Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei S. R., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. L., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Eligijui Karbauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini, gyv. duomenys neskelbtini,dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014-12-16 13.30 atliekant operatyvinį patikrinimą parduotuvėje, adresu duomenys neskelbtini, Klaipėda, priklausančioje UAB „duomenys neskelbtini“, kontrolinio pirkimo metu pirkta prekė – metalo dažai „Noxyde“ už 220 Lt. Prekę pardavė ir pinigus už prekę paėmė P. M.. Tikrinimo metu nustatyta, kad R. L. žodžiu susitarė su P. M. dėl tam tikro darbo, t.y. pardavėjo-konsultanto pareigų, darbo atlikimo tvarkos, nesudaręs įstatymo nustatyta tvarka rašytinės darbo sutarties, neišdavęs darbo pažymėjimo, leido dirbti P. M. nelegalų darbą R. L. naudai. P. M., paklusdamas darbovietėje nustatytai tvarkai, 2014-12-16 dirbo bendrovės parduotuvėje, dėl darbo tarėsi su bendrovės direktoriumi R. L.. Tuo R. L. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 2 d., 3 d. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną buvo išvažiavęs į mokymus. Parduotuvėje buvo kitos įmonės darbuotojas - P. M. ir jo- administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bendrovės meistrai. Meistrai ir P. M. buvo informuoti, kad jų nebus. Tą dieną P. M. dirbo iki pietų, tačiau jis dirba kitoje įmonėje, kuri nuomoja iš jų bendrovės tas pačias patalpas, P. M. turi savo darbo vietą. Ten yra bendra patalpa, bet veikia dvi įmonės, yra P. M. nuomojama lentyna ir stalas. P. M. negalėjo pirkėjams parduoti jokių jų prekių. P. M. nėjo prie kasos, negalėjo paimti pinigų ir mušti į kasą. P. M. pasakė, kad pirkėjui grąžino pinigus. Po to, kai pardavėjas įkyriai bruko pinigus, jis susiskambino su jo bendrovės vadybininku, vadybininkas nurodė sumą, tačiau P. M. neatidarė kasos, pinigų į kasą neįnešė. Grynus pinigus padavė inspektoriai, bet buvo pasakyta, kad sąskaita už dažus bus išrašyta sekančią dieną, kadangi visi darbuotojai yra mokymuose. Jis susitarė su P. M., kad šis klientams tik pasakys, kad jie yra mokymuose, nebuvo kalbos apie darbą, darbo užmokestį. Jie buvo išvykę ir kalbos nebuvo, kad P. M. pardavinės jų prekes, apie tai, kad P. M. susiskambino su vadybininku, sužinojo vėliau.

Liudytojas P. M. paaiškino, kad tą dieną iki pietų dirbo savo darbą, (duomenys neskelbtini). Po pietų šiaip važiuoja savais reikalais. R. L. su kitais darbuotojais buvo išvažiavę į mokymus, buvo tik meistrai ir vienas iš meistrų pakvietė jį pakonsultuoti dėl dažų. Jis priėjo prie pirkėjo, papasakojo apie dažus, pirkėjas norėjo iš karto pirkti tuos dažus ir padavė 200 Lt. Jis neėmė pinigų, nes nežinojo, kokia kaina. Pasakė pirkėjui, kad pardavėjų nėra, o jis pats nežino kainos. Matė, kad vyras primygtinai nusprendė, kad jam reikia pirkti dažus, todėl jis paskambino vadybininkui, kuris pasakė dažų kainą. Jis pasiūlė pirkėjui palikti pinigus, kuriuos jis padėjo į stalčių ir pasakė, kad kitą dieną ateitų dėl sąskaitos. Jis dirba toje pačioje salėje, jo darbo vietą sudaro stalas ir lentyna- tai statybiniai produktai su įmonėmis, prekiauja ir dažais. Tačiau jis nedirba su privačiais pirkėjais, o tik su įmonėmis. Konsultacijas dėl dažų gali suteikti, nes turi tam žinių ir patirties. Jis nesitarė su R. L. dėl darbo. Jis liko parduotuvėje, informuoti, kad visi išvykę į mokymus, jis ir R. L. bendrovė yra skirtingi ūkio subjektai. Kai pirkėjai jo klausė, kaip jis galėjo neatsakyti. Susitarimo, kad pakonsultuos klientus, nebuvo. Apie tai, ko jis nežino, nieko ir nesako. Inspektoriai į parduotuvę atėjo dviese - moteris ir vyras. Jis bendravo su vyru. Pradžioje jie kalbėjo su meistriukais, o jis dirbo savo darbą. Po kiek laiko jį pakvietė meistriukas, kad papasakotų šiai porai apie dažus, nes meistrai žino, kad jis turi žinių. Inspektoriai jo neklausė, kokioje firmoje jis dirba, neprašė darbo pažymėjimo. Vyras tik paklausė, ar tiks tie dažai ir jis suteikė informaciją apie dažus. Vyras pateikė pinigus- 200 Lt. Jis paskambino, kas prekiauja, pasakė, kad dabar nieko nėra ir negali parduoti tų dažų, o vyras pasakė, kad nori pirkti, primygtinai prašė, kad jam reikia tų dažų. Tada jis pasakė, kad negali apskaityti pinigų, negali išrašyti sąskaitos ir pinigus padėjo ant stalo. Paėmęs lapą, užrašė už kokį produktą padėti pinigai. Pinigus paėmė, kad R. L. atiduoti. Vyras buvo informuotas, kad ryte ateitų sąskaitos. Jo darbo vieta yra apie 10 kvadratų, vykdo didmeninę prekybą.

Liudytoja S. K. paaiškino, kad dirba mokesčių inspekcijoje ir pernai, 2014-12-16 buvo daromas patikrinimas pagal pavedimą. Patikrinimas buvo atliktas gavus raštą iš vartotojo, jame klientas kreipėsi su skundu dėl to, kad jam nebuvo galimybės grąžinti kamino. Tuo pagrindu buvo atliekamas operatyvus patikrinimas (duomenys neskelbtini), Klaipėda UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo atliktas kontrolinis pirkimas – už 220 Lt pirkti metalo dažai, prekę pardavė P. M.. Kai jo paprašė darbo pažymėjimo, jis paaiškino, kad neturi, kad toje įmonėje nedirba. Jis nurodė, kad direktorius ir darbuotojas yra išvykę į seminarą, kad jie paprašė padėti P. M.. Po patikrinimo direktorius pateikė raštišką paaiškinimą, kad jis P. M. prašė tik padėti ir, kad P. M. jo įmonėje nedirbo. Už tai, kad P. M. pardavė prekę, buvo surašytas protokolas. P. M. pasiūlė, jei reikės išrašyti sąskaitą, tai bus padaryta sekančią dieną. Į kasos aparatą jis pinigų neapskaitė. P. M. tikrinimo metu pateikė rašytinį paaiškinimą, kad jo ofisas antrame to pastato aukšte, kad toje įmonėje jis nedirba. Grįžus į mokesčių inspekciją, paaiškėjo, kad nėra (duomenys neskelbtini)tokio darbuotojo, šis darbuotojas iki 2014 m. sausio mėn. dirbo šioje įmonėje, o paskui iš jos išėjo. Galėjo būti jis susitaręs su direktoriumi ir galėjo atlikti tas pareigas su R. L. žinia. Jie paklausė P. M. dėl darbo, ir jis raštu parašė, kad jis direktorius jo paprašė padėti. P. M. pasakė, kad draugiškai sutarė, atlygio nebus. P. M. aiškino, kad direktorius ir darbuotojas yra seminare, kad draugiškai direktorius paprašė padėti. P. M. įmonė yra to pastato antram aukšte. P. M. buvo paduota 200 Lt. Lyg tai vyko derybos dėl kainos, P. M. kažkam skambino, lyg tai klausė dėl nuolaidos. Kasos kvitas nebuvo išduotas, kasos aparatas nebuvo įjungtas. Padėjimas toks, kad P. M. pardavė prekę, ir uždirbo pajamas įmonei. P. M. nenuolatinis darbuotojas, neįmanoma jam žinoti visų kainų.

Liudytojas T. Š. paaiškino, kad pamena 2014-12-16 patikrinimą. Ėjo su S. K. pagal pavedimą. Užėjo į (duomenys neskelbtini) - įmonė prekiauja dažais. Jis darė kontrolinį užpirkimą. Kai jie atėjo į parduotuvę, ten buvo trys darbuotojai. Priėjo vyrukas, papasakojo apie dažus, jis paklausė kainos, jam pasakė, kiek mokėti, sumokėjo, kvito negavo. Tuomet prisistatė. Pardavęs asmuo pasakė, kad jis nedirba, kad jo paprašė, nes direktorius išvykęs į seminarą. Buvo vyrukai parduotuvėje, kai prisistatė, jie išvyko su darbais. Kai atėjo, parduotuvėje buvo du darbuotojai ir vyras pardavęs dažus. Jis pirko dažus, kurių kaina 220 Lt, bet kiek pamena lygosi ir sumokėjo 200 Lt. P. M. paklausė, ar reikės sąskaitos, jei taip, tada tai galės padaryti sekančią dieną, nes jis negali sąskaitos išrašyti, tada jie parodė pažymėjimus. P. M. pasakė, kad jo paprašė pagelbėti ir nurodė, kad nuomojasi patalpas antrame aukšte, kad jis nedirba toje įmonėje. Jie nekalbėjo apie jo darbo užmokestį, bet už tai, kad žmogus ima pinigus surašė protokolą. Jam darbininkas nurodė, kad pas jį – P. M. gali kreiptis. Matė kasos aparatą, ar jis įjungtas, nematė. Po užpirkimo P. M. pasakė, kad vadovo nėra. Pinigus savo naudojo. Kvitas nebuvo išduotas, kasos čekio jam nemušo, jis su kasos aparatu nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla R. L. atžvilgiu nutrauktina.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).

Kaip jau minėta, siekiant nustatyti nelegalaus darbo faktą, būtina įvertinti, ar tarp asmenų susiklostę santykiai tikrai vertintini kaip darbo santykiai. Norint fizinį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo, jis turi turėti specialų požymį – būti darbdavys arba jo įgaliotas asmuo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog taikant ATPK 41³ straipsnį kiekvienu atveju būtina nustatyti, koks konkretus asmuo atliko draudžiamą veiką, t.y. su kokiu konkrečiu asmeniu nelegalų darbą dirbęs darbuotojas susitarė dėl darbo atlikimo, darbo apmokėjimo, darbo tvarkos, koks asmuo jam leido pradėti dirbti nesilaikant DK 99 str. (Darbo sutarties sudarymas) taisyklių.

Iš visumos surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigia kaltę, jog P. M. buvo jo darbuotojas ir tvirtina, kad pastarasis asmuo tame pačiame objekte nuomojosi patalpas ir dirba savarankiškai. Liudytojas P. M. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas informavo jį, kad išvyksta į mokymus ir draugiškai paprašė, jei į liudytoją kreiptųsi klientai, informuoti, kad visi darbuotojai yra išvykę. Analogiškas aplinkybes R. L. ir P. M. nurodė savo paaiškinimuose (b. l. 14,15). Teismo posėdžio metu apklausti patikrinimą atlikę inspektoriai S. K. ir T. Š. patvirtino, kad P. M. informavo juos apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės darbuotojai yra išvykę ir šios bendrovės direktorius draugiškai paprašė jo padėti, tačiau paprašius P. M. parduoti jiems dažus, jis sutiko tai padaryti, nurodydamas, kad sąskaitą galės išduoti tik kitą dieną, kai bus įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (b. l. 48-50). Iš teismui pateiktos nuomos sutarties Nr. 2014/901 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. M. sudarė sutartį dėl patalpų dalies, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuomos (b. l. 35). Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad P. M. (duomenys neskelbtini), esančiose patalpose, veikė savarankiškai, nepaklusdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytai darbo tvarkai ir, kaip nustatyta bylos medžiaga, prekę pardavė tik atkakliai prašomas Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. L. už tokią P. M. suteiktą pagalbą būtų mokėjęs kokį atlygį. Atsižvelgiant į tai, kad P. M. darbiniai santykiai siejo su kita tose pačiose patalpose veikusia bendrove, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp R. L. ir P. M. buvo pavaldumo santykiai, konstatuotina, kad R. L. veikoje nėra teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d. ir todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. L. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius byloje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną R. L. atžvilgiu, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.