Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr.1A-773 -133/2011

Teisėjas Giedrius Endriukaitis (Proceso Nr.1-26-1-008362011-1)

2011 m. gruodžio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Kaziui Skėrui, gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl 2011-09-27 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir paskirta jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirtoji bausmė subendrinta su 2011-06-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir galutinė bausmė G. S. paskirta 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomoji priemonė suėmimas nuteistajam pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme nuo 2011-06-07 iki 2011-06-09 (dvi paros), 2011-06-15 (viena para), ir suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. nuteistas už tai, kad 2011-06-15 01 val. 24 min., iš „Cento” parduotuvės, esančios V.Krėvės pr. 13, Kaune, pasikėsino pagrobti svetimą, parduotuvei „Cento” priklausantį turtą, įsibraunant į saugyklą - parduotuvės sandėlį, t.y. metalui pjauti pjūklu pjovė lauko sandėlio spyną, siekdamas pagrobti ten sandėliuojamą stiklo tarą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai paskyrė bausmę, tuo padarydamas esminį baudžiamojo kodekso pažeidimą. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė dėl sunkių gyvenimo sąlygų. Jis neturi darbo, pajamų. Buvusi jo žmona išvarė jį iš namų. Jis norėjo pasivogti tik keletą butelių, kad nusipirkti maisto. Turtas, į kurį jis kėsinosi, būtų labai mažos vertės (ne daugiau 10 litų), todėl nebuvo už ką jį teisti.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusią apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. S. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino ištirtus įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nuosprendį.

Nuteistasis G. S. savo kaltės tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio nagrinėjimo metu neneigė, todėl apylinkės teismas atsižvelgdamas į kitų nuosprendyje aptartų įrodymų visetą, kitą rašytinę bylos medžiagą, pagrįstai G. S. pripažino kaltu ir nuteisė.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi jokio pagrindo išvadai, kad priimtas nuosprendis būtų pripažintas neteisėtu.

Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis numato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Kolegija, atmesdama apelianto prašymą nutraukti jo atžvilgiu bylą dėl mažareikšmiškumo, vertina nuteistojo veikos visumą. Nuteistasis pasikėsino įsibrauti į saugyklą (patalpą) kur sandėliuojamas didelis kiekis stiklinės taros (tai matyti iš byloje esančių fotolentelių b. l. 8-9). Įsibrovimui panaudojo specialų įrankį, todėl pagrįstai manytina, kad buvo ruoštasi pagrobti didelį kiekį stiklo taros. Be to, įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją yra kvalifikuojantis veiką požymis ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Kolegijos nuomone, nėra pagrindo G. S. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatų ir bylą nutraukti dėl mažareikšmiškumo.

Įvertinusi visas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jo keisti apelianto nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.