Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant atsakovės atstovei Auksei Mikšytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos A. K. skundą dėl įsakymo panaikinimo atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K.(toliau – pareiškėja) padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1), kuriame prašo panaikinti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, Agentūra, NMA) direktoriaus 2011-12-22 įsakymą Nr. PS1-3044 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“.

Paaiškina, kad skundžiamas įsakymas yra neadekvatus ir priimtas neįvertinus visų pareiškėjos paaiškinime pateiktų aplinkybių, remiantis tendencingais ir galimai melagingais Agentūros Kontrolės koordinavimo skyriaus kolegų parodymais. Pareiškėja Agentūroje pradėjo dirbti 2011 m. birželio mėnesį, o vykdyti technines užduotis – rugsėjo mėnesio pabaigoje, be mokymų. Buvo ir netyčinio ar galimai tyčinio klaidinimo atvejų, draudimų kreiptis tarnybinės pagalbos į kitus NMA padalinius. Pareiškėja mano, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas po to, kai pareiškėja spalio mėnesį padavė skundą Valstybės tarnybos departamentui dėl netinkamų darbo sąlygų Agentūroje, kolegų trukdymo dirbti kabinete leidžiant muziką, keikiantis, garsiai kalbant, įžeidinėjant ir pan. Dėl to nebuvo tinkamų sąlygų dirbti, pablogėjo sveikata.

Pareiškėja teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie 2012-08-23 posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėja pasirašytinai 2012-04-23 buvo supažindinta su teismo šaukimu į 2012-06-11 teismo posėdį (t. IV, b. l. 3) jos buvusioje darbovietėje Agentūroje. Šią aplinkybę patvirtino NMA atstovė. NMA atstovė paaiškino, kad pareiškėja iš darbo atleista 2012-05-04. Todėl į kitą teismo posėdį pareiškėjai buvo siunčiamas teismo pranešimas (t. IV, b. l. 88), tačiau jau pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėja šį pranešimą gavo, kadangi jis negrįžo kaip neįteiktas, be to, 2012-07-11 gautas pareiškėjos prašymas (t. IV, b. l. 110). Prašyme pareiškėja nurodė, kad ji šiuo metu yra išvykusi ir Lietuvoje bus rudenį, todėl ji prašė sustabdyti NMA bylos nagrinėjimą. Prašymas nebuvo tenkinamas, kadangi nepagrįstas įrodymais, patvirtinančiais, kad pareiškėja dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių negali atvykti į teismo posėdį, taip pat ir dėl to, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nenustato tokio bylos sustabdymo pagrindo. Nutarta bylą nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime su skundu nesutinka (t. I, b. l. 13-15).

Paaiškina, kad pareiškėja Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose dirba nuo 2011-06-14. Pagal pareigybės aprašymą, patvirtintą Agentūros direktoriaus 2010-11-29 įsakymu Nr. PS1-1039, pareiškėjos pareigybė skirta užtikrinti Agentūros pareiškėjų ir paramos gavėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Tyrimas dėl pareiškėjos veiksmų pradėtas pagal Agentūros direktoriaus 2011-10-24 pavedimą, gavus Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo 2011-10-21 tarnybinį pranešimą Nr. PS26-3945 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“. Tyrimas buvo inicijuotas dėl tokių tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių – dėl pareiškėjos netinkamai atliktų funkcijų ir netinkamo elgesio. Todėl pareiškėjos skundo teiginys, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo inicijuotas dėl galimai jos parašyto skundo Valstybės tarnybos departamentui, yra nepagrįstas. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas nepažeidžiant nei Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ), nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos nuostatų, o pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas, buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai. Agentūros Personalo skyrius atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą ir surašė motyvuotą išvadą, kuri 2011-12-21 pateikta Agentūros direktoriui. Išvadoje nurodyti tokie nustatyti pareiškėjos tarnybiniai nusižengimai: pareiškėja, atlikdama koordinatoriaus funkcijas, tiesiogiai vykdydama savo pareigas savo kompetencijos ribose bei vadovaudamasi Agentūros direktoriaus 2005-12-30 įsakymu Nr. BR1-871 (2011-03-31 įsakymo Nr. BR1-398 redakcija) patvirtintu BPD priemonių kontrolės procedūros aprašu (toliau – BPD procedūros aprašas), Agentūros direktoriaus 2010-11-17 įsakymu Nr. BR1-1053 (2011-05-20 įsakymo Nr. BR1-598 redakcija) patvirtintu Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo Kontrolės departamente procedūros aprašu (toliau – Kontrolės departamento procedūros aprašas), Agentūros direktoriaus 2010-11-30 įsakymu Nr. BR1-1137 (2011-06-17 įsakymo Nr. BR1-694 redakcija) ir kitomis vėlesnėmis redakcijomis (2011-07-20 įsakymo Nr. BR1-815 redakcija ir 2011-08-17 įsakymo Nr. BR1-912 redakcija) patvirtinto Plotinių priemonių kontrolės procedūros aprašo (toliau – Plotinių priemonių procedūros aprašas) nuostatomis, netinkamai parengė pavedimus dėl patikrų vietoje, netinkamai priskyrė patikras ir pateikė netinkamas statistinių duomenų ataskaitas. Tai patvirtina STIS paraiškų administravimo procesų išrašai, 2011-08-17 pavedimas Nr. KD4-305 „Dėl Žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ patikros vietoje“, elektroniniai laiškai dėl netinkamai atliktų A. K. pavestų užduočių, taip pat prie Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo 2011-10-21 tarnybinio pranešimo Nr. PS26-2945 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ pridėti dokumentai. Remiantis Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojų rašytiniais paaiškinimais, tyrimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir su savo kolegomis, ir su savo tiesiogine vadove bendravo neetiškai ir nemandagiai: bendraudama su savo kolegomis vartotojo frazes, kurios savo esme yra nemandagios („pasikeisk savo smirdančius kvepalus“ ir „kas gyvens su tokia invalide“), o susitikimų su Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėja A. K. metu elgdavosi netaktiškai (reikšdavo nenorą priimti pastabas dėl padarytų klaidų, išeidavo iš kabineto pokalbiui nesibaigus). Išvadoje dėl A. K. tarnybinio nusižengimo paminėtos pareiškėjos neteisėtos veikos kvalifikuotos pagal VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus pareigybės aprašymo 7.1, 7.2, 7.4 punktus, taip pat Agentūros vidaus teisės aktų – BPD procedūros aprašo 14.2 punktą, Departamento procedūros aprašo 2011-06-17 įsakymo Nr. BR1-694 redakcijos nuostatas, Plotinių priemonių procedūros aprašo 14.4 punkto, 17 priedo 1–2 punktus, 49 priedo 1.9.3 punktus, taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 46, 47 ir 48 punktus bei Etikos taisyklių 5.1, 5.9, 7 ir 9 punktus. Atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, buvo nustatyta, kad pareiškėja padarė du nusižengimus, už kuriuos jai buvo galima paskirti dvi nuobaudas. Išvadoje išsamiai išnagrinėtos visos tyrimui reikšmingos aplinkybės,­ nurodytos neteisėtos pareiškėjos veikos, padarymo datos, išanalizuota ir įrodyta pareiškėjos tiesioginė kaltės forma – aplaidumas, nurodytos pažeidimų padarymo pasekmės. Kadangi vienam tarnautojui skirti dvi nuobaudas nėra tikslinga, nes nebūtų pasiektas tarnybinės nuobaudos paskyrimo tikslas – prevenciškai skatinti tarnautoją ateityje stengtis vengti klaidų bei atlikti savo darbo funkcijas kuo geriau, išvadoje buvo pateiktas siūlymas pažeidimų tyrimus sujungti ir pareiškėjai paskirti vieną nuobaudą – papeikimą. Agentūros direktoriaus 2011-12-22 įsakymu Nr. PS1-3044 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“ pareiškėjai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, kad sprendimas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas neįvertinus visų jos paaiškinime pateiktų aplinkybių ir remiantis tendencingais ir galimai melagingais Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojų parodymais. Nurodo, kad tyrimo metu buvo išsamiai išnagrinėtos visos pareiškėjos paaiškinime nurodytos bei su tyrimu susijusios aplinkybės, tyrimo metu 2012-11-29 elektroniniu paštu buvo kreiptasi į Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėją ir darbuotojus, paminėtus pareiškėjos paaiškinime, ir paprašyta paaiškinti pareiškėjos nurodytus teiginius ir dėl pareiškėjos bendravimo bei netinkamo elgesio, ir dėl atliktų užduočių kokybės. Visuose Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjos ir darbuotojų paaiškinimuose buvo teigiama, kad A. K. su jomis elgėsi nemandagiai bei neetiškai. Atsižvelgiant į tai, kad Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojos paliudijo apie netinkamą pareiškėjos elgesį, tyrimo metu minėti Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojų rašytiniai bei žodiniai paaiškinimai buvo pripažinti pagrįstais ir teisingais. Pareiškėjos skunde nurodytas teiginys, kad ji nebuvo apmokyta, kad buvo tyčinio ar netyčinio klaidinimo atvejų bei draudimų kreiptis į kitus Agentūros struktūrinius padalinius, yra nepagrįstas. Pareiškėja savo 2011-11-22 paaiškinime pripažino, kad „Pasitaikė klaidų, kurios buvo netyčinės, ir tikrai nebuvo masiškos, o įvyko dėl STIS patikrų priskyrimo ypatumų neišsiaiškinimo ar nežinojimo, o taipogi dėl to, jog patikrų priskyrimo ypatumai pagal atskiras procedūras skiriasi.“ Agentūros direktoriaus 2011-06-28 įsakymu Nr. PS1-2012 „Dėl A. K. adaptacinės programos“ A. K. nuo 2011-06-21 iki 2011-07-21 buvo nustatytas adaptacijos programos taikymo laikotarpis. Adaptacijos programos metu pagal adaptacijos ir mokymo programos planą pareiškėja buvo supažindinta su STIS, buvo atlikta dokumentacijos peržiūra, įvyko teoriniai ir praktiniai mokymai, taip pat supažindinta su praktinėmis užduotimis: paraiškų paieška, pareiškėjo dalyvavimu priemonėse, informacijos apie paraišką stebėjimu, ataskaitų traukimu, STIS-GIS naudojimu, patikrų vietoje stebėsena (buvo skirtos 5 darbo dienos). Su minėtu planu vyriausioji specialistė A. K. buvo supažindinta pasirašytinai. Atsiliepimų apie integravimosi laikotarpį anketoje A. K. adaptacinį periodą įvertino teigiamai, kuratorės (Departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. M.) darbą ir kolegų pagalbą integravimosi laikotarpiu įvertino labai gerai. Tyrimo metu nebuvo nei pateikta, nei nustatyta informacijos ar kitų įrodymų, jog pareiškėja netinkamai atliko darbo funkcijas ne dėl savo kaltės, buvo tyčia ar netyčia klaidinama ar jai buvo draudžiama kreiptis į kitus struktūrinius padalinius. Pareiškėja prie skundo pridėjo VšĮ Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės gydytojos A. M. 2012-01-16 išrašą iš medicininių dokumentų ir Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės epikrizės iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Šie dokumentai nebuvo pateikti Agentūros Personalo skyriui tyrimo metu. Pareiškėja epikrizę iš ligos istorijos Agentūros Personalo skyriaus vedėjai atsiuntė jau po tarnybinio nusižengimo tyrimo, t. y. 2012-01-18. Todėl mano, kad pareiškėjos prie skundo pridėti dokumentai nėra susiję su nagrinėjama situacija ir dėl to neturėtų būti pridėti prie bylos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepimą, prašė skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjai A. K. paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinė nuobauda – papeikimas – pareiškėjai paskirta Agentūros direktoriaus 2011-12-22 įsakymu Nr. PS1-3044 (t. I, b. l. 105). Įsakymas priimtas vadovaujantis VTĮ 29 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintomis Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklėmis (toliau – Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės) ir atsižvelgiant į Agentūros Personalo skyriaus vedėjo 2011-12-21 išvadą Nr. 25 „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta už tai, kad, nuo 2011-06-14 iki 2011-11-28 atlikdama koordinatoriaus funkcijas, tiesiogiai vykdydama savo pareigas, netinkamai parengė pavedimus dėl patikrų vietoje, netinkamai priskyrė patikras vietoje Supaprastintų tiesioginių išmokų administravimo informacinėje sistemoje, nepateikė tinkamų statistinių duomenų ataskaitų, pavedime dėl patikrų vietoje nurodė neaktualią procedūros aprašo redakciją, taip pat nemandagiai ir netaktiškai bendravo su kolegomis, t. y. už VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1,4,5 ir 6 punktų, Agentūros direktoriaus 2006-05-31 įsakymu Nr. BR1-262 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių (2011-01-27 įsakymo Nr. BR1-105 redakcija (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 46, 47 ir 48 punktų ir Agentūros direktoriaus 2008-03-17 įsakymu Nr. BR1-189 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių (toliau – Etikos taisyklės) 5.9, 7 ir 9 punktų pažeidimą (Etikos taisyklės, t. I, b. l. 51-57).

Nustatyta, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2011-10-24 gavus 2011-10-21 Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjos tarnybinį pranešimą Nr. PS26-2945 „Dėl galimo tarnybinio nusižengimo“ (b. l. 16-18). Šiame tarnybiniame pranešime skyriaus vedėja Agentūros direktorių informavo apie tai, kad Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė A. K. netinkamai atliko savo funkcijas: 1) parengti pavedimai dėl patikrų vietoje atlikimo buvo išsiųsti atostogaujantiems (tuo metu atostogavo Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus vedėjas S. Ž.), jau nedirbantiems vadovams (tuo metu jau nedirbo Kontrolės departamento Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja K. S.), o Vilniaus skyriui nebuvo visiškai išsiųsta, todėl patikros vietoje buvo atliktos pažeidžiant nustatytus terminus. Ši klaida vėliau buvo pastebėta kito Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojo ir pavedimai buvo parengti iš naujo; 2) parengtuose pavedimuose dėl patikrų vietoje atlikimo nurodė neaktualias procedūrų versijas ir pavedime nurodyta neteisinga parengto pavedimo data. Klaidą vėliau pastebėjo kitas Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojas; 3) neteisingai priskiria patikras vietoje: patikrai priskiria ne tuos laukus, kurie buvo užsakyti patikrai,priskiria neteisingą Kontrolės departamento teritorinį patikrų vietoje skyrių, priskiria ne pagal tas paramos priemones, pagal kurias turi būti priskirtos, priskiria patikrų, kurių nereikia priskirti; 4) pavestas užduotis dėl statistinių duomenų teikimo atlieka ne taip, kaip nurodyta pavedime, statistika kelis kartus iš eilės pateikiama su klaidomis. Vedėja paaiškino, kad nurodytas netinkamas funkcijų atlikimas kelia grėsmę tinkamam paramos administravimui, t. y. patikros vietoje atliktos pažeidžiant teisės aktų nustatytus terminus, nepastebėjus klaidų, patikrų vietoje metu galėjo būti patikrinti ne visi įsipareigojimai ir dėl to galėjo būti netinkamai pritaikytos sankcijos. Priskyrus patikrai ne tuos laukus, kurie buvo nurodyti, pareiškėjai gaus klaidingus pranešimus apie nustatytus neatitikimus, jiems ne tik būtų pritaikytos neteisingos sankcijos, bet ir nukentėtų Agentūros reputacija, nes išsiųsta informacija visiškai neatitinka tikrovės. Taip pat vedėja informavo direktorių apie nepagarbų pareiškėjos elgesį su vedėja ir su kitais skyriaus darbuotojais: 1) paprašius ateiti aptarti darbo klausimus, neateina ir darbo vietoje nebūna po kelias valandas niekam to nepranešusi; 2) kalbantis su pareiškėja, pastaroji atsistoja ir išeina, pokalbiui nepasibaigus; 3) dėl visų savo klaidų ar nesupratimo, kaip atlikti jai pavestas funkcijas, nuolat kaltina kolegas arba vedėją; 4) ima kolegų daiktus (obuolius, kavą), jų neatsiklaususi; 5) darbuotojai, padedantys jai atlikti užduotis, tuos pačius dalykus aiškina po keletą kartų, o ji net nesistengia to įsiminti, ar kur nors užsirašyti, taip apkraudama skyriaus darbuotojus nuolatos tais pačiais klausimais, o vėliau dėl netinkamo atlikimo kaltina kolegas; 6) įžeidinėja kolegas. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, vedėja siūlo inicijuoti tarnybinį patikrinimą. Prie tarnybinio pranešimo vedėja pridėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (t. I, b. l. 19-33).

Pareiškėjai 2011-11-15 įteiktas pranešimas Nr. PS9-83(1) apie tarnybinį nusižengimą (t. I, b. l. 36-38), kuriuo pareiškėja informuojama, kad, atsižvelgdamas į Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo 2011-10-21 tarnybinį pranešimą Nr. PS26-3945 (turėtų būti Nr. PS26-2945), Agentūros direktorius 2011-10-24 pavedė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų vykdant pareigas. Pranešime nurodomos tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės, atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kokiais teisės aktais ji privalėjo vadovautis vykdydama funkcijas, nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys darbo tvarką Agentūroje, darbuotojų etiką. Pareiškėjai pranešama, kad ji įtariama pažeidusi VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktų nuostatas. Pareiškėja prašoma iki 2011-11-22 pateikti Agentūros Personalo skyriaus vedėjai raštišką motyvuotą paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėja pateikė du 2011-11-22 paaiškinimus: vieną dėl bendravimo su kolegomis, kitą –dėl darbo kokybės. Paaiškinime dėl bendravimo su kolegomis pareiškėja neigė kaltinimus dėl nepagarbaus elgesio su kolegomis, nurodydama, kad buvo keletas nereikšmingų einamojo pobūdžio konfliktų kolektyve, kuriuos nulėmė pačių kolegų elgesys. D. R., su kuria pareiškėja sėdėjo viename kabinete, paprašė tyliau kalbėti telefonu, pareiškė pastabą dėl aštraus kvepalų kvapo. Su vedėja pareiškėja bendravo formaliai, tačiau sklandžiai, vykdydavo vedėjos skirtas užduotis, taisydavo klaidas, jei reikia, ir pan. Vienas nedidelis konfliktas įvyko po to, kai pareiškėjai persikėlus į didesnį darbo kabinetą, pareiškėja paprašė kolegų palaikyti ramias darbo sąlygas. Pareiškėja mano, kad kolegos pasiskundė vedėjai, o ši, išsikvietusi pareiškėją, apšaukė. Visas pastabas kolegoms reikšdavo ramiai ir mandagiai. Pareiškėjai teko vieną kartą aiškintis dėl I. Š. kalbos tono, tačiau ne pareiškėjos iniciatyva. I. Š. kalba arogantišku, stačiokišku tonu, pareiškėją tai trikdo. Pati vedėja kalba pakeltu tonu. Pareiškėja yra pareiškusi nuomonę, kad skyriuje trūksta empatiškumo ir geranoriškumo. Dėl I. ir vedėjos kalbos manieros pareiškėja niekam nesiskundė. Nuolatinius kolegų kaltinimus ir skundus pareiškėja vertina asmeninio pobūdžio priekabiavimu ir terorizavimu. Pareiškėja paaiškino, kad keletą kartų (2-3 kartus) moterų tualete buvo kiek ilgiau, bet ne dėl to, kad vengtų darbo. Sutrikus sveikatai, kartais jaučia staiga užeinantį pykinimą. Būdavo, kad turėjo išeiti staiga, neperadresavusi telefono. Pareiškėja apgailestauja, kad 2011-10-27 negalėjo atvykti į direktoriaus V. D. ir Personalo skyriaus vadovės R. K. organizuotą pokalbį, nes pareiškėjai reikėjo vykti pas gydytojus. Pareiškėja informavo apie tai A. M., o kitą dieną ir direktorių bei Personalo skyriaus vadovę. Visus kitus kaltinimus pareiškėja griežtai neigia. Nurodė, kad šiuo metu problemų darbe neturi, prašo Personalo skyrių tarpininkauti, kad nebūtų kuriamos problemos dirbtinai. Kolegoms priekaištų neturi, tačiau prašo svarstyti galimybę perkelti pareiškėją į kitą Agentūros departamentą, kuriame pareiškėja galėtų geriau išnaudoti savo gebėjimus (t. I, b. l. 39-41).

Paaiškinime dėl darbo kokybės pareiškėja nurodė, kad dirbant Kokybės koordinavimo skyriuje pareiškėjai buvo pavesti tokie darbai: ISO 5725 diegimo NMA procedūros rengimas, kaimo plėtros priemonių patikrų priskyrimas KPPAIS 2 sistemoje, pavaduojant atostogaujančią I. G., pavedimų dėl patikrų rengimas, pavaduojant atostogaujančią I. G., plotinių priemonių patikrų STIS priskyrimas, STIS statistikos suvestinių rengimas, žemės ūkio valdų modernizavimo istorinių duomenų suvedimo statistikos rengimas (kiekvieną pirmadienį, teikiama L. M.), informacijos teikimas (patikrų ataskaitos ir pranešimai pareiškėjams) Teisės departamentui, gavus pareiškėjų skundus dėl patikrų, įvairios vienkartinės užduotys (informacija apie esparcetus, apie KD turimas sutartis su išorės organizacijomis, prezentacijos rengimas ir pan.), įvairūs kiti vienkartiniai darbai. Visas departamento direktoriaus ir skyriaus vedėjos užduotis pareiškėja vykdė laiku (dažniausiai padarydavo tą pačią dieną, nors būdavo skirtas 2 ar daugiau dienų terminas) ir kruopščiai, pastabų iš kitų Agentūros departamentų, iš direktoriaus V. D. (ISO 5725 procedūra) negavo, išskyrus A. K. pastabas dėl klaidų, priskiriant plotinių priemonių patikras STIS sistemoje, ir dėl to, kad ne visi teritoriniai skyriai gavo vieną iš pavedimų dėl patikrų. Dėl plotinių patikrų priskyrimo STIS sistemoje pareiškėja paaiškino, kad jas pradėjo priskirti 2011-09-13. Iš viso priskyrė apie 250 patikrų. Pasitaikė klaidų, kurios buvo netyčinės, nebuvo masiškos, o įvyko dėl STIS patikrų priskyrimo ypatumų neišaiškinimo ar nežinojimo, o taip pat dėl to, kad patikrų priskyrimo ypatumai pagal atskiras procedūras skiriasi. Mano, kad panašias klaidas darė ir kiti skyriaus darbuotojai, pradėdami dirbti su STIS, ir dabar tebedaro, tik to niekas neinspektuoja. Prieš pradėdama dirbti su STIS sistema pareiškėja nebuvo išsamiai apmokyta, o tik trumpai apie 30 min. jai buvo parodyta, kaip dirbti su sistema, manant, kad pareiškėja gali toliau mokytis pagal principą learning-by-doing. Todėl pareiškėja įsidėmėjo ne visus patikrų priskyrimo ypatumus, o dažnai klausti užsiėmusių skyriaus darbuotojų ne visada drįsdavo, nes kai kada jai paaiškindavo, kai kada piktai atsakydavo, kad pareiškėja skaitytų procedūras, ar duodavo prieštaraujančius nurodymus. Todėl pareiškėja padarydavo taip, kaip suprasdavo. Visas vedėjos ar kitų skyriaus darbuotojų pastebėtas klaidas ištaisydavo. Šiuo metu patikrų priskyrimą STIS sistemoje pareiškėja įsisavinusi, tačiau šis darbas jai neteikia pasitenkinimo, nes yra techninio pobūdžio ir neatitinka pareiškėjos gebėjimų dirbti analitinį darbą. Prašo rasti pareiškėjos kvalifikaciją atitinkančias užduotis. Dėl to, kad vasarą ne visi teritoriniai skyriai gavo vieną iš pavedimų, nurodė, kad prideda savo paaiškinimą, rengtą D. R. Visus kitus kaltinimus pareiškėja griežtai neigia (b. l. 46-47).

Agentūros Personalo skyrius, atlikęs tarnybinį tyrimą, 2011-12-21 surašė išvadą Nr. VT-26 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos rengtame 2011-08-17 pavedime Nr. KD4-305 „Dėl žuvininkystės sektoriaus 2007–2012 m. veiksmų programos antrosios prioritetinės krypties priemonės „Žvejyba vidaus vandenyse“ patikros vietoje“ buvo nurodytas neaktualus procedūros aprašas, t. y. 2008-12-12 įsakymu Nr. BR1-938 patvirtintas „Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo Kontrolės departamente procedūros aprašas“, kuris pripažintas netekusiu galios nuo 2010-12-08 Agentūros direktoriaus 2010-12-08 įsakymu Nr. BR1-1224. Išanalizavus Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo tarnybiniame pranešime pateiktus priedus, nustatyta, kad pareiškėja sistemingai neteisingai priskirdavo patikras vietoje. Tarnybiniame pranešime pateikti neteisingai priskirtų patikrų vietoje valdų sąrašai. Nustatyta, kad pareiškėja nesilaikė Procedūros aprašo 17 priedo „Užduoties patikrai formavimas“ ir 46 priedo „Ploto nustatymo metodo taikymo reikalavimai“ numatytų procedūrų reikalavimų. Peržiūrėjus STIS paraiškų administravimo procesų išrašus, nustatyta, kad 2011-11-22 pareiškėja paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė ne tą lauką STIS nurodant lauką Nr. 1(kviečiai (vasariniai), 2011-10-20 paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas neprašomas tikrinti laukas, STIS nurodant lauką Nr. 1 (ganyklos – pievos (iki 5 m.), paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas neprašomas tikrinti laukas, STIS nurodant lauką Nr. 1 (rapsai (vasariniai), 2011-11-03 paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo priskirta STIS, taip pat netiksliai nurodytas valdos numeris (vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2011-10-28 paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta ne pagal visas priemones, taip pat priskirtas neprašomas tikrinti laukas STIS nurodant lauką Nr. 4 (avižos), 2011-11-15 paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta ne pagal visas priemones (trūksta MPŪT), 2011-11-28 paraiška Nr. (duomenys neskelbtini) priskirta ne pagal visas priemones (trūksta MPŪT), STIS nenurodytas žymėjimas šito lauko. 2011-10-25 pakartotinai paraiškai Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta patikra, nors pakartotinai priskirti nereikėjo, STIS nurodyti du vienodi priskyrimai. Prie Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo tarnybinio pranešimo pateikti priedai elektroniniai laiškai patvirtina pareiškėjos blogai atliktas pavestas užduotis. Pareiškėja kelis kartus iš eilės Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjai pateikė klaidingas statistikos ataskaitas. A. K. 2011-10-11 elektroniniu laišku pavedė pareiškėjai sutvarkyti pagal teritorinius skyrius patikras STIS ir pateikti reikalingą informaciją. Iš susirašinėjimo laiškų matyti, kad pareiškėja vedėjai pateikė papildomą nereikalingą ir netikslią informaciją (A. K. elektroniniai laiškai – „Prašau kitą kartą siųsti tik mano prašomą informaciją, be papildomų darbinių laukų“, „Tai nesusiję su filtrais“, „Angele, jūsų pateikti skaičiai nesutampa su (neįkaitoma) pateiktu skaičiumi“). Daroma išvada, kad pareiškėja, netinkamai vykdydama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, pažeidė ir vidaus teisės aktų (BPD procedūros aprašo, Kontrolės departamento procedūros aprašo ir Plotinių priemonių procedūros aprašo), ir VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punkto, 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punkto nuostatas. Nurodoma, kad minėti pažeidimai padaryti pareiškėjai atliekant tas pačias jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir savo sudėtimi yra vienodi, todėl pareiškėja padarė ne kelis, o vieną tęstinį tarnybinį nusižengimą, kuris prasidėjo 2011-06-14 tarnautojai netinkamai parengus pavedimą dėl patikrų vietoje ir baigėsi 2011-11-28 paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrus ne pagal visas priemones. Nurodoma, kad neteisėta veika pasireiškė aplaidumo forma.

Dėl netinkamo elgesio tarnybinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjos frazės „pasikeisk savo smirdančius kvepalus“, „kas gyvens su tokia invalide“ yra akivaizdžiai nemandagios. Tačiau šioje išvados dalyje yra tik viena nusižengimo padarymo data nurodyta – 2011-10-03, būtent susijusi su D. R.. Kitos nusižengimų padarymo datos nenurodytos nei išvadoje, nei iki ją patvirtinant surinktuose asmenų paaiškinimuose. Pareiškėjos veiksmai (nenoras priimti pastabas dėl padarytų klaidų ir išėjimas iš kabineto pokalbiui nesibaigus) susitikimo su vedėja A. K. metu taip pat buvo nemandagūs ir nekorektiški (kada tai vyko, nenurodyta). Bendraudama su D. R. pareiškėja kalbėjo nemandagiai, įžeidžiančiai, demonstruodama neigiamas emocijas, nesilaikė geranoriškumo principų. Nurodyta, kad visos tyrimo metu išanalizuotos pareiškėjo vartotos frazės negali būti naudojamos bendraujant su kolegomis, nes prieštarauja Etikos taisyklėse įtvirtintiems pavyzdingumo, pagarbos žmogui principams, 7 ir 9 punktų nuostatoms, Vidaus tvarkos taisyklių 46, 47 ir 48 punktų nuostatoms, pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms. Pareiškėja, bendraudama su kolegomis, pažeidė ir vidaus teisės aktų, ir VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų nuostatas. Neteisėta veika pasireiškė aplaidumu (t. I, b. l. 96-104).

Taigi pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta už dvejopo pobūdžio tarnybinius nusižengimus – netinkamą pareigų, nustatytų pareigybės aprašyme, atlikimą ir netinkamą bendravimą su kolegomis, t. y. už etikos normų nesilaikymą.

VTĮ 28 straipsnyje yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. VTĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės.

VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo gerbti įstatymus ir kitus teisės aktus, o 8 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas. 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta valstybės tarnautojo pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, 4 punkte - tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas funkcijas, 5 punkte - laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, 6 - laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Šiuo atveju pareiškėja kaltinama dviejų vidaus tvarką reglamentuojančių taisyklių reikalavimų pažeidimais – Etikos taisyklių (t. I, b. l. 51-57) ir Vidaus tvarkos taisyklių (t. I, b. l. 58). Tai nurodyta ir skundžiamame įsakyme.

Vidaus tvarkos taisyklių 46 punkte nustatyta, kad Agentūroje turi būti vengiama triukšmo, palaikoma dalykinė darbo atmosfera, darbuotojai turi elgtis pagarbiai vieni su kitais, aptarnaujamais ir kitais asmenimis.Vidaus tvarkos taisyklių 47 punkte nustatyta, kad darbuotojams darbo metu draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius ir posakius. Vidaus tvarkos taisyklių 48 punkte nustatyta, kad darbuotojams draudžiama laikyti necenzūrinio arba žeminančio asmens garbę ir orumą turinio informaciją darbo vietoje (t. I, b. l. 58).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nepareikštas joks kaltinimas, kuris pagal savo faktines aplinkybes atitiktų Vidaus tvarkos taisyklių 48 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimą, todėl Išvadoje nurodytas kaltinimas dėl Vidaus tvarkos taisyklių 48 punkto pažeidimo yra niekuo nepagrįstas. Teikdama papildomus paaiškinimus teismui (t. IV, b. l. 91) NMA pripažino, kad 48 punktas nurodytas per klaidą. Dėl šių taisyklių 46 ir 47 punktų reikalavimų nesilaikymo, bylos duomenimis nustatyta, kad vienas nusižengimas gali būti konstatuojamas, nes atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą buvo nustatyta tokio nusižengimo konkreti data. Kitais atvejais tokia data nenustatyta, todėl už nusižengimus negali būti skiriama nuobauda. Dėl to ginčo įsakymas turi būti pakeistas.

Etikos taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad Agentūros darbuotojų veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei principu, pagal kurį Agentūros darbuotojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir teismų sprendimų reikalavimų, Agentūros vidaus tvarkos taisyklių; savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą Agentūra ir jos darbuotojais; tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasis įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų ir Agentūros darbuotojų etikos principų; tarnauti žmonėms geranoriškai ir pakančiai, nepaisant jų asmens savybių, turtinės ar visuomeninės padėties, mandagiai elgtis su kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų atstovais, nepaisant jų politinių pažiūrų bei partinės priklausomybės; pagarbiai išklausyti asmenis ir imtis visų teisėtų priemonių jiems padėti, dėmesingai reaguoti į piliečių bei organizacijų prašymus ir siūlymus. Šio reikalavimo privalu laikytis net sudėtingomis aplinkybėmis ar esant stresinėms situacijoms.

Šio punkto reikalavimų nesilaikymas buvo konstatuotas – pareiškėja nesilaikė reikalavimų tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku vykdyti pavedamas užduotis, laikydamasi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų (šiuo atveju nesilaikė Agentūros procedūrų aprašų reikalavimų) ir Agentūros darbuotojų etikos principų, mandagiai elgtis su kolegomis. Dėl faktinių aplinkybių bus pasisakyta.

Etikos taisyklių 5.9 punkte įtvirtintas pavyzdingumo principas. Vadovaudamasis šiuo principu Agentūros darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos, gebėti deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulintis; būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais Agentūros darbuotojais ir kitais asmenimis, besikreipiančiais į Agentūrą; visose situacijose veikti profesionaliai ir humaniškai, teikti tą informaciją, pagalbą ar paslaugą, kuri yra būtina, bet kartu gebėti teisingai ir taktiškai atmesti neteisėtus prašymus; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti. Iš esmės šis punktas analogiškas 5.1 punktui, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja nesilaikė nurodyto punkto reikalavimų.

Etikos taisyklių 7 punkte nustatyta, kad Agentūros darbuotojai privalo laikytis geranoriškumo principo, vengti asmeninio įžeidinėjimo, orumo žeminimo; kito darbuotojo darbo menkinimo; apkalbų, šmeižto apie kolegas skleidimo, reputacijos menkinimo; neigiamų emocijų demonstravimo. Bendraudama su kita darbuotoja D. R. 2011-10-03 pareiškėja pažeidė nurodyto punkto reikalavimus. Pažeidė juos ir kitais atvejais, tačiau kitais atvejais nėra nustatytos nusižengimų padarymo datos, todėl neįmanoma nustatyti, ar nebuvo praėjęs 6 mėnesių terminas nuobaudai skirti. Dėl surinktų faktinių duomenų vertinimo bus pasisakyta.

Etikos taisyklių 9 punkte nustatyta, kad darbuotojai su Agentūros vadovais turi bendrauti korektiškai ir vykdyti visus teisėtus jų nurodymus. Nustatyta, kad pareiškėja vadovės užduotis vykdė netinkamai, todėl šio punkto pažeidimas iš dalies gali būti konstatuojamas. Tačiau nemandagaus elgesio su vedėja data nėra nustatyta nei tarnybinio tyrimo medžiagoje, nei buvo nustatyta apklausiant liudytojus teisme, todėl šia apimtimi nurodytas punktas netaikytinas (neaišku, ar nėra praėjęs 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas).

Byloje tiriama, ar pareiškėjos veiksmuose yra nurodytų teisės aktų pažeidimo sudėtis.

Dėl pareiškėjos pareigų netinkamo atlikimo.

Pagal pareigybės aprašymą, patvirtintą Agentūros direktoriaus 2010-11-29 įsakymu Nr. PS1-1039 (t. I, b. l. 48-50), pareiškėjos pareigybė skirta užtikrinti pareiškėjų ir paramos gavėjų įsipareigojimų vykdymo kontrolę. Nustatytos tokios funkcijos: vykdo pareiškėjų, paramos gavėjų ir kitų su valstybės ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei susijusių subjektų rizikingumo nustatymo ir įvertinimo funkciją, siūlo atrankos patikrai, t. y. patikrai vietoje bei nuotolinei patikrai, reikšmes, rizikos kriterijus ir jų vertes, naudojamas atrankose patikroms; atlieka pareiškėjų ir paramos gavėjų, kitų subjektų atrankas patikroms, t. y. patikroms vietoje ir nuotolinėms patikroms, nustatyta tvarka pateikia teisingas ir pagrįstas ataskaitas, duomenis bei išvadas, apie atrinktus subjektus nustatyta tvarka informuoja suinteresuotus Agentūros struktūrinius padalinius; rengia ir tobulina atrankų patikroms, t. y. patikroms vietoje ir nuotolinėms patikroms, metodikas, Skyriaus darbo procedūrų aprašus bei dalyvauja kuriant ir tobulinant paramos priemonių administravimo informacines sistemas; rengia patikrų, t. y. patikrų vietoje ir nuotolinių patikrų, užduotis bei pavedimus dėl užsakomųjų patikrų atlikimo Departamento teritoriniams Patikrų vietoje skyriams, koordinuoja ir kontroliuoja jų atlikimą, sudaro bei papildo Kontrolės planus ir kontroliuoja, kaip Departamento teritoriniai Patikrų vietoje skyriai laikosi sudaryto Kontrolės plano; pagal savo kompetenciją vykdo kitus su Skyriaus funkcijomis susijusius nenuolatinio pobūdžio Skyriaus vedėjo ir Departamento vadovybės pavedimus, kad būtų pasiekti Agentūros strateginiai tikslai (t. I, b. l. 48-50).

Pareiškėjos pagal pareigybės aprašymą nustatytos funkcijos reglamentuojamos Agentūros vidaus teisės aktuose. BPD procedūros aprašo 14.2 punkte nustatyta, kad koordinatorius parengia priežiūros patikrų vietoje planą pagal BPD priemones, pavedimus KDTPVS (BPD procedūros aprašo 12 punkte paaiškintas šis sutrumpinimas - Agentūros Kontrolės departamento teritorinis patikrų vietoje skyrius) atlikti BPD priemonių priežiūros patikros vietoje (t. III, b. l. 139).

Plotinių priemonių procedūros aprašo 18.4 nustatyta, kad koordinatorius - kontrolės koordinavimo skyriaus darbuotojas, atsakingas už patikros užduočių paskirstymą ir suformavimą KDTPVS (t. II, b. l. 12). Šio aprašo 17 priedo „Užduoties patikrai formavimas“ 1–3 punktuose nustatyta, kad užduotis atlikti patikras skirta KDTPVS. Užduoties paskirtis – suformuoti tam tikrame KDTPVS reikiamų atlikti patikrų kiekį ir pateikti papildomus duomenis, kurių reikia norint sėkmingai atlikti kiekvieną patikrą. Užduotis atlikti patikrą sistemoje formuoja Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjo paskirtas koordinatorius. Koordinatoriaus atrinktiems patikrai subjektams arba gautu užklausimu dėl patikros naudodamasis sistema kiekvienam KDTPVS priskiria patikras tų subjektų, kurie pateikė paraiškas atitinkamoje apskrityje (teritorinis principas) bei informuoja Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėją elektroniniu paštu apie suformuotas užduotis kartu siųsdamas ir priskirtų patikrų sąrašą arba tikslų skaičių. Koordinatorius turi atsižvelgti į kiekvienam KDTPVS jau priskirtų patikrų kiekį ir, reikalui esant, priskirti dalį patikrų atlikti kitiems KDTPVS (t. II, b. l. 59). 46 priedo „Ploto nustatymo metodo taikymo reikalavimai“ 1.9.3 punkte nustatyta, kad Kontrolės koordinavimo skyriaus koordinatorius elektroniniu paštu informuoja Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėją apie priskirtas patikras. Patikros turi būti priskirtos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sąrašo gavimo (t. II, b. l. 130-131).

Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja turėjo laikytis Agentūros direktoriaus 2010-11-17 įsakymu Nr. BR1-1053 (2011-05-20 įsakymo Nr. BR1-598 redakcija) patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos priemonių administravimo kontrolės departamente procedūros aprašo (Kontrolės departamento procedūros aprašas, t. IV, b. l. 94-103). Išvadoje šis dokumentas vadinamas Kontrolės departamento procedūros aprašas. Tačiau išvadoje nenurodyta, kokius šio aprašo punktus pažeidė pareiškėja, tiesiog konstatuojama, kad ji nesilaikė Kontrolės departamento procedūros aprašo, kurio laikytis privalu pagal jos pareigybės aprašymą. Kontrolės departamento procedūros apraše nustatytas patikrų vietoje proceso žingsnių aprašymas.

Į bylą pateiktais faktiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja Išvadoje nurodytais atvejais netinkamai atliko jos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir nesilaikė minėtų vidinių administravimo aktų reikalavimų. Kita vertus, yra pagrindas teigti, kad Išvadoje nėra pakankamai teisingai atskleisti padarytų nusižengimų padariniai, kaip to reikalauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktas. Teismas daro išvadą, kad nepagrįstai nurodyta, jog nekorektiškas ir netaktiškas tarnautojos elgesys menkina valstybės tarnybą, formuoja neigiamą nuomonę apie Agentūrą ir valstybės tarnybą apskritai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja netaktiškai ir nekorektiškai bendravo su savo kolegomis ir tais atvejais jokie įstaigos lankytojai to negirdėjo. Todėl pareiškėjos nekorektiškas ir netaktiškas elgesys, kaip matyti iš kitų tarnautojų paaiškinimų, tik trukdė jų darbui, tai taip pat laikytina neigiamu tokio elgesio padariniu. Tuo pačiu Išvadoje nėra nurodyta, kokias pasekmes sukėlė ar galėjo sukelti netinkami paraiškų administravimo veiksmai. Vienu atveju teismas nustatė, kad pareiškėja nepagrįstai du kartus priskyrė vienodą patikrą Kontrolės departamento Šiaulių ir Panevėžio skyriams (J. M. paraiškos administravimas, t. IV, b. l. 122). Suprantama, kad tuo padaryta ir turtinė žala, kadangi darbuotojai be reikalo dirbo dubliuodami vieni kitus. Taigi dėl abiejų nustatytų nusižengimų rūšių neigiami padariniai atsirado, nors išvadoje tai ir nėra pakankamai aiškiai ir logiškai atskleista.

Atsakovė 2012-05-28 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (t. I, b. l. 134-135) paaiškino teismui dėl teisės aktų, reglamentuojančių patikrų vietoje priskyrimą, ir pareiškėjos supažindinimo su jais. Nurodė, kad pagrindinė pareiškėjos darbo funkcija yra patikrų vietoje priskyrimas Supaprastintų tiesioginių išmokų informacinėje sistemoje (toliau – STIS), kuris aprašytas Plotinių priemonių kontrolės procedūros aprašo 17 priede (Užduoties patikrai formavimas). Šiame priede yra nuoroda į STIS Naudotojo instrukciją (31 skyrius „Paraiškų patikrų priskyrimas KKS“), kurioje yra detaliai aprašyti patikros vietoje priskyrimo veiksmai. STIS naudotojo instrukcija turi galimybę naudotis kiekvienas Agentūros darbuotojas, taip pat ir pareiškėja, paspaudęs prieigos prie STIS nuorodą. STIS naudotojo instrukcija pateikiama STIS skiltyje „Dokumentacija“. Šis paaiškinimas patvirtinamas procedūrų aprašo reikalavimais. Kadangi pareiškėjai turėjo būti žinomas nurodytas procedūros aprašas, be to, kaip matyti, nesudėtinga susipažinti su STIS naudotojo instrukcija, todėl pareiškėjos paaiškinimai, kad jai daug kas buvo neaišku, nėra pagrįsti.

Taip pat Agentūros rašte atsakovė paaiškino dėl statistikos. Nurodė, kad iš 2011-10-03 laiško (elektroninio) matyti, jog pareiškėja atsiuntė pirminį priskirtų pakelių (magistralinių) patikrų sąrašą su jų būsenomis. Į minėtą sąrašą buvo įtrauktos 237 patikros. Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjai pastebėjus, kad kai kurie duomenys nesutampa su kitos skyriaus darbuotojos pateiktais duomenimis, pareiškėjos buvo paprašyta dar kartą patikslinti atsiųstą informaciją. Paaiškėjo, kad pareiškėja pirminėje lentelėje buvo padariusi klaidų, todėl ją patikslinus, galutinė lentelė parengta ir išsiųsta tik kitą dieną, t. y. 2011-10-04. Iš pareiškėjos S. M. 2011-10-04 išsiųsto elektroninio laiško ir jo priedo matyti, kad galutinėje lentelėje ją pakoregavus buvo nurodytos 208 patikros. Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėja 2011-10-10 elektronine žinute paprašė pareiškėjos iki darbo pabaigos atnaujinti informaciją apie patikras. Tą pačią dieną pareiškėja minėtą informaciją tikslino net keturis kartus. Galutinė teisinga atnaujinta informacija buvo atsiųsta tik kitą dieną, t. y. 2011-10-11 10.44 val. Vedėja 2011-10-11 pavedė pareiškėjai iki darbo dienos pabaigos pateikti statistinę informaciją, kiek tą dieną buvo priskirta patikrų su visomis įmanomomis būsenomis (bendri būsenų skaičiai be teritorinių ir pagal kiekvieną teritorinį skyrių atskirai). Surinktą informaciją pareiškėja persiuntė ne savo vadovei, o visiems teritorinių skyrių vedėjams. Taip pat pareiškėjos išsiųsta pirminė informacija buvo koreguota. Vedėja 2011-10-12 paprašė pareiškėjos iki pietų parengti statistinę tos dienos informaciją (kiek kiekviename teritoriniame skyriuje yra priskirta kokių patikrų būsenų). Pareiškėja surinktą informaciją koregavo vieną kartą, todėl galutiniai teisingi statistiniai duomenys vedėjai buvo pateikti 2011-10-12 po pietų 15.18 val.

Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp pareiškėjos ir vedėjos (IV t., b. l. 6-71). Aišku, kad teisingi duomenys pateikiami ne iš karto, o po kelias dienas trunkančio susirašinėjimo, tikrinimų, klaidos taisomos ne iš karto, dėl to gaištamas visų tame procese dalyvaujančių asmenų laikas.

Rašte atsakovė taip pat paaiškino dėl J. M. valdos dvigubo patikros priskyrimo pasekmių. Nurodė, kad pareiškėjo J. M. valdai Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-08-24 buvo priskirta patikra vietoje (pagrindas – gautas pranešimas „Patikėjimo linija“ dėl neprižiūrimų laukų). Patikrą 2011-08-31 atliko Šiaulių patikrų vietoje skyrius. Pareiškėja minėto pareiškėjo valdai 2011-10-20 vėl priskyrė patikrą vietoje (priskyrimo pagrindas – „Pasitikėjimo linija“). Patikrą 2011-10-25 atliko Panevėžio patikrų vietoje skyrius.

Pastaroji aplinkybė pasitvirtina vienu iš pateiktųjų išrašu iš supaprastintų tiesioginių išmokų sistemos apie A. K. neteisingai priskirtas patikras (t. IV, b. l. 122).

Atsakovė teismo posėdyje 2012-06-11 pateikė papildomą informaciją dėl pareiškėjos skundo (t. IV, b. l. 4). Paaiškino dėl statistikos. Nurodė, kad pareiškėja 2011-10-03 atsiuntė vedėjai statistinę lentelę su 242 įrašais, o 2011-10-04 – su 230 įrašų. Prie rašto atsakovė pridėjo žinutės priedą su pažymėtais duomenimis, kurie į lentelę neturėjo būti įtraukti. Nurodė, kad pareiškėja 2011-10-10 pateikė vedėjai statistinių duomenų lentelę su darbiniais duomenimis. Atsakovė pridėjo priedą, kuriame pažymėti nereikalingi laukai. Nurodė, kad lentelėje buvo nurodyta ne visa informacija. Pakartotinai 2011-10-11 siųsta lentelė buvo sudaryta netinkamai, nes pritaikius filtrus, nebuvo įmanoma pamatyti reikšmių. Nurodė, kad pareiškėja 2011-10-11 pateikė statistinius duomenis apie patikras, atliktas pakelėse, nors vedėja prašė pateikti informaciją apie visas patikras. Vedėjai 2011-10-12 paprašius pareiškėjos pateikti pakelių patikrų statistinius duomenis, pateiktoje pirminėje lentelėje ji nurodė ne tokią vieno pareiškėjo patikros vietoje būseną. Tai matyti antrą kartą pateikiamoje pareiškėjos siųstoje statistinėje lentelėje „Patvirtinta užduotis 1“.

Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja užduotį vykdė su klaidomis, jas taisė sunkiai (t. IV, b. l. 6-14, 15-20, 27-29, 30-36, 37-45, 46-48, 55-62, 63-66). Nors atsakovės atstovė aiškino, kad iš esmės tokių sąrašų teikimas yra automatizuotas, tuos sąrašus galima rasti pačioje sistemoje, jeigu teisingai nustatoma jų paieškos užduotis. Minėtoje sistemos naudojimo instrukcijoje yra paaiškinta, kaip naudotis sistema. Tai reiškia, kad pareiškėja nebuvo išmokusi dirbti su sistema, nors toks darbas įėjo į jos pareigų aprašyme nurodytas funkcijas. Be to, pareiškėja praėjo pradinį apmokymą.

Iš pareiškėjos ir jos skyriaus vedėjos susirašinėjimo dėl užduočių vykdymo teikiant statistinius duomenis matyti, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 2011-10-03 iki 2011-10-12 vedėjai teikė klaidingą statistinę informaciją. Šios faktinės aplinkybės pagrįstai nurodytos Išvadoje.

Teisme kaip liudytoja apklausta Agentūros Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėja A. K. parodė, kad į pareiškėjos pareigas įėjo patikrų vietoje priskyrimas. Pareiškėja dirbo pagal Plotinių priemonių procedūros aprašą, Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2012 m. veiksmų programos priemonių administravimo Kontrolės departamente procedūros aprašą, laikinai dirbo pagal BPD procedūros aprašą. Pareiškėja buvo mokoma, kaip dirbti, tam buvo paskirtas kuratorius. Pareiškėja neteisingai priskyrė patikras vietoje, t. y. patikrai priskyrė ne tuos laukus, kurie buvo užsakyti, priskyrė neteisingą teritorinį patikrų vietoje skyrių, priskyrė ne pagal tas paramos priemones, pagal kurias turėjo būti priskirta, priskyrė patikrų, kurių priskirti nereikėjo, priskyrė tą pačią patikrą du kartus. Pareiškėja statistiką teikė su klaidomis, užduotis dėl statistinių domenų atliko ne taip, kaip nurodyta pavedime. Pareiškėja pateiktą statistiką pataisė, tačiau pati liudytoja dėl to daug dirbo. Liudytoja pati informacinėje sistemoje mato, kad statistika yra neteisinga. Pareiškėja pripažino, kad statistiką pateikė neteisingai (t. I, b. l. 128-130).

Pareiškėja, atlikdama koordinatoriaus funkcijas, tiesiogiai vykdydama savo pareigas, savo kompetencijos ribose ir vadovaudamasi BPD procedūros aprašu, Kontrolės departamento procedūros aprašu, Plotinių priemonių procedūros aprašu, turėjo tinkamai parengti pavedimus dėl patikrų vietoje, tinkamai priskirti patikras vietoje STIS ir pateikti tinkamas statistinių duomenų ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl tokiais veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja, netinkamai atlikdama valstybės tarnautojo pareigas, pažeidė Agentūros vidaus teisės aktus ir VTĮ nuostatas, kurios nurodytos skundžiamame įsakyme.

Dėl patikrų neteisingo priskyrimo. Išvadoje išvardinta daug tokių atvejų. Atsakovė pateikė vaizdines priemones, kurios patvirtina, kad Išvadoje nurodyti faktai pasitvirtina (t. I, b. l. 79-87, t. IV, b. l. 114-122). Pasitvirtina, kad pareiškėjui V. K. pareiškėja priskyrė patikrą vietoje, nurodydama ne tą, kurią reikia patikros priežastį; pareiškėjai D. R. priskyrė lauką bloke (duomenys neskelbtini), kurio nebuvo prašoma priskirti; pareiškėjui J. T. priskyrė lauką Nr. 1, bloke (duomenys neskelbtini), kurio nebuvo prašoma priskirti; pareiškėjai G. M. priskyrė lauką Nr. 1, bloke (duomenys neskelbtini), o turėjo priskirti lauką Nr. 2 bloke (duomenys neskelbtini); pareiškėjui S. T. priskyrė patikrą vietoje su priežastimi „TI-BE-KT“, o turėjo būti „Tiesioginės išmokos, MPŪT, Didelio nep., Pievų tvarkymas. Ražienų laukai per žiemą“, priskyrė lauką 4 bloke (duomenys neskelbtini), kurio nebuvo prašoma priskirti; pareiškėjui S. M. priskyrė patikrą vietoje su priežastimi „TI-BE-CC“, o turėjo priskirti su priežastimi „TI-BE-CC, MPŪT-BE-CC“; pareiškėjai Č. J. priskyrė patikrą vietoje su priežastimi „TI-BE-KT“, o turėjo priskirti su priežastimi „TI-BE-KT, MPŪT-BE-KT“. Dėl pareiškėjo J. M. patikros jau buvo pasisakyta, patikra dėl to paties buvo atlikta du kartus dviejų skirtingų teritorinių skyrių.

Taip pat nustatyta, kad pareiškėja padarė klaidą, parengdama NMA Kontrolės departamento direktoriaus 2011-08-17 pasirašyto pavedimo projektą. Byloje pateiktas pareiškėjos pasirašytas (vizuotas) pavedimas (t. I, b. l. 22), iš kurio matyti, kad šis dokumentas parengtas 2011-08-17. Dokumentas buvo pasirašytas Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjos, kuri atlieka departamento direktoriaus funkcijas (t. IV, b. l. 106). Šiame dokumente nurodyta administracinio teisės akto redakcija, kuri tuo metu jau negaliojo – NMA direktoriaus 2008-12-12 įsakymu Nr. BR1-938 patvirtinto aprašo 2010-05-05 įsakymo Nr. BR1-382 redakcija, kai galiojo dokumento 2011-05-20 redakcija (t. IV, b. l. 94-103). NMA paaiškino (t. IV, b. l. 92), kad Agentūros darbuotojams visi procedūrų aprašai yra prieinami Agentūros dokumentų valdymo sistemoje, kur yra sukurtas atskiras katalogas „Aktualūs Kontrolės departamento procedūrų aprašai“. Su šia sistema pareiškėja buvo supažindinta. Pareiškėjai buvo žinomas šis kaltinimas, tačiau skunde teismui ji nenurodė, kodėl rengdama dokumento projektą nepasidomėjo aktualia dokumento redakcija.

Iš esmės pareiškėja neginčija konkrečiai nei vieno iš nurodytų pažeidimų, padarytų vykdant jai pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas, o tik nurodo, kad ji buvo priimta dirbti 2011 m. birželio mėnesį, o technines užduotis pradėjo vykdyti rugsėjo mėnesio pabaigoje, neapmokius. Šie pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti, juos paneigia bylos duomenys.

Agentūros direktoriaus 2011-06-28 įsakymu Nr. PS1-2012 pareiškėjai buvo nustatytas adaptacijos programos taikymo laikotarpis nuo 2011-06-21 iki 2011-07-21 (t. I, b. l. 88). Atsiliepimų apie integravimosi laikotarpį anketoje pareiškėja nurodė, kad gerai jautėsi Agentūroje adaptavimosi laikotarpiu, pažymėjo, kad naujokų supažindinimas su Agentūros veikla yra labai naudingas, pakankamas, gavo reikalingą informaciją iš kitų Agentūros skyrių ar departamentų, kuratoriaus darbą vertina labai gerai, nurodė, kad kolegų pagalba integravimosi laikotarpiu labai padėjo, programa buvo naudinga, darbo kabinete jaučiasi gerai, tiesioginio vadovo dalyvavimą vertina gerai, darbas patinka, tačiau norėtų kūrybiškesnio/analitinio darbo. Pasiūlymų dėl adaptacijos programos tobulinimo neturėjo (t. I, b. l. 90-92).

Adaptacinės programos kuratorė vertinimo anketoje pažymėjo, kad „mažai klausinėja, todėl ne visada aišku, ar supranta pateikiamą informaciją. Rekomendavo pagilinti žinias exel programoje, dirbant su grafinio dizaino ir aukštesnio lygio tekstų redagavimo programomis (t. I, b. l. 93-94). Be to, kaip buvo minėta, STIS turi ir naudotojo instrukciją, į kurią galima pasižiūrėti kas kartą atliekant veiksmus. Dėl to daroma išvada, kad pareiškėja buvo tinkamai supažindinta su savo pareigomis bei tuo, kokiu būdu ji privalės atlikti nurodytas technines užduotis. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis daroma išvada, kad už pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų netinkamą vykdymą pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir paskirta tinkama nuobauda. Nurodyti tvarkų aprašų pažeidimai nėra vien formalūs, kadangi neteisingas patikrų vietoje priskyrimas sukėlė ar galėjo sukelti pasekmes, t. y. Kontrolės departamento teritoriniams skyriams tokiu būdu buvo duodami klaidingi nurodymai, dalyje atvejų jie dvigubai atliko tą patį darbą, dalyje atvejų galėjo neatlikti būtinų patikrų, galėjo atlikti ne tas patikras, kurios būtinos atsižvelgiant į paraiškos pobūdį. Pareiškėjos padarytos klaidos akivaizdžiai veikė Departamento teritorinių padalinių darbą neigiamai, o tuo pačiu tokia situacija kėlė grėsmę pareiškėjų, kurie kreipėsi į NMA, teisingam paraiškų administravimui, tai taip pat galėjo sukelti reikšmingus padarinius (išmokų neteisingas mokėjimas, bereikalingi teisminiai procesai ar kt.).

Dėl netinkamo elgesio su kolegomis.

Jau minėta, kad Agentūros darbuotojų elgesį reglamentuoja VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 46, 47 punkto nuostatos, Etikos taisyklės. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos elgesys su vadove ir kolegomis buvo netinkamas, tačiau ne dėl visų nustatytų nusižengimų atvejų galėjo būti skiriama nuobauda. Dėl dalies atvejų nenustatyta nusižengimo padarymo data.

Liudytoja A. K. teisme parodė, kad apie pareiškėjos elgesį su kolegomis žino iš darbuotojų. Kai liudytoja išsikviesdavo pareiškėją pasiaiškinti dėl užduoties ar dėl elgesio, ji neklausydavo, atsistodavo ir išeidavo, neatsakydavo į elektroninius laiškus, nekeldavo telefono. Kitiems darbuotojams pareiškėja aiškindavo, ką ir kaip šnekėti, darbuotojai skųsdavosi dėl jos priekaištų. Iš pradžių D. R. nesiskundė dėl pareiškėjos elgesio, tik kai K. pasiprašė perkeliama, liudytoja paklausė D. ir D. papasakojo, kad K. ją prie kitų darbuotojų yra ne kartą įžeidusi, vadino sergančia, priekaištavo dėl kvepalų. K. sutiko išsikelti į kitą kabinetą, nors buvo įspėta dėl galimo triukšmo. Pareiškėja spalio mėnesį buvo iškelta į 6 vietų kabinetą ir jau nuo pirmos dienos prasidėjo problemos. Darbuotojai pasakojo, kad pareiškėja neleidžia jiems šnekėtis, kas jiems būtina sprendžiant darbinius klausimus. Pareiškėja pasiaiškino, kad negali pakęsti triukšmo. Darbuotojai parašė tarnybinį pranešimą dėl jų arba K. iškėlimo. Buvo priimtas sprendimas iškelti K. Jeigu K. kas nors padėdavo atlikti užduotį ir jeigu ji padarydavo ką nors negerai, K. visuomet kaltindavo tą, kuris jai padėjo. Pareiškėja ignoruoja susirinkimus, nekelia telefono, po to dėl to atsiprašo, bet tai kartojasi nuolat (t. I, b. l. 128-130).

Liudytoja I. Š., Koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad pareiškėja sėdėjo 309 kabinete kartu su liudytoja ir kitais darbuotojais. Iš K.buvo įvairių įžeidinėjimų, šmeižto, kad liudytojos tėvai blogai ją išauklėjo, kad negali dirbti darbo, kad keikiasi. K.buvo atsinešusi garsą izoliuojančias ausines. Kai liudytoja sistemoje pamatė klaidą, pasakė K., tačiau ši nenorėjo girdėti, todėl teko spręsti kartu su tiesiogine vadove. Paaiškino, kad kiekviena klaida turi įtakos visų darbuotojų darbo rezultatams, nepamačius klaidos, galima suteikti klaidingą informaciją pareiškėjui, pritaikyti neteisingas sankcijas. Visi kabineto darbuotojai parašė tarnybinį pranešimą, kad iškeltų arba K., arba juos. Iškelta buvo K. (t. I, b. l. 130).

Liudytoja D. R., Koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, parodė, kad sėdėjo su pareiškėja viename kabinete. Iš pradžių pareiškėja daug šnekėdavo apie save, savo buvusius darbus, buvusius kolegas. Liudytoja nelabai leidosi į kalbas. Konfliktas su pareiškėja kilo dėl kvepalų. Ryte užėjusi kolegė pasakojo liudytojai, kaip praleido savaitgalį. Tada pareiškėja demonstratyviai atsistojo ir pasakė, kad liudytoja pasikeistų smirdančius kvepalus, panašius į rusišką odekoloną. Kolegė išėjo, o liudytoja pareiškėjai atsakė, kad tai ne jos kvepalai, o ant palangės stovintis oro gaiviklis, nes ne tik liudytoja, bet ir kiti kolegos pastebėjo, kad kabinete tvyro prakaito kvapas. Pareiškėja išvadino liudytoją ligone, invalide, pasakė, kas gali su liudytoja gyventi. Po to pareiškėja parašė laišką vedėjai, kad liudytoja su kitomis kolegėmis rezga prieš ją intrigas. Vedėja išsikvietė liudytoją ir liepė pasiaiškinti. Pareiškėja pati norėjo išsikelti iš kabineto, nes liudytoja jai trukdė, daug kalbėjo. Kai informatikas atėjo perkelti jos kompiuterį, pareiškėja pasakė, kad nebenori keltis, kad turi daug darbo, liepė informatikui jos netrukdyti. Pareiškėja sakė, kad nori sėdėti šešiaviečiame kabinete. Pareiškėja apsimesdavo gera ir malonia, o po to skųsdavosi, kad liudytoja daug kalba, trukdo dirbti, neleidžia įsijungti kondicionieriaus, nors vėjelis visuomet būdavo įjungtas. Pareiškėja pati kūrė intrigas. Grįžusi iš atostogų liudytoja pastebėjo, kad blogai išrašyti pavedimai, apie tai pranešė vedėjai. Pareiškėja klausdavo liudytojos dėl dokumentų valdymo sistemos. Liudytoja visada jai paaiškindavo, atsiųsdavo pavyzdžių (t. I, b. l. 130-131).

Tokie liudytojų parodymai pasitvirtina rašytine bylos medžiaga (t. I, b. l. 67-71, 75, 76-77, 95).

Taigi nurodyti įrodymai iš dalies patvirtina Išvadoje esantį konstatavimą, kad tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 46 ir 47 punktų nuostatas. Minėta, kad Išvadoje neturėjo būti nurodyta, jog pareiškėja pažeidė šių taisyklių 48 punktą, tačiau iš esmės šio punkto nurodymas nepaneigia, kad padaryti nusižengimai, kuriais pažeidžiami kiti du punktai. Todėl teisingo sprendimo priėmimui papildomai nurodytas punktas negalėjo turėti įtakos, nors jis iš skundžiamo įsakymo šalintinas.

Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai sureglamentuoti Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse. Pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalį ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 3 punktą, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jis gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių 13 punktą, nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas ir tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta pagal nuodytų teisės aktų reikalavimus.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas pratęstas atsižvelgiant į pareiškėjos nedarbingumą dėl ligos (t. I, b. l. 34, 42), tokia galimybė nustatyta Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse (11 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Nustatyta, kad pareiškėja netinkamai parengė pavedimo projektą 2011-08-17. Netinkamas paraiškų priskyrimas vyko 2011-11-22, 2011-10-20, 2011-11-03, 2011-10-28, 2011-11-15, 2011-11-28, 2011-10-25 datomis (šios datos nurodytos Išvadoje). Todėl Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad tęstinis tarnybinis nusižengimas (pareigų netinkamas vykdymas) prasidėjo 2011-06-14. Atsakovė teisme pripažino, kad pažeidimai fiksuojami tik nuo 2011-08-17. Taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėjos padarytas pažeidimas yra tęstinis. Išvadoje fiksuotas kiekvienas tarnybinis nusižengimas, kai netinkamai buvo vykdomos pareigos. Padaryti pažeidimai nėra visiškai vienodi, todėl padarytas nusižengimas neturėjo būti vertinamas kaip tęstinis. Tačiau už tarnybinius nusižengimus, kai netinkamai buvo vykdomos pareigos, tarnybinė nuobauda galėjo būti paskirta 2011-12-22 įsakymu Nr. PS1-3044, nes nuo nusižengimų padarymo iki nuobaudos paskyrimo nebuvo praėję 6 mėnesiai. Dėl elgesio su kolegomis. D. R. el. paštu siuntė savo paaiškinimą ir nurodė (t. I, b. l. 67, 69-71), kad konfliktas dėl kvapų įvyko 2011-10-03. Visi kiti neetiško pareiškėjos elgesio atvejai, kurie nurodyti Išvadoje, yra be jokių datų. Datos taip pat nenurodytos ir valstybės tarnautojų paaiškinimuose, kurie buvo renkami iki Išvados surašymo, tarnybinio tyrimo medžiagoje nėra pateikiami ir darbuotojų prašymai dėl A. K. perkėlimo į kitą kabinetą, nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja dėl jos ir kolegų nesutarimų buvo perkeliama, taip pat ir teisme, apklausiamos liudytojomis, valstybės tarnautojos, taip pat ir vedėja A. K., netinkamo elgesio datų nenurodė. Toks pažeidimo konstatavimas neatitinka Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse keliamų reikalavimų. Šių taisyklių 13 punkte nustatyta, kad motyvuotoje išvadoje nusižengimas turi būti kvalifikuojamas, nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės. Šiuo atveju visų Išvadoje aprašytų konfliktų datas buvo galimybė nustatyti tarnybinio tyrimo eigoje, tačiau šios datos nebuvo nustatytos ir Išvadoje nenurodytos. Dėl to daroma išvada, kad dėl Vidaus tvarkos taisyklių 46 ir 47 punktų pažeidimo pareiškėja gali būti traukiama drausminėn atsakomybėn tik dėl konflikto su D. R. (2011-10-03), kadangi dėl šio nusižengimo yra aišku, kad nuobaudos skyrimo senatis nebuvo pasibaigusi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad iš esmės pareiškėjai 2011-12-22 įsakymu Nr. PS1-3044 pagrįstai ir teisėtai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Iš bylos duomenų matyti, kad į žodines tiesioginės vadovės pastabas pareiškėja arba iš viso nereagavo, arba reagavo per keletą kartų taisydama savo klaidas (teikiant statistinius duomenis), tai apsunkino Kontrolės departamento Kontrolės koordinavimo skyriaus vedėjos ir kitų darbuotojų darbą. Be to, visada savo kaltę neigė ir kaltino dėl klaidų kitus darbuotojus, nors nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir pareiškėja, kad ją kiti darbuotojai būtų tyčia klaidinę. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos asmenybė apibūdinama neigiamai. Dėl to VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte paskirtos nuobaudos paskyrimas pareiškėjai nelaikytinas per sunkia nuobauda netgi ir tuo atveju, jeigu dėl dalies nusižengimų (dėl dalies buvusių konfliktų su vedėja ir darbuotojais) nėra surinkti duomenys, kaip to reikalauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamame įsakyme yra neteisingai nurodytas vienas iš vidinio teisės akto punktų, įsakymo dalis keistina, pašalinant neteisingą nurodymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu, 129 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjos A. K. skundą atmesti.

Pakeisti Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gruodžio 22 d. įsakymą Nr. PS1-3044 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. K.“, iš įsakymo įžanginės dalies pašalinant nuorodą, kad pareiškėja A. K. pažeidė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Agentūros direktoriaus 2006 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. BR1-262 (2011 m. sausio 27 d. įsakymo BR1-105 redakcija), 48 punktą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.