Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį,10 MGL dydžio (376,6 eurų) bauda, kuri sumokėta 2017 m. lapkričio 3 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis L. Š. 2020 m. kovo 6 d. apie 00.30 val. prie prekybos centro „Senukai“ Alytuje, Statybininkų g. 71 kilusio konflikto metu sudavė po vieną smūgį ranka ir keliu J. K. į veidą, tuo nukentėjusiajam J. K. nesunkiai sutrikdė sveikatą dėl dauginių odos nubrozdinimų veide, dešinės apatinio žandikaulio šakos ir kairės apatinio žandikaulio pamato lūžimo, dėl to J. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis L. Š. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo prisipažino visiškai. Parodė, kad jis 2020 m. kovo 6 d. po vidurnakčio buvo pas savo draugą K. J., kai J. K. parašė žinutę, kvietė atvažiuoti į B. pasikalbėti. Kaltinamasis pasiūlė atvažiuoti jam pačiam, jei nori pabendrauti. J. su draugu po vidurnakčio atvažiavo prie PC „Senukai“ į Alytų, Statybininkų gatvę. Kaltinamasis į šį susitikimą paprašė kartu eiti ir K. J.. Su J. vienas kitą žinojo, nes kaltinamasis susitikinėjo su buvusia J. K. drauge R.. Jiems atėjus, aikštelėje jau buvo J. su savo draugu V., jie aikštelėje važinėjosi ratais, laukdami kaltinamojo. Pamatę jį su K. J. perėjus Statybininkų gatvę, iš automobilio pirmas išlipo J. K., paskui ir jo draugas. J. ant abiejų rankų buvo užsimovęs motociklininko pirštines, kad apsaugotų krumplius. Su pirštinėmis buvo ir jo draugas. J. K. sparčiu žingsniu ėjo link kaltinamojo, pasakė jam, kad jie dabar pasimuš, iškėlęs rankas, užsimojo ir norėjo kaltinamajam kirsti, bet L. Š. koja atstūmė J. nuo savęs ir du kartus jam į veidą sudavė ranka ir keliu, norėdamas apsiginti. J. draugas kišosi į konfliktą, o K. juos skyrė, sakė nesimušti. Po smūgio keliu J. nugriuvo. Gulinčio jo nemušė, greitai su K. išėjo iš aikštelės. J. įvykio metu atrodė išgėręs alkoholio. Mano, kad turėjo gintis nuo J. K., bet pripažįsta, kad galėjo ir pabėgti, išvengdamas konflikto, tačiau dėl sukilusio adrenalino sudavė smūgius J. K.. Vėliau bandė nukentėjusiajam atlyginti žalą, siūlė jam sumokėti 2 000 eurų, J. atsisakė, norėjo 6 000 eurų. Dėl žalos atlyginimo bandė tartis 3-4 kartus, bet J. nesutiko, sakė, kad tai yra principo reikalas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. B. 2020 m. kovo 6 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. kovo 6 d. 9.22 val. gautas VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties medikės telefoninis pranešimas, jog į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės Priėmimo skyrių pristatytas J. K., kuris 2020 m. kovo 6 d. sumuštas prie parduotuvės „Senukai“ Alytuje, Statybininkų g. 71A, jam nustatytas žandikaulio lūžimas (1 t., b. l. 1-5).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2020 m. kovo 13 d. užfiksuota, kad apžiūrėta nusikaltimo vieta yra prie UAB „Senukai“ prekybos centro Alytuje, Statybininkų g. 71 A esanti automobilių stovėjimo aikštelė (1 t., b. l. 12-17).

Nukentėjusysis J. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 5 d., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), per programėlę „Facebook Messenger“ parašė buvusios sugyventinės R. M. draugui L., pasiūlė susitikti prie prekybos centro „Senukai“ Alytuje ir pasikalbėti, buvo piktas dėl to, kad L. gyvena su R.. Buvo išgėręs alkoholio, todėl paprašė draugą V. B. nuvežti iki to prekybos centro. Tuo metu buvo 2020 m. kovo 6 d. apie 00.30 val. L. sutiko. J. K. su draugu atvažiavę laukė L. automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro. V. sakė į konfliktą nesikišti. Po 10 min. pastebėjo ateinančius vyriškius. J. K. išlipo iš automobilio ir išėjo į automobilių stovėjimo aikštelės vidurį. L. pažinojo iš matymo. L. vienas priėjo prie J. K., jie nesišnekėjo. J. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jis ketino su L. susimušti, todėl atsivežė motociklininko pirštines ir buvo jas užsidėjęs. Pamena, kad priėjus L., bandė smogti jam į veidą, bet L. pasilenkdamas išvengė jo smūgio ir J. K. iš karto sudavė smūgį ranka, po kurio nukentėjusysis pargriuvo ant žemės, jautė didelį skausmą. Neprisimena, ar jam buvo suduota daugiau smūgių. Pabudo, kai jį prikėlė V. Labai blogai tuo metu nesijautė, todėl grįžo namo, o kitą dieną kreipėsi į ligoninę, nes skaudėjo žandikaulį (1 t., b. l. 22-25, 36-39, 42-44, 47-49, 100-103).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusiu sugyventiniu J. K. išsiskyrė ir pradėjo bendrauti su L. Š.. Apie tai sužinojo J. ir, būdamas neblaivus, rašinėdavo žinutes L., kvietė susitikti, ją klausinėjo, kur L. gyvena. 2020 m. kovo 5 d. 23.27 val. jai paskambino J. draugas V. B., paprašė duoti pakalbėti L., tačiau ji nesutiko. Vėliau paskambino J. mama V. K., pasakė, kad J. stipriai sumuštas ir išvežtas į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, sakė girdėjusi, kaip J. su V. planavo važiuoti į miestą susitikti su L. Tuomet liudytoja suprato, kad naktį L. buvo susitikęs su J. ir susimušė (1 t., b. l. 67-70).

Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo draugas J. K. 2020 m. sausį išsiskyrė su R. M. su kuria augino du sūnus, R. pradėjo gyventi su L.. J. su L. dažnai susirašinėdavo, nes pyko dėl R. neištikimybės. 2020 m. kovo pradžioje, tikslios datos neprisimena, vakare J. B. buvo su J. K. (duomenys neskelbtini). J.as gėrė alkoholį ir pradėjo susirašinėti su L., sutarė susitikti Alytuje, Likiškėlių g. prie parduotuvės „Senukai“. Liudytojas mėlynos spalvos mikroautobusu „VW Caravelle“ J. nuvežė prie parduotuvės „Senukai“. Iš J. elgesio suprato, kad vyks muštynės su L., nes J. užsidėjo motociklininko pirštines su apsaugomis. J. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Liudytojas taip pat užsidėjo suvirintojo pirštines, kad apgintų J., jei šį sumuš. Atvažiavus į aikštelę, J. pasakė, kad stovi L., šis buvo su draugu. J. išlipo ir nuėjo prie L.. V. B., statydamas atbulomis automobilį, per langą matė, kaip L. sudavė ranka į veidą J., šis nuo to pargriuvo. Nematė, ar L. sudavė smūgius koja. J. pargriuvus, L. su draugu nuėjo. V. B. priėjęs padėjo atsikelti J.. Šis sąmonės nebuvo praradęs. J. parvežė į namus, o kitą dieną sužinojo, kad J. sulaužytas žandikaulis (1 t., b. l. 73-76).

Liudytojas K. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Š. bendravo su mergina vardu B., kurios buvęs sugyventinis L. dažnai rašinėjo grasinančias žinutes, kvietė susitikti pakalbėti. 2020 m. kovo mėn. pradžioje, tikslios datos neprisimena, vėlai vakare jam paskambino L. Š., paprašė eiti su juo į susitikimą, kaip suprato, su B. buvusiu sugyventiniu. L. sakė, kad bijo eiti vienas, nes mano, kad buvęs B. sugyventinis bus su draugais. K. J. su L. taksi automobiliu atvyko iki prekybos centro „Senukai“ Alytuje, Statybininkų g. L. sakė, kad B. sugyventinis rašinėjo žinutes, kvietė atvykti į (duomenys neskelbtini), tačiau L. nesutiko. Kartu su L. automobilių aikštelėje pastebėjo, kaip iš tamsaus mikroautobuso išlipo du nepažįstami vaikinai. L. sakė, kad vienas iš jų yra buvęs B. sugyventinis. Vienas iš nepažįstamų vaikinų pradėjo greičiau eiti link jų, L. taip pat pradėjo eiti link jo. Nepažįstamas vaikinas su pakeltomis rankomis priėjęs prie L. kažką pasakė apie muštynes, tačiau liudytojas gerai nenugirdo, ką. Tas vaikinas priėjęs prie L., jam iškart smogė ranka, tačiau L. pasilenkė ir smūgio išvengė. L. iš karto gindamasis vaikinui sudavė smūgius ranka ir koja, nuo to vaikinas pargriuvo ant žemės. Antras vaikinas, kaip ir K. J., į konfliktą nesikišo, stovėjo apie 10 m atstumu ir stebėjo. Automobilių aikštelė buvo silpnai apšviesta, todėl gerai nematė, kaip buvo suduodami smūgiai. Abu nepažįstami vyriškiai buvo apsvaigę nuo alkoholio, tai akivaizdžiai matėsi iš eisenos, nes jie svirduliavo, be to, abu vyriškiai buvo užsimovę tamsias motociklininko pirštines, nes matėsi apsaugos ant pirštų, krumplių. Vyriškiui pargriuvus ant žemės, liudytojas su L. nuėjo link namų, o tuos vyriškius paliko aikštelėje. Einant L. skundėsi, kad jam prakirsta lūpa. Pats vyriškis išprovokavo muštynes, pirmas užpuolė L. bei sudavė smūgius. Tuo metu jokių pašalinių žmonių nebuvo (1 t., b. l. 79-82).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto S. J. išvadoje Nr. G 299/2020 (06) nurodyta, kad J. K. nustatyti dauginiai odos nubrozdinimai veide, taip pat dešinės apatinio žandikaulio šakos ir kairės apatinio žandikaulio pamato lūžimas, dėl kurio J. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, veikiant apatinio žandikaulio dešinę pusę kietu buku žalojančiu daiktu, ir kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 54).

Visi aukščiau aptarti duomenys pagrindžia L. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Pats kaltinamasis parodė, kad jis sudavė J. K. į veidą smūgį ranka ir smūgį keliu, nuo šių smūgių J. K. nugriuvo. Pripažįsta, kad dėl jo smūgių kilo specialisto konstatuotos pasekmės J. K. sveikatai. Nukentėjusysis taip pat patvirtino, kad jam L. Š. sudavė smūgį į veidą, po kurio teigia nieko neatsimenantis. Liudytojas V. B. patvirtino matęs L. Š. suduodant J. K. ranka, liudytojas K. J. patvirtino matęs L. Š. suduodant J. K. į veidą ranka ir keliu. Specialisto išvadoje nustatyti J. K. sužalojimai – dauginiai odos nubrozdinimai veide, taip pat dešinės apatinio žandikaulio šakos ir kairės apatinio žandikaulio pamato lūžimas - atitinka paties kaltinamojo nurodytą jo nukentėjusiajam suduotų smūgių lokalizaciją. Specialisto nustatyti sužalojimai, jų pobūdis, nustatytas mažiausiai vieno trauminio poveikio, kuriuo sužalojimai padaryti, skaičius, nurodytas galimas sužalojimų padarymo būdas kietu buku daiktu objektyviai patvirtina L. Š. panaudoto fizinio smurto turinį ir apimtį. Taigi, ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo fizinį smurtą J. K. atžvilgiu, suduodamas po smūgį ranka ir keliu jam į veidą. Nusikalstama veika baigta, sukeltos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – nesunkus J. K. sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo J. K. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šios pasekmės buvo sukeltos tyčiniais L. Š. veiksmais. Darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai dėl J. K. sužalojimo atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kaltinamasis teigė, kad jis smūgius J. K. sudavė, nes norėjo nuo jo apsiginti, tačiau pažymėtina, kad būtinosios ginties sąlygos šiuo atveju nenustatytos. Nors pat nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad jis norėjo sumušti L. Š. ir bandė suduoti jam smūgį veidą, tą parodė ir liudytojai V. B. bei K. J., taip pat nurodė ir kaltinamasis, vis dėlto, nors yra pagrindo pripažinti, kad prieš kaltinamąjį buvo pradėtas kėsinimasis, pats kaltinamasis pripažino, kad jis galėjo išvengti muštynių, atsitraukti. Kaltinamasis parodė ir tai, kad jis, J. K. telefonu pakviestas ateiti nakties metu susitikti, suprato, kad kviečiamas išsiaiškinti santykius dėl bendravimo su buvusia J. K. sugyventine, suprato, kad jog gali kilti muštynės, todėl kartu pasikvietė ir savo draugą K. J.. Tuo metu, kai J. K. bandė suduoti smūgį L. Š., pastarasis koja J. K. atstūmė, smūgio išvengė, o paskui pats tyčia sudavė du smūgius J. K., kaip parodė, sukilus adrenalinui. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teismas laiko, kad kaltinamojo veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis ir yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Taip pat pažymėtina, kad dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Šiuo atveju baudžiamosios bylos medžiagoje duomenų apie tai, kad L. Š. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo labai susijaudinęs, t. y. buvo fiziologinio afekto būsenos, nėra. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą manyti, kad buvo aptemusi jo sąmonė, susilpnėjusi savitvarda. Atkreipiamas dėmesys, kad, sudavęs du smūgius paeiliui J. K. ir šiam nugriuvus, kaltinamasis netęsė smurtinių veiksmų, su draugu iškart nuėjo šalin. Toks jo elgesys nerodo, kad L. Š. būtų praradęs savitvardą ir negalėjęs savęs tinkamai kontroliuoti.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę L. Š., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į vieno asmens sveikatą, į veikos baigtumo laipsnį – veika baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – L. Š. yra teisiamas antrą kartą (1 t., b. l. 110-112, 113-114, 116-118), administracinėmis nuobaudomis baustas paskutinį kartą 2018 m. liepos 5 d., baudą sumokėjęs 2018 m. rugpjūčio 20 d. (1 t., b. l. 119-131). Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu yra laikinai nedarbingas. Jis įrašytas į (duomenys neskelbtini) sąrašuose (1 t., b. l. 136), bet Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 93TPK-719/2020 nurodyta, kad L. Š. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 137).

Teismas pripažįsta L. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kad jis kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, be to, jis visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, siekė iki teisminio nagrinėjimo pradžios atlyginti ir žalą nukentėjusiajam, tačiau ši žala liko neatlyginta dėl paties nukentėjusiojo pozicijos. Taip pat teismas pripažįsta lengvinančia atsakomybę aplinkybe ir tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys – pats J. K. nakties metu pasikvietė susitikti L. Š., atvažiavo nusiteikęs kaltinamąjį sumušti, buvo tam pasiruošęs – specialiai užsimovęs motociklininko pirštines, siekdamas apsaugoti savo paties rankas, sparčiai judėjo link aikštelėn ką tik atėjusio kaltinamojo, užsimodamas bandė suduoti smūgį jam į veidą, tokiu būdu kaltinamąjį išprovokavo muštynėms. L. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, pasekmių sunkumą, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima įstatymo numatytam jos dydžio vidurkiui. Skiriant įpareigojimus, teismas atsižvelgia į kaltinamojo sveikatos būklę, todėl L. Š. įpareigojamas viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Taip pat, atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimo pobūdį, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Byloje, kaltinamajam visiškai prisipažinus dėl nusikaltimo padarymo ir davus aiškius parodymus, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl, remiantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį 260,89 EUR turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui dėl J. K. gydymo, atlyginti (b. l. 56-58). Kaltinamasis L. Š. 2020 m. gegužės 26 d. civiliniam ieškovui visiškai atlygino 260,89 Eur turtinę žalą (b. l. 64), todėl civilinis ieškovas 2020 m. rugsėjo 7 d. teismui pranešė, kad civilinio ieškinio atsisako, nurodė, kad jam yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės (b. l. 158-161). Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 107 straipsnis).

J. K. 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikė civilinį ieškinį dėl 1 085,79 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 163-165). Nurodė, kad turtinę žalą sudaro neišmokėtas 1 050,03 Eur darbo užmokestis (kovo mėnesį - 476,63 Eur, balandžio mėnesį - 573,40 Eur) ir 35,76 Eur kelionės išlaidos tris kartus vykstant iš Alytaus į Kauno klinikas (sunaudojo 41,58 l kuro, kurio 1 l kaina 0,86 Eur). Nuo 2019 m. spalio 11 d. dirba (duomenys neskelbtini), dėl sužalojimo buvo laikinai nedarbingas nuo 2020 m. kovo 6 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., darbdavys už dvi laikino nedarbingumo dienas jam priskaičiavo 70,07 Eur nedarbingumo pašalpą, o VSDFV už kovo mėnesio 15 darbo dienų išmokėjo 399,86 Eur nedarbingumo išmoką bei 595,88 Eur nedarbingumo išmoką už visą balandžio mėnesį. Taip pat ieškinyje nurodė, kad dėl sumušimo, apatinio žandikaulio lūžimo jis buvo apie dvi savaites gydomas Kauno klinikose, vėliau gydėsi ambulatoriškai, vyko į Kauno klinikas dėl žandikaulių sukabinimų, Alytuje vyko pas stomatologą. Žandikauliai buvo sukabinti apie du mėnesius, dėl to jautė nepatogumus, negalėjo normaliai maitintis, kalbėti, ilgą laiką veide jautė skausmus, gėrė nuskausminančius vaistus. Be to, turėjo priverstinių rūpesčių lankytis pas medikus ir policijoje, negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Teisminio nagrinėjimo metu J. K. sumažino ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dydį iki 367,43 Eur, tai yra, atsisakė išlaidų kelionėms į Kauną atlyginimo ir patikslino, kad dėl laikinojo nedarbingumo jis neteko 367,43 Eur su darbo santykiais susijusių pajamų.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu, taip pat jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios turtinės ir neturtinės žalos turi būti priežastinis ryšys.

Kaltinamasis L. Š. su J. K. civiliniu ieškiniu sutinka tik iš dalies, tai yra, sutinka atlyginti 367,43 Eur turtinę žalą, o su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka visiškai, nes konfliktą išprovokavo pats J. K., tai jis norėjo muštis ir pats kaltinamąjį pasikvietė susitikti. Kaltinamasis buvo sužalotas eismo įvykyje ir šiuo metu yra laikinai nedarbingas mažiausiai dar metams, iki sužalojimo dėl per trumpo darbo stažo negauna jokių nedarbingumo išmokų, išlaikomas brolio ir motinos. Į darbą galės grįžti tik po metų, jo dar laukia kelios operacijos, nes nevaldo pirštų, lūžęs šlaunikaulis. Proceso išlaidas atlyginti sutinka. Dirbdamas uždirbo apie 560 Eur per mėnesį. Asmeninio turto, santaupų neturi, išlaikytinių neturi.

Nukentėjusysis pripažino, jog neturi kelionių į gydymo įstaigą Kaune, kuro pirkimo išlaidas patvirtinančių dokumentų ir ieškinio dėl šių išlaidų atsisakė. Taip pat sumažino prašomų priteisti dėl laikino nedarbingumo netektų pajamų sumą, pateikė darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 166-169), patvirtinančią, kad jis nuo 2019 m. spalio 11 d. dirba šioje įmonėje, valandinis atlygis prie mokesčius yra 3,53 Eur, taip pat pateikė 2020 m. rugsėjo 3 d. pažymą apie darbo užmokestį Nr. 1672 (1 t., b. l. 170), kurioje nurodyta, kad 2020 m. kovo mėnesį valandinis J. K. darbo užmokestis (įskaitant personalinį priedą už produktyvų darbą) buvo 6,96 Eur, J. K. nuo 2020 m. kovo 2 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o už 2020 m. kovo mėnesį J. K. priskaičiuota 70,07 Eur nedarbingumo pašalpa iš įmonės. Taip pat pateikė darbdavio pažymą apie J. K. 2020 m. sausio – liepos mėnesiais gautas pajamas Nr. 1674 (1 t., b. l. 195), darbo grafikus 2020 m. sausio-kovo ir birželio-rugpjūčio mėnesiais (1 t., b. l. 189-194) bei Sodros informaciją apie J. K. nedarbingumo laikotarpius ir jam išmokėtas išmokas, išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (1 t., b. l. 196, 197-198), duomenis, jog VSDFV J. K. pervedė iš viso 1 102,38 Eur nedarbingumo išmokų (1 t., b. l. 174-175). Pagal (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 23 d. pažymą apie darbo užmokestį Nr. 1680 (2 t., b. l. 7), J. K. už 16 darbo dienų nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. kovo 31 d. būtų išmokėta 604,24 Eur, o už 21 darbo dieną 2020 m. balandžio mėnesį būtų išmokėta 762,10 Eur, iš viso 1 366,34 Eur darbo užmokesčio. Pagal J. K. pateiktą turtinės žalos (negautų pajamų) paskaičiavimą (2 t., b. l. 8), įvertinus darbdavio apskaičiuotą jam 2020 m. kovo 7 d. – 2020 m. balandžio 30 d. išmokėtiną darbo užmokestį (1 366,34 Eur) ir iš jo atėmus nurodytas VSDFV išmokėtas nedarbingumo išmokas (998,91 Eur), jis patyrė 367,43 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų. Kaltinamasis, kaip jau minėta, turtinės žalos dydžio neginčija ir sutinka ją atlyginti. Todėl teismas sprendžia, kad prašomas priteisti 367,43 Eur turtinės žalos dydis yra pagrįstas, nukentėjusiojo patikslintas civilinio ieškinio reikalavimas dėl 367,43 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo L. Š. 367,43 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo J. K. klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl smurto patyrė stiprų fizinį skausmą. J. K. dėl sužalojimo 2020 m. kovo 7-20 d. buvo gydomas LSMUL Kauno klinikose, vėliau iki 2020 m. balandžio 30 d. gydėsi ambulatoriškai (1 t., b. l. 197-197). Teismui, įvertinus nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį (1 t., b. l. 54, 173), nekelia abejonių ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės dėl jo patirtų didelių nepatogumų ilgą laiką negalint normaliai valgyti.

Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal kurią nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 1 000 iki 1 200 eurų, įvertinęs tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, sukeltas fizinis skausmas, pakankamai ilgai truko nepatogumai dėl gydymosi, normalaus maitinimosi, taip pat į tai, jog konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu, pats kaltinamąjį pakvietė susitikti išsiaiškinti santykius, bandė jam suduoti, taigi, buvo muštynių iniciatorius, įvertinus blogą kaltinamojo turtinę padėtį dėl jo ilgalaikio laikinojo nedarbingumo, sveikatos problemų, sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, J. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies – mažinant prašomą priteisti sumą per pusę ir priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajam J. K. 750 eurų neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. prašo priteisti jo naudai proceso išlaidas – 400 eurų už civilinio ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 0995222, iš kurio matyti, kad J. K. 2020 m. rugsėjo 3 d. sumokėjo 400 eurų už advokatės paslaugas (2 t., b. l. 177).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jų atstovas, paslaugoms apmokėti. Proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų šioje byloje atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad baudžiamojoje byloje nebuvo jokio ginčo nei dėl kaltės, nei dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų tyrimas vyko sutrumpinta tvarka, byla visiškai nesudėtinga, iš esmės išnagrinėta per vieną teisiamąjį posėdį, tik vėliau buvo skelbtos posėdžio pertraukos būtent dėl civilinio ieškinio reikalavimams pagrįsti reikiamų duomenų rinkimo ir reikalavimų tikslinimo, be to, nukentėjusiajam atstovavusiai advokatei dėl bylos nagrinėjimo nereikėjo vykti į kitą vietovę, civilinis ieškinys nedidelės apimties, paprastas, taigi, advokatės paslaugos nebuvo sudėtingos ar didelės apimties. Kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis gauna tik minimalų atlyginimą, be to, šiuo metu yra laikinai nedarbingas, laikino nedarbingumo laikotarpis dar truks ilgą laiką, kaltinamojo laukia bent kelios operacijos, jis šiuo metu neturi jokių pajamų ar turto, be to, iš kaltinamojo priteistas pakankamai didelis neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas. Todėl prašymas dėl proceso išlaidų už nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovavimą teisiamajame posėdyje ir civilinio ieškinio parengimą tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo L. Š. nukentėjusiajam J. K. priteistina 200 eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Š. laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį viso bausmės vykdymo metu būti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

Paskirti L. Š. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti nuteistąjį per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priimti Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

J. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš L. Š. 367,43 Eur (tris šimtus šešiasdešimt septynis eurus 43 ct) turtinei ir 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. Š. J. K. 200 (du šimtus) eurų advokato pagalbai apmokėti.

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.