Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vikto­ro Preikšo (ko­le­gi­jos pirmininkas), Reginos Cemnolonskienės ir Evaldo Gražio, sekre­to­riau­jant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo J. P. skundą dėl Ma­ri­jampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvirtinti Ma­rijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2010-10-18 nuos­prendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 3 d., 253 str. 1 d., 63 str. 1 d. ir 4 d., laisvės atėmimu penkeriems metams. Bausmės pradžia - 2010-02-12, baus­mės pabaiga - 2015-02-12.

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atsisakė pa­tvir­tin­ti Ko­mi­sijos 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį pa­lei­di­mą iš pa­taisos įstaigos. Teismas sprendė, jog Komisijos nutarimas nėra pakankamai ar­gu­mentuotas ir netin­­kamai įvertinta nuteistojo asmenybė, jo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, baus­mės dy­dis ir likusi neatlikta bausmės dalis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. P. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame so­cia­linės reabili­ta­ci­jos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys baus­mės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įver­tinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad svarstant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pa­grindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas J. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistojo asmenybę, į pa­da­ry­tų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistajam J. P. lygtinis paleidimas netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras 2012 m. gruodžio 7 d. atsiliepimu taip pat nepritarė Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam J. P..

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, J. P., būdamas jauno amžiaus, yra teistas jau tris kartus. Šiuo metu jis atlieka bausmę už dviejų nusikalstamų veikų padarymą. Jo asmenybės pavojingumą parodo ne tik padaryto nusikaltimo, t. y. kvalifikuoto plėšimo, įvykdyto bendrininkų grupėje panaudojat šaunamąjį ginklą, pavojingumas, bet ir aplinkybė, jog minėtą nusikalstamą vei­ką nuteistasis padarė jau praeityje būdamas teistas už analogišką nusikaltimą. Be to, anksčiau jam jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo pasitikėjimo jis nepateisino ir išvadų dėl savo elgesio nepadarė. Atsižvelgtina ir į vi­suomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgy­vendinimas. Nors nuteistasis jau at­liko daugiau nei 1/2 dalį jam skirtos bausmės, atliktos bausmės dalis nėra adekvati jo padarytų nu­sikaltimų pavojingumui. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali as­me­niui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus bau­džia­mumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įsta­tymų. Be to, nuteistojo pakartotinio nusikals­ta­mumo rizika yra tik vidutinė (57 balai pagal OASys). Iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis J. P., nors nesimokė, bet elgėsi gerai, drausmine tvarka baustas nebuvo, vieną kartą skatintas. Tačiau laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir tinkamai elgtis privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę at­lie­kantis asmuo. Skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesuteikia pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu yra pasiekti. Teisę sudaryti santuoką laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems numato LR BVK 107 str.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Marijam­po­lės rajono apy­lin­kės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, joje motyvuotai nu­ro­dy­tos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam J. P. lygtinį pa­lei­di­mą priežastys, todėl nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skundo ar­gu­men­tais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apy­lin­kės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.