Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir kvapas“ atstovui advokato padėjėjui Rokui Daugėlai,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir kvapas“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja, nesutikdama su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Komisija patvirtino mokesčių administratoriaus sprendimą dėl apskaičiuotos akcizų nepriemokos ir skirtos baudos, skunde teismui pabrėžė, jog ginčas nevyksta dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) nuostatų aiškinimo. Pareiškėjos įsitikinimu, remiantis galiojančia Akcizų įstatymo redakcija, jame naudojamais terminais bei sąvokomis, akcizai turi būti skaičiuojami ne nuo importuotų vandens pypkių tabako (toliau – ir Importuotas produktas) bendro svorio, o nuo Importuotame produkte esančio tabako svorio.

Teigė, jog Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalies nuostatomis, kurios, pasak pareiškėjos, taikomos produktams, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, t. y. šie produktai turi būti visiškai ar iš dalies pagaminti ne iš tabako, bet iš tabako pakaitalų. Tuo tarpu, pareiškėjos Importuoto produkto sudėtyje yra daugiausiai 21 proc. rūkomojo tabako, kitos Importuotame produkte esančios sudėtinės medžiagos nėra tabako pakaitalai. Todėl manė, jog jokiu būdu negali būti laikoma, kad Importuotas produktas yra pagamintas iš tabako pakaitalų. Vadovaudamasi Akcizų įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, 3 straipsnio 27 dalies 1 punktu, padarė išvadą, jog akcizais apmokestinta turėtų būti ne visa Importuoto produkto masė, bet masėje esantis rūkomasis tabakas. Pastarosios Akcizų įstatymo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos tiksliai taip, kaip yra suformuluotos, Departamentas skundžiamame sprendime jas aiškina netiksliai ir plečiamai, t. y. išplėsdamas akcizais apmokestinamo produkto – tabako – apibrėžimo sritį.

Nurodė, jog Komisija skundžiamame sprendime savo argumentus iš dalies grindė, vadovaudamasi 1995 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui (toliau – ir Direktyva), nuostatomis, tačiau toks tiesioginis Direktyvos nuostatų taikymas prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktikai. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju teisinis reguliavimas, įtvirtintas Akcizų įstatyme, yra nusistovėjęs beveik 15 metų, todėl staigus šio reguliavimo pakeitimas ir jo pateisinimas Direktyvos nuostatomis – negalimas.

Paaiškino, jog pareiškėja nuo 2003 m. importuoja tą patį Importuotą produktą – vandens pypkių tabaką. Importuojami produktai visuomet buvo deklaruojami tokiu pačiu būdu, t. y. deklaracijoje nurodant Importuoto produkto sudėtyje esančio rūkomojo tabako neto masę. Teritorinė muitinė savo veiksmais nuolatos patvirtindavo pareiškėjos poziciją ir tai, kad Akcizų įstatymo nuostatos taikomos tinkamai. Pažymėjo, jog dar 2009 m. Vilniaus TM atliko kompleksinį pareiškėjos patikrinimą, kurio metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo bei buvo patvirtinta, kad visos pareiškėjos mokestinės prievolės, kurias administruoja teritorinė muitinė, be kita ko, susijusios su akcizais, buvo ir yra vykdomos tinkamai ir teisingai. Padarė išvadą, jog tiek Vilniaus TM, tiek Departamentas visą laikotarpį, kai buvo importuojamas vandens pypkių tabakas, žinojo apie tai, kokiu būdu pareiškėja deklaruoja Importuotą produktą ir savo veiksmais tokią pareiškėjos poziciją priėmė ir patvirtino.

Atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje nevyksta ginčas dėl sąvokos „tabako pakaitalas“ apibrėžimo, taip pat nekeliamas klausimas dėl Importuoto produkto apmokestinimo akcizais. Pareiškėja sutinka, kad Importuotas produktas yra akcizų mokesčio objektas. Ginčas kilęs išimtinai dėl akcizų mokesčio bazės tinkamo apibrėžimo, taip pat dėl Departamento taikomos akcizų apskaičiavimo politikos pasikeitimo bei su tuo susijusių pasekmių pareiškėjai (ne)taikymo. Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvykdė savo funkcijas bei pareigas (tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, bendradarbiauti su mokesčiu mokėtoju), pažeidė pamatinius mokesčių teisės bei viešosios teisės principus: teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, plečiamojo įstatymo normų aiškinimo mokesčių teisėje draudimą (nulla poena sine lege), in dubio pro reo (visos abejonės turi būti aiškinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai), lex retro non-agit (paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios).

Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad akcizai – netiesioginis mokestis, kuris faktiškai turi būti mokamas vartotojų, tačiau Departamentas skundžiamu sprendimu mokesčio naštą iš esmės perkėlė pareiškėjai, todėl toks sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas. Departamento sprendimu nustatytas teisės aktų aiškinimas ir priimtas skundžiamas sprendimas jokiu būdu neįgyvendina Akcizų įstatyme ir Direktyvoje keliamo žmonių sveikatos apsaugos tikslo (b. l. 1–20).

Vadovaudamasis Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 9, 27 ir 36 dalimis, Direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, teigė, jog nėra būtina, kad akcizų mokesčio objektas būtų pagamintas vien tik iš tabako, t. y. jame gali būti ir tabako pakaitalų (kitų medžiagų), jeigu jis atitinka kitus kriterijus, pagal kuriuos gali būti priskirtas cigaretėms ir / ar rūkomajam tabakui.

Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos Importuotas produktas yra skirtas naudoti rūkant vandens pypkę. Pareiškėja Importuotą produktą aprašė kaip „vandens pypkių tabakas“ ir deklaravo Kombinuotosios nomenklatūros 24 skirsnyje „Tabakas ir perdirbti tabako pakaitalai“ Taric kodu (duomenys neskelbtini).

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad muitinė tiesiogiai taikė Direktyvos nuostatas, nes ji vadovavosi Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalimi, kuri įgyvendina Direktyvos 7 straipsnio 2 dalį.

Taip pat nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad skundžiami sprendimai pažeidžia teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nulla poena sine lege, in dubio pro reo ir lex retro non-agit principus bei privalo būti panaikinti, laikydamas juos pareiškėjos gynybine pozicija, paremtais subjektyviu pareiškėjos vertinimu. Teigė, jog iš mokestinio ginčo metu pareiškėjos teikiamų argumentų matyti, kad pareiškėjai nebuvo aiškios Akcizų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios jos Importuoto produkto apmokestinimą akcizų mokesčiu, tačiau pareiškėja nesikreipė į mokesčių administratorių, siekdama išsiaiškinti jai iškilusius neaiškumus, o deklaravo mokesčius kaip jai atrodė tinkama. Būtent pačios pareiškėjos elgesys nulėmė tai, kad susidarė didelė mokestinė nepriemoka.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatavo, jog Vilniaus TM pagrįstai apmokestino visą pareiškėjos Importuoto produkto neto svorį akcizų mokesčiu, kuris taikomas rūkomajam tabakui, skundžiami sprendimai yra pagrįsti, jų naikinti nėra pagrindo (b. l. 134–137).

Nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad jos Importuotas produktas nėra rūkomojo tabako gaminys ar jo pakaitalas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2 straipsnio 53 dalimi, kurioje nurodyta, jog vandens pypkių tabakas yra tabako gaminys, kurį galima vartoti naudojant vandens pypkę, teigė, kad importo deklaracijose deklaruotas vandens pypkių tabakas laikomas rūkomuoju tabako gaminiu.

Vadovaudamasi Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 straipsnio 9, 27 ir 36 dalimis, Direktyvos 2 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsniu, 7 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1999/2012, manė, jog skundžiami sprendimai buvo priimti išnagrinėjus ir įvertinus visus turimus įrodymus bei teisingai pritaikius teisės aktus, todėl naikinti juos ir tenkinti pareiškėjos skundą nėra pagrindo.

Pažymėjo, jog Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgė į susidariusią situaciją, kad pareiškėja, apskaičiavusi akcizus tik nuo tabako dalies, esančios visame vandens pypkių tabako produkte, suklydo, nes jai ne visai buvo aiškus Akcizo įstatymo 3 straipsnio 36 dalyje nurodytas terminas „tabako pakaitalas“, taip pat į tai, kad mokesčių administratorius, 2009 m. atlikęs mokestinį patikrinimą, šios klaidos nepastebėjo, atleido pareiškėją nuo 512 513 Eur akcizų delspinigių ir 43 532 Eur importo PVM delspinigių mokėjimo. Nuo baudos mokėjimo pareiškėja nebuvo atleista, nes, pagal MAĮ 141 straipsnio 2 dalį, nuo baudos atleidžiama tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas yra sumokėjęs mokestį ar šio mokesčio terminas yra atidėtas ar išdėstytas, tačiau pareiškėja ginčijamų importo mokesčių nėra sumokėjusi (b. l. 127–131).

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti, vadovaudamasis jame išdėstytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus pozicija nėra vienoda ir ji keitėsi. Pažymėjo, kad iki 2017 m. mokesčių administratorius laikėsi tokios pat pozicijos, kaip ir pareiškėja. Komisija sprendime pripažino, kad kai kurios įstatymų nuostatos yra neaiškios ir prieštarauja Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo nuostatoms, dėl ko pareiškėja buvo atleista nuo delspinigių ir baudų. Teismas nagrinėjamoje byloje turėtų vertinti, ar mokesčių administratoriaus elgesys keičiant poziciją yra teisėtas. Mokesčių administratoriaus sprendimas pareiškėjai sukelia teisines pasekmes atgaline tvarka. Tiesioginis direktyvos taikymas yra negalimas, jeigu įstatymų leidyboje buvo padaryta klaida ar netikslumas, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2017 m. rugpjūčio 23 d. Ataskaitos, Departamento 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 1A-280 ir Komisijos 2018 m. vasario1 d. sprendimo Nr. S-19 (7-264/2017) teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinėje byloje ir Komisijos byloje Nr. 7-264/2017 (toliau – ir Komisijos byla) surinktais rašytiniais įrodymais, taip pat bylos šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja 2012–2015 m. laikotarpiu į Lietuvos Respubliką importavo vandens pypkių tabaką, tiesiogiai supakuotą į pakuotes po 50 g ir 250 g, prekių importą įformindama 26 elektroninėse importo deklaracijose (Komisijos byla, 1 t., b. l. 122–147). Vilniaus TM atliko minėtose deklaracijose pareiškėjos deklaruotų duomenų teisingumo patikrinimą ir nustatė, kad 38-ame deklaracijų langelyje pareiškėja deklaravo vandens pypkių tabako svorį (neto), kuris neatitinka prekių sąskaitose ir pakavimo lapuose nurodytų duomenų, t. y. pareiškėja deklaravo ne visos prekės, bet tik vienos šios prekės sudėtinės dalies – tabako, kurio dalis siekdavo iki 21 proc. produkto masės, masę (neto). Vilniaus TM, vadovaudamasi Akcizų įstatymo nuostatomis, pripažino, kad pareiškėjos Importuotas produktas –vandens pypkių tabakas, atitinkantis kriterijus, nustatytus rūkomajam tabakui, net jeigu jis iš dalies pagamintas ne iš tabako, o savo sudėtyje turi ir kitų medžiagų, kaip nurodyta Importuotos prekės sertifikatuose: glicerino, fruktozės, cukraus sirupo ir kt. medžiagų, yra akcizų objektas. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į pasikeitusį Importuoto produkto svorį (neto), perskaičiavo akcizus ir importo PVM, Ataskaita įregistruodamas pareiškėjai mokestinę prievolę: 1 308 750,28 Eur akcizus, 274 837,74 Eur importo PVM, 512 513 Eur akcizų delspinigius, 43 523 Eur importo PVM delspinigius ir 10 proc. dydžio 158 359 Eur baudą (Komisijos byla, 1 t., b. l. 117–121).

Pareiškėja, nesutikdama su Ataskaita, dėl jos pateikė skundą Departamentui (Komisijos byla, 1 t., b. l. 103–111). Centrinis mokesčių administratorius, palaikydamas Vilniaus TM poziciją, kad akcizais privalo būti apmokestintas visas Importuotas produktas (vandens pypkių tabakas), o ne tik viena Importuoto produkto sudedamoji dalis – tabakas, 2017 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. 1A-280, kurio pirma dalimi patvirtino Ataskaitą. Antra sprendimo dalimi Departamentas, nenustatęs MAĮ 100 ir 141 straipsniuose nustatytų atleidimo nuo baudos ir delspinigių pagrindų, neatleido pareiškėjos nuo 556 045 Eur delspinigių ir 158 359 Eur baudos (Komisijos byla, 1 t., b. l. 45–50).

Pareiškėja, prašydama panaikinti minėtą Departamento sprendimą ir Vilniaus TM Ataskaitą, su skundu kreipėsi į Komisiją (Komisijos byla, 1 t., b. l. 2–15), kuri 2018 m. vasario 1 d. priimto sprendimo Nr. S-19 (7-264/2017) pirma dalimi patvirtino Departamento 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. 1A-280, antra dalimi atleido pareiškėją nuo 512 513 Eur akcizų delspinigių ir 43 532 Eur importo PVM delspinigių (Komisijos byla, 2 t., b. l. 95–108). Komisija padarė išvadą, jog muitinė tinkamai aiškino ir taikė Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalies nuostatas, kurios iš esmės pagal savo turinį ir siekiamą tikslą atitinka Direktyvos 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pripažinusi pareiškėjos Importuotą produktą rūkomuoju tabaku, sprendė, kad pareiškėjai pagrįstai apskaičiuoti akcizai. Išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą atleisti nuo baudos ir delspinigių, Komisija, vadovaudamasi MAĮ 141 straipsnio 2 dalimi, nustačiusi, kad pareiškėjai apskaičiuoti ir nurodyti sumokėti akcizai ir importo PVM nesumokėti, šių mokesčių mokėjimas neišdėstytas, neturėjo teisinio pagrindo atleisti pareiškėjos nuo baudos mokėjimo. Tačiau, nustačiusi, kad muitinė pareiškėjos atžvilgiu nesivadovavo gero administravimo principu, nes vienu atveju, pareiškėjai importavus produktą, analogišką ginčo produktui, nebuvo nustatyta, kad deklaruotas per mažas produkto svoris (neto), tačiau ginčo atveju konstatuota, kad deklaruotas per mažas Importuoto produkto svoris (neto), vadovaudamasi MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, atleido pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Pareiškėja, nesutikdama su mokesčių administratoriaus ir ikiteisminės mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimais, inicijavo teisminį ginčą, laikydamasi pozicijos, kad akcizai jai turėtų būti apskaičiuoti ne už visą Importuoto produkto kiekį (neto), bet tik už Importuoto produkto sudedamąja dalimi esančio tabako kiekį (neto).

Pasisakant dėl kilusio ginčo esmės pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos Importuotas produktas – vandens pypkių tabakas, susidedantis iš tabako (kurio dalis siekdavo iki 21 proc. produkto masės) ir kitų medžiagų (glicerino, fruktozės, cukraus sirupo ir kt. medžiagų), yra akcizų objektas pagal Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Ginčas iš esmės kilęs dėl to, ar akcizai turėtų būti apskaičiuoti nuo Importuoto produkto sudedamąja dalimi esančio tabako svorio (neto), kokios pozicijos laikėsi pareiškėja, deklaruodama Importuotą produktą, apskaičiuodama ir sumokėdama akcizus, ar nuo viso Importuoto produkto svorio (neto), kaip teigė mokesčių administratorius, perskaičiuodamas pareiškėjai mokėtinus mokesčius.

Akcizų įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje nurodyta, jog apdorotas tabakas – tai cigaretės, cigarai ir cigarilės, rūkomasis tabakas, kaip tai apibrėžta šiame straipsnyje. Pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 dalį rūkomasis tabakas – šie produktai: 1) suplėšytas, supjaustytas ar kitaip susmulkintas ir suspaustas į briketus (kubelius) arba nesuspaustas tabakas, tinkamas rūkyti jo papildomai neapdorojus pramoniniu būdu; 2) mažmeninei prekybai skirtos tabako liekanos (tabako lapų liekanos ir šalutiniai produktai, gauti apdorojant tabaką ir gaminant tabako produktus), nepriskirtinos prie šio straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytų produktų, jeigu jos gali būti rūkomos. Remiantis Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalimi, rūkomuoju tabaku taip pat laikomi produktai, kurie visiškai ar iš dalies pagaminti iš tabako pakaitalų, bet pagal kitus kriterijus atitinka šio straipsnio 27 dalyje nurodytus požymius.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja LVAT.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos LVAT 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438-1999/2012. Pastarojoje byloje LVAT, aiškindamas Akcizų įstatymo 3 straipsnio 9, 27 ir 36 dalis bei Direktyvos 2 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnio 2 dalį, padarė išvadą, kad iš šių teisės normų (nacionalinėje ir Europos Sąjungos teisėje įtvirtinto teisinio reguliavimo) matyti, jog nėra būtina, kad akcizų mokesčio objektas būtų pagamintas vien tik iš tabako, t. y. jis gali būti pagamintas ir iš tabako pakaitalų (kitų medžiagų), jeigu atitinka kitus kriterijus, pagal kuriuos gali būti priskirtas cigaretėms ir / ar rūkomajam tabakui. Atsižvelgdamas į bendrinės lietuvių kalbos normas bei terminų „pypkė“ ir „rūkymas“ vartoseną, teigė, kad kaljano (vandens pypkės) naudojimas yra susijęs su tabako rūkymo procesu ir šiuo požiūriu kaljanui naudoti skirti produktai (gaminiai) atitinka tabako pakaitalo požymius.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos Importuotas produktas pagamintas ne tik iš tabako, bet ir kitų medžiagų, ir yra skirtas naudoti rūkant vandens pypkę. Pareiškėja Importuotą produktą elektroninėse importo deklaracijose aprašė kaip ,,vandens pypkių tabakas“ ir deklaravo Taric kodu (duomenys neskelbtini), kuris pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2015 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2015/1754, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas, aprašomas kaip vandens pypkių tabakas, nurodytas šio skirsnio 1-oje subpozicijos pastaboje, kurioje nurodyta, kad 2403 11 subpozicijoje žodžių junginys ,,vandens pypkių tabakas“ įvardija vandens pypke skirtą rūkyti tabaką, sudarytą iš tabako ir glicerolio mišinio, kurio sudėtyje yra aromatinių aliejų ir ekstraktų, melasos ar cukraus arba nėra ir kuris aromatintas arba nearomatintas vaisiais.

Iš byloje esančios vandens pypkės produkto analizės pažymos (Komisijos byla, 2 t., b. l. 66) matyti, jog tabako su melasa produkto sudedamoji dalis – tabakas, sudaro iki 24 proc. ir suteikia nikotiną. Didžiąją produkto dalį sudaro cukraus sirupas (47 proc.), slopinantis nikotiną ir suteikiantis saldumo, taip pat glicerinas (27 proc.) – drėkinamoji medžiaga, aromatinė medžiaga (2 proc.), suteikianti skonį, kalio sorbatas (konservantas) mažiau kaip 1 g / 1 000 g.

Apibendrinus nustatytas aplinkybes anksčiau minėtų teisės normų ir jas aiškinančios LVAT praktikos kontekste, darytina išvada, jog visos Importuoto produkto sudėtyje esančios medžiagos yra skirtos naudoti rūkant vandens pypkę, todėl Importuotas produktas, į kurio sudėtį įeina ne tik tabakas, bet ir kitos medžiagos (tabako pakaitalai), yra laikytinas rūkomuoju tabaku Akcizų įstatymo prasme ir visas šio Importuoto produkto svoris (neto) apmokestintinas akcizais.

Nors pareiškėja skunde teismui teigė, jog į Importuoto produkto sudėtį įeinančios medžiagos, išskyrus rūkomąjį tabaką, nėra tabako pakaitalai, tačiau šio teiginio neargumentavo. Teismo vertinimu, kadangi, kaip minėta, Importuoto produkto sudėtį sudarančios medžiagos: cukraus sirupas, glicerinas, aromatinė medžiaga ir kalio sorbatas, yra skirtos naudoti rūkant vandens pypkę, jos laikytinos tabako pakaitalais. Todėl Importuotas produktas, iš dalies pagamintas iš tabako pakaitalų (likusią produkto dalį sudaro tabakas), laikytinas rūkomuoju tabaku pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 36 dalį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos skundas teismui grįstas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti skunduose Komisijai ir Departamentui, sutikdamas su centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos išdėstyta pozicija dėl Direktyvos nuostatų taikymo nagrinėjamu atveju, mano, jog pakartotinis motyvų dėl Direktyvos taikymo ir aiškinimo ginčijamai situacijai dėstymas šiame sprendime būtų perteklinis.

Pareiškėja nepagrįstai teigė, jog muitinė, priimdama skundžiamus sprendimus, pažeidė pamatinius mokesčių teisės bei viešosios teisės principus: teisėtų lūkesčių, teisinio aiškumo ir apibrėžtumo, nulla poena sine lege, in dubio pro reo, lex retro non-agit. Pažymėtina, jog ginčui aktualios Akcizų įstatymo nuostatos, be kita ko, 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 straipsnio 9, 27 ir 36 dalys, galioja nuo 2011 m. sausio 1 d. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis, kad rūkomasis tabakas, kaip jis suprantamas pagal Akcizų įstatymo 3 straipsnio 27 ir 36 punktus, yra apmokestinamas akcizais, iš esmės nesikeitė nuo Akcizų įstatymo įsigaliojimo 2002 m. liepos 1 d. Aplinkybė, kad pareiškėja, kaip ji teigė, nuo 2003 m. importuodama vandens pypkių tabaką, akcizais apmokestindavo tik importuoto produkto dalį sudarančio rūkomojo tabako neto masę, o muitinė, patikrinusi pareiškėjos importo deklaracijas, pažeidimų nenustatė, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus. Mokestis yra objektyvi prievolė valstybei, todėl jos atsiradimas remiantis galiojančiais įstatymais yra sąlygojamas apmokestinamojo objekto buvimu (Akcizų įstatymo 2 str. 1 d.) ir nepriklauso nuo to, kokius veiksmus, tikrindamas duomenų teisingumą, atlieka mokesčių administratorius. Tačiau minėta aplinkybė, teismo vertinimu, turi reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjos atleidimo nuo delspinigių ir baudos mokėjimo. Nagrinėjamoje byloje Komisija pagrįstai, nustačiusi, kad muitinė, 2009 m. atlikusi pareiškėjos patikrinimą, nenustatė pažeidimų, susijusių su akcizų apskaičiavimu, importuojant vandens pypkių tabaką ir akcizus apskaičiuojant tik nuo faktinio tabako kiekio (svorio) importuotame produkte, pripažino, kad nebuvo vadovautasi gero administravimo principu pareiškėjos atžvilgiu, todėl atleido pareiškėją nuo delspinigių mokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, remiantis byloje surinktų įrodymų visuma ir nurodytomis teisės normomis bei jas aiškinančia LVAT praktika, konstatuotina, jog Vilniaus TM, Departamentas ir Komisija teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tinkamai vertino faktines aplinkybes, todėl ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Skonis ir kvapas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.