Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. M. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimo, kuriuo R. M. pripažinta kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d., ir jai paskirta 3000 Lt dydžio bauda ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nubausta už tai, kad būdama MB ,,R.“ vadove, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams G. G. 2014-05-30 9.40 val. leido dirbti pardavėja prekybos kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais veiksmais ji pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 99, 98 str. 1 d. 1 p., 2 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Rasa M. Š. apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, neįvertino svarbių argumentų, kuriuose ji nurodė, kodėl MB ,,R.“ nuomojamuose patalpose buvo rasta G. G.. Apeliantė pažymi, kad yra bedarbė, yra registruota darbo biržoje. Mano, kad bedarbis negali įdarbinti asmens ir tai gali padaryti tik darbdavys. Tvirtina, jog tai, kad patalpose buvo rasta G. G., neįrodo, jog ji jai dirbo, kadangi nėra jokių įrodymų, kad ji būtų gavusi kokį nors pelną. Atsižvelgdama į tai, apeliantė mano, kad įstatymai jai buvo pritaikyti netinkamai.

Savo apeliacinį skundą pažeidėja grindžia netinkamu apylinkės teismo įrodymų vertinimu, dėl ko, jos nuomone, ji skundžiamu nutarimu buvo nepagrįstai nubausta pagal ATPK 41³ str. 1 d.

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Įvertinus byloje surinktus ir apylinkės teismo ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visus įrodymus įvertino visapusiškai ir objektyviai, ko pasėkoje padarė teisingas išvadas.

ATPK 41³ str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pažeidimo padarymo metu galiojusioje DK 98 str. 1 d. redakcijoje nelegalus darbas buvo apibrėžtas kaip darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų.

R. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad ji, būdama MB ,,Rasinta“ vadove, neužtikrino, jog darbuotoja dirbtų tik sudarius su ja darbo sutartį ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, t.y. R. M. inkriminuoti DK 98 str. 1 d. 1 ir 2 p. pažeidimai.

Pagal DK 93 str. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Taigi, tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nors R. M. neigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas asmuo G. G. 2014 m. gegužės 30 d. nelegaliai dirbo MB ,,R.“ nuomojamame prekybos kioske, tačiau R. M. veikoje yra nustatyti visi objektyvieji ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-05-30 VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriai atliko nelegalaus darbo kontrolę MR „R.“, kurios vadove buvo R. M., veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatytas vienas asmuo, dirbęs nesant sudarytai darbo sutarčiai ir prieš vieną darbo dieną nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią. R. M. teigimu, su G. G. tuo metu nebuvo darbinių santykių, kadangi ji (R. M.) norėjo tik patikrinti, ar ji sugebės dirbti, ar bus sąžininga, ji buvo paimta bandomajam laikotarpiui, o žmogų įdarbinti, o po to nutraukti darbo sutartį, R. M. teigimu, ji nenorėjo. R. M. teismui taip pat nurodė, kad MB ,,R“ direktorė yra ji, ji priiminėjo sprendimus dėl darbuotojų, jų ieškojo ir rinkosi. G. G. buvo leidusi ateiti savaitę dar prieš nagrinėjamą įvykį, G. G. prekiavo visokiais niekučiais, taip pat saugojo patalpas ir turtą, jos darbo valandos buvo nuo 8.00 val., ji galėjo išeiti kada norėjo, su G. G., jei pavyks, ji tarėsi dėl prekybos, G. G. žymėjosi į lapą, ką parduoda, tyrė rinką, turėjo nuo patalpų raktą, SODRAI apie bandomąjį laikotarpį nepranešė (29-23 b. l.). Šias aplinkybes rašytiniame paaiškinime patvirtino ir G. G. (7 b. l.).

Nors R. M. G. G. veiklą įvardijo kaip apsižiūrėjimą, bandymą ar rinkos tyrimą, tačiau G. G. veikla faktiškai buvo tokia pati kaip pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo. Apeliacinio skundo teiginiai, jog G. G. jokios naudos darbdaviui nesukūrė, o buvo siekiama nustatyta, ar ji tinkama šiam darbui, ir ji (R. M.) nebuvo darbdavys, nes yra registruota darbo biržoje, yra atmestini kaip nepagrįsti. R. M. teisme ne kartą nurodė, jog ji įsteigė MB ,,R.“ ir yra jos direktorė, o darbdaviu laikoma įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 str. turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą (DK 16 str. 1 d.). Šiuo atveju darbdavys yra MB ,,R.“, kurią atstovauja jos direktorė R. M. ir tai yra užfiksuota LR Juridinių asmenų registre (9 b. l.). Aplinkybė, jog R. M. yra registruota darbo biržoje, jos, kaip darbdavio atstovės, atsakomybės nešalina. Pažeidėjos paaiškinimai apie G. G. patikrinimą, ar ji tinka pardavėjos pareigoms, iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse įtvirtintą išbandymo institutą. DK 105 str. 1 d. nustatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas, kuris gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Taigi, išbandymas galimas tik sudarius sutartį, būtent tokio išbandymo metu galima leisti asmeniui vykdyti tiesiogines darbines pareigas. Pažeidėjos teiginiai, jog išbandymo laikotarpis nebūtų trukęs ilgai, prieštarauja pagrindiniams darbo teisės principams, laikantis pažeidėjos išdėstytos pozicijos būtų pažeidžiami darbuotojo, kaip silpnesnės darbo santykių šalies, interesai. Elementarių darbo funkcijų (sugebėjimo prekiauti, sąžiningumo ir pan.) patikrinimas yra galimas ir tinkamai suorganizuotos darbuotojų atrankos metu, tačiau nagrinėjamos bylos atveju susidariusi situacija laikytina ne atranka į darbą, o darbiniais teisiniais santykiais.

Taip pat byloje nustatyti ir subjektyvieji pažeidimo požymiai. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas ne tik aktyviais veiksmais, bet ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. R. M., būdama įmonės vadovė, privalėjo būti pakankamai rūpestinga ir užtikrinti tinkamą ir teisės aktus atitinkančią bendrovės veiklą, tuo tarpu iš R. M. parodymų matyti, jog jos vadovaujamojoje įmonėje buvo nusistovėjusi ydinga darbuotojų priėmimo į darbą tvarka, todėl R. M. kaltė dėl pažeidimo konstatuota pagrįstai.

ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3 000 Lt iki 10 000 Lt. Skundžiamu nutarimu R. M. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda už nelegaliai dirbusį asmenį. Aukštesniojo teismo nuomone, nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 ir 30² str. reikalavimų, ir yra tinkama ATPK 20 str. numatytiems administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.