E. M. atžvilgiu. (b. l. 83-86) Taikos sutartimi šalys sutarė, jog atsižvelgiant į Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-04-29 įsakymą „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo E. M. „ , E. M. , gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji vieta nustatoma su laikinąja rūpintoja M. K.. Tą pačią taikos sutartimi atsakovė E. M. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir taip pat buvo nutarta, jog M. K. paskiriama uzufrukto teise tvarkyti atsakovo Ž. Š. teikiamo išlaikymo- 58 eurų per mėnesį. Kadangi situacija nesikaičia, tai ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo E. M. atskirti nuo jo tėvų dėl objektyviai susiklosčiusių priežasčių.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnis). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė E. M. ir atsakovas Ž. Š., gimus sūnui E., gyveno ieškovės M. K. namuose , tačiau neilgai . Atsakovas Ž. Š. greitai paliko ieškovės namus . Atsakovė irgi paliko ieškovės namus, kaip teigė pati, norėjo gyventi su Ž. Š. ir galvojo, kad jis pasitaisys ir abu galės kartu gyventi. Atsakovų sūnus liko gyventi ieškovės namuose, kuri juo rūpinosi. Vėliau atsakovė E. M. su kitu vyru Č. apsigyveno ieškovės namuose, tačiau vaiku nesirūpino. Šiuo metu atsakovė E. M. yra sukūrusi kitą šeimą su D. M., gyvena (duomenys neskelbtini) , yra susilaukę sūnaus. Atsakovų sūnus E. toliau gyvena ir auga močiutės namuose . Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-40-913/2019 matyti, kad 2019 metais tarp ieškovės M. K. ir atsakovų E. M. ir Ž. Š. vyko teisme procesas dėl E. M. . Ginčo nagrinėjimo metu buvo paskirta teismo psichologinė ekspertizė , kuri nulėmė bylos baigtį. M. K. ir E. M. pasirašė taikos sutartį pagal kurią, atsižvelgiant į tai, kad M. K. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta laikinąja E. M. rūpintoja, E. M. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove M. K.. Susiklostė taip, kad iki šiol atsakovė E. M. sunkiai randa kalbą su sūnumi E., nes jos ir sūnaus ryšys nuo pat vaiko gimimo silpnėjo, bendravimas retėjo, o pastaruoju metu sūnus kategoriškai atsisako gyventi su mama . Visą savo gyvenimą E. M. leido močiutės M. K. namuose ir buvo jos prižiūrimas. Atsakovė neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, motyvuodama, jog ji neturi pakankamai lėšų ir ateityje, pagerėjus jos turtinei padėčiai, ji teiks išlaikymą sūnui. Atsakovei E. M. sukūrus kitą šeimą ir susilaukus sūnaus, jos sūnaus dar labiau nuo motinos atitolo, nes , kaip teigė pats E. M., jis neranda kalbos su motinos vyru, jie visiškai nebendrauja. Pati atsakovė teigė, jog sūnus nenori su ja bendrauti, nemandagiai atsiliepia telefonu, tačiau ji pripažino, jog nededa jokių pastangų bendrauti su vaiku. Visus klausimus dėl sūnaus nenoro su ja bendrauti ji sprendžia per savo motiną, M. K., ją kaltindama, jog ji privalo rūpintis jos ir sūnaus santykių paregėjimu. Tokie atsakovės motyvai niekuo nepagrįsti. Atsakovė nesidomi sūnaus mokslais, nesilanko mokykloje, nežino kas yra sūnaus klasės auklėtoja. Esanti tokia situacija atsakovę tai akivaizdžiai tenkina, nes suteikė jai laisvę rūpintis sūnumi , jį išlaikyti ne nuolat, bet pagal jos galimybes. Teismo posėdžio metu išklausius E. M. nuomonę buvo nustatyta, kad ieškovė M. K. tapo artimiausiu žmogumi E. M., kad tarp jo ir močiutės susiformavo stiprus emocinis ryšys. Teismo posėdžio metu E. M. visiškai aiškiai ir motyvuotai išreiškė norą toliau gyventi su močiute M. K., sakydamas, jog jo niekas neprivers grįžti gyventi pas motiną.

Dėl atsakovo Ž. Š.. Kaip nustatyta, tai atsakovas, gimus sūnui E., juo visiškai nesirūpino ir iki šiol nesirūpina. Nėra sūnaus matęs. Jis gyvena atskirai, sūnumi nesidomi ir nesiekia to daryti. Ieškinys su priedais atsakovui buvo įteiktas asmeniškai, tačiau jis neteikė teismui atsiliepimo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka. Tokią atsakovo poziciją teismas vertina kaip jo sutikimą su ieškinio reikalavimais. Teismas laiko nepateisinamu atsakovo Ž. Š. , nuo pat sūnaus gimimo , faktiškai perleidusio ieškovei M. K. savo pareigų sūnui vykdymą, elgesį kuomet jo sūnus daug metų nuolat gyvena su ieškove, atsakovas nesiėmė jokių realių veiksmų tam, kad susigrąžintų sūnų ir jį auginti. Tokia situacija atsakovą Ž. Š. akivaizdžiai tenkino ir tenkina . Byloje nustatyta, jog šiuo metu nėra žinoma kur atsakovas gyvena, nes pagal byloje esančius duomenis jis nuosavo būsto neturi, nedirba. Pagal turimus medicininius , atsakovui yra diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas , nustatytas 35 procentai darbingumas ir jam yra paskirta neįgalumo pašalpa, iš kurios yra atskaičiuojamas išlaikymas sūnui.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioj nurodė, jog skyrius atsižvelgęs į suformuota tuo klausimu teismų praktiką , bei į nepilnamečio E. M. poreikius ir interesus mano, jog nepilnamečio E. M. atskyrimas nuo tėvų iš esmės nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų ir tai šiuo metu atitiktų prioritetinį vaikų teisių apsaugos ir gynimo principą. Neprieštaravo, jog nepilnamečio rūpintoja būtų paskirta jo močiutė M. K. ir sutiko su reikalavimu, jog būtina pakeisti priteistą iš atsakovo Ž. Š. išlaikymo dydį sūnui E., nes priteista suma neatitinka vaiko poreikių. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė pasiliko prie duotos išvados.

Įvertinus ieškovės, jos atstovės, atsakovės pasisakymus , išvadą teikiančios institucijos atstovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus , teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra objektyvios galimybės, nepažeidžiant susiformavusių E. M. ir močiutės M. K. ryšių, emocinės būklės, gyvenimo stabilumo, grąžinti E. atsakovų globon, nes sūnus tam kategoriškai priešinasi, o atsakovai nėra pasiruošę savarankiškai auginti , auklėti sūnų , rūpintis jo kasdieniais poreikiais. Atsakovė E. M. dar kažkiek deda pastangų atkurti ryšį su sūnumi, tačiau jai tą padaryti nesiseka dėl sūnaus priešiškumo, kuris atmeta bet kokį bandymą užmegzti motinai ryšį su juo. Atsakovas Ž. Š. nuo pat sūnaus gimimo visiškai nebendrauja su sūnumi ir iki šiol nesiėmė jokių veiksmų ar priemonių ta, kad atkurti prarastą ryšį. Dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių, atsakovė E. M. ir atsakovas Ž. Š. atskirtini nuo sūnaus E. M..

Teismas pažymi, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų , tai laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti , kur turi gyventi vaikas. Visi byloje surinkti duomenys patvirtina, jog šiuo metu atsakovai dėl objektyvių priežasčių negali vykdyti savo pareigų, todėl jų atžvilgiu taikytinos jų atskyrimas nuo sūnaus . Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovų sūnus išreiškė aiškų ir tvirtą norą gyventi su močiute , kad močiutė jį toliau globotų ir juo rūpintųsi. Šiai savo pozicijai patvirtinti atsakovų sūnus E. nurodė argumentus, kurie atitinka byloje surinktiems įrodymams ir neprieštarauja jo interesams.

Dėl rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo

CK 3.256 straipsnio nuostatos reglamentuoja vaikui globos (rūpybos) nustatymą, kai nustatoma, kad vaikas negali grįžti į šeimą. Šioje byloje teismo sprendimu atsakovai atskirtini nuo sūnaus E. M., todėl teismas turi spręsti klausymą dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo. Byloje nustatyta, jog 2019-04-29 savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu E. M. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir jo laikinąja rūpintoja paskirta ieškovė M. K.. Ieškovė M. K. prašą nustatyti E. M. nuolatinę rūpybą ir jo nuolatine rūpintoja bei turto administratore paskirti ją . Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog E. M. nuo gimimo auga M. K. šeimoje, jam sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos. E. M. M. K. šeimoje jaučiasi saugus ir mylimas. Atsižvelgiant į tai, jog M. K. tinkamai vykdo rūpintojos pareigas, t. y. užtikrina E. M. fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui , užtikrina E. teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, yra sudarytos sąlygos augti ir vystytis, todėl atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, vaiko teisių skyriaus išvadą, E. M. nustatytina nuolatinė rūpyba ir jo nuolatine rūpintoja skirtina močiutė M. K.. Ji skirtina ir E. M. turto administratore, nes E. M. gauna atitinkamas pajamas. E. M. gyvenamoji vieta nustatytina su nuolatine rūpintoja M. K..

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Byloje nustatyta, jog 2013m. rugsėjo 23d., sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-668-786/2013 iš atsakovo Ž. Š. buvo priteistas išlaikymas E. M. po 200 litų (58 eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis . Ieškovė prašo pakeisti priteistą išlaikymą iš atsakovo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui E. po 120 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes sūnus išaugo, išaugo ir jo poreikiai, todėl teikiamo išlaikymo nebepakanka.

LR CK 3.192 straipsnis numato, jog abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose laikosi vieningos praktikos, kad teismas , priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus : konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. ( Vaiko teisių konvencijos 3,27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7,8, 11-14, 18 ir kiti straipsniai) Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Šioje byloje nustatyta , kad atsakovas Ž. Š. gyvena atskirai nuo sūnaus E. E. M. pastoviai gyvena su močiute, laikinąja rūpintoja , kuri jį pilnai išlaiko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai išlaikymas iš atsakovo priteistas buvo kai sūnui buvo tik 9 metai. Šiuo metu sūnui E. 16 metų , jis išaugo, lanko mokyklą, todėl akivaizdu, jog jam reikia daugiau drabužių, įvairių priemonių lavinimui, maistui , higienos priemonėms, todėl šiai dienai yra pagrindas priteistą išlaikymo sumą pakeisti. E. M. motina civilinėje byloje priimtos taikos sutarties pagrindu turi teikti sūnui išlaikymą po 100 eurų kas mėnesį , tačiau šiuo metu tokio išlaikymo neteikia, tada atsakovų sūnų pilnai išlaiko E. rūpintoja M. K.. M. K. nedirba, gauna netekto darbingumo pensiją ir atsakovo Ž. Š. teikiamą išlaikymą sūnui po 62 eurus. (b. l. 31)

Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškovės reikalavimą. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog atsakovas šiuo momentu nedirba, turi neįgalumą ir gauna neįgalumo pensiją 239,01 eurą. Be sūnaus, atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Neturi nekilnojamojo turto, automobilių.

Teismas, įvertinęs atsakovų sūnaus amžių, šių dienų kainas, konstatuoja, jog prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė ir atitinka būtiniausius vaiko poreikius . Tačiau, kaip nustatyta, atsakovas yra neįgalus , nedirba, jo pajamos tik neįgalumo pašalpa 239,01 euras. LR CK 3.201 straipsnio nuostatos numato galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, jeigu iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms išlaidoms, kiekvienu konkrečiu atveju individualizuojant teisės normų taikymą ir išsaugant protingą vaiko interesų ir poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą . Kaip nustatyta pagrindas išlaikymo dydžio keitimui yra- tai nuo 2013 metų išaugę sūnaus poreikiai. Teismas nesurinko duomenų, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2013 metų būtų pagerėjusi .

Institucija duodanti išvadą- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą , jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas . Prašoma priteisti išlaikymo suma skyriaus nuomone , yra ne perteklinė ir atitinka vaiko poreikius. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė palaikė pateiktą išvadą.

Tai įvertinęs teismas sprendžia, jog yra pagrindas keisti priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo Ž. Š. išlaikymą sūnui po 100 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės. Padidinta suma priteistina nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, t.y. nuo 2019m. lapkričio 28d. Toks išlaikymo dydis pagal atsakovo Ž. Š. dabartinę turtinę padėtį, laikytinas protinga suma. Nepilnamečio E. M. išlaikymo lėšų tvarkytojo uzufrukto teise paskirtina nuolatinė rūpintoja ir turto administratorė M. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-05-28 sprendimu jai suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba 100 procentų. Ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 11-12). Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nustatyta, kad už ieškovei už suteiktą antrinę teisinę pagalbą susidarė 429 Eur išlaidų . Taip pat nagrinėjamoje byloje susidarė 9,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio nuostatos numato , kad bylinėjimosi išlaidos , nuo kurių sumokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies, t.y. 83.33 procentais, tai bylinėjimosi išlaidos už antrinę teisinę pagalbą ieškovei sudaro 357,48 eurai. Pagal LR CPK 80 straipsnio 6 dalį už ieškinio padavimą į teismą dėl reikalavimo atskirti tėvus nuo vaikų turi būti mokamas 100 eurų žyminis mokestis. Todėl ši suma dalintina lygiomis dalimis tarp atsakovų po 50 eurų. Atsakovo Ž. Š. atžvilgiu pakeistas išlaikymo dydis, todėl žyminis mokestis į valstybės biudžetą už išlaikymo dydžio pakeitimą priteistinas tik iš atsakovo Ž. Š. - 20 eurų. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, iš abiejų atsakovų į valstybės biudžetą priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos , viso 357,48 eurai , o iš kiekvieno po 178,74 eurus , bei, lygiomis dalimis teismo turėtos pašto išlaidos 9,70 eurų, iš kiekvieno po 4.85 eurus.

Teismo sprendimas dalyje dėl atsakovų atskyrimo nuo vaiko , nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytinas skubiai( CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, CPK 263-265 straipsniais, CPK 268-270 straipsniais, CPK 402 straipsniu, CPK 406 straipsniu teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Atskirti nepilnametį E. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos E. M. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir tėvo Ž. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti E. nuolatinę rūpybą ir jo nuolatine rūpintoja bei turto administratore paskirti M. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). E. M. gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine rūpintoja M. K..

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013m. rugsėjo 23d., priteistą išlaikymą iš Ž. Š. ir nuo 2019m. lapkričio 18d., priteisti iš Ž. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nuolatinę rūpintoją M. K. paskirti nepilnamečio E. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą, dalyje dėl tėvų atskyrimo nuo vaiko, rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš E. M., a.k., (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 178,74 Eur bylinėjimosi išlaidų , (kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 50 eurus žyminio mokesčio ir 4,85 eurų teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank AB (buvęs DNB bankas) , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Išieškoti iš Ž. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 178,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ,( kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 188659752) bei 70 eurų žyminio mokesčio ir 4,85 eurų teismo turėtų pašto išlaidų ( įmokos kodas 5660) į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB Luminor bank AB (buvęs DNB bankas) , arba LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank a/s Lietuvos filialas, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB ,,Citadele“ bankas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.