Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. K. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. kaltinamas tuo, kad jis 2014-06-07 apie 00.18 val. (duomenys neskelbtini), L. B. namų kieme, kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam J. B. į smakrą, po to sudavė kumščiu nukentėjusiajam ne mažiau du kartus į nugarą taip padarydamas J. B. apatinio žandikaulio abipusius lūžius kairio 8 ir dešinių 4-5 dantų srityse, šiais savo veiksmais padarė J. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. nusikalstamą veiką numatyta LR BK 138 str. 1 d.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-06-07 buvo mieste su draugais. Jam apie 23-23.30 val. paskambino mama ir verkdama pasakė, kad prieš ją ranką pakėlė jos sesers sūnus J. B.. Tuomet T. K. su draugais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur jo mama turi paveldėtą senelio sodybą. Dėl tos sodybos paveldėjimo, vyksta teisminiai ginčai tarp jo mamos J. P. ir jos sesers L. B.. Mamą rado senelio name, ji verkė. Mama sakė, kad J. B. prieš ją panaudojo fizinį smurtą. Jis norėjo išsiaiškinti su J. B., todėl kartu su draugais T. P., R. Š. ir V. D. nuvyko į tetos namus, kur norėjo išsiaiškinti su J., kodėl jis mušė jo mamą. Nors buvo naktis, tačiau languose degė šviesa, jis pasibeldė, paklausė kur J., į namą užėjo vienas, jį įleido teta L. B. ir pradėjo ant jo rėkti, ko jis čia atvažiavo, ėmėsi žarsteklio, tuomet jis išbėgo į kiemą. Po minutės jį išsivijo J., teta ir D.. J. jam necenzūriniu žodžiu pagrasino duoti į galvą, teta ji vadino benkartu, įžeidinėjo mamą. Kai J. prisiartino, T. K. pirmas kumščiu sudavė jam 1 smūgį į žandikaulį ir porą smūgių į nugarą. Taip pasielgė nes buvo išprovokuotas. Po to su draugais išėjo iš kiemo, pasiėmė mamą ir išvažiavo. Girdėjo, kad kviečia policiją. Savo veiksmus vertina blogai. Buvo kilęs noras atsiprašyti, tačiau žino nukentėjusiojo ir jo artimųjų nuostatas jo ir jo mamos atžvilgiu, todėl žinojo, kad nieko neišeis ir jam neatleis. Su civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad suma yra per didelė. Supranta, kad J. sukėlė skausmo ir jam reikėjo gydytis, dėl to jo atsiprašo. Su teritorine ligonių kasa pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo mokėti po 70 Lt kas mėnesį. Šiuo metu studijuoja Sporto universitete I kurse, mokslas mokamas.

Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. nurodė, kad reiškia ir palaiko 30211,44 Lt civilinį ieškinį, kurį sudaro 211,44 Lt turtinė žala ir 30 000 Lt neturtinė žala. Turtinę žala sudaro medicinos priemones ir kelionės pas gydytojus išlaidos, jos pagrįstos į bylą pateiktais kvitais. Neturtinę žalą jis patyrė dėl to, kad jam padaryta didelė žandikaulio trauma. Jam buvo atlikta operacija, buvo skausmas, pusantro mėnesio maitinosi tik skystu maistu, negalėjo nieko kramtyti. Dabar fizinė būklė atsistatė, tačiau skausmai dar kartais jaučiasi. Jam taip pat buvo pakrikę nervai, nei iš šio nei iš to pradėdavo verkti, bet savaitės bėgyje tai praėjo. Visą mėnesį dėl išvaizdos jis negalėjo lankytis viešose vietose, buvo apribotas jo judėjimas, negalėjo pasirinkti norimos virėjo specialybės, nes jam dėl traumos pasireiškia seilėtekis, baigiamuosius egzaminus turėjo laikyti pakartotinėje sesijoje, nes traumą patyrė egzaminų metu.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).

Lietuvos Respublikos BPK 291 str. 1 d. tvarka perskaityti bylos įrodymai.

Nukentėjusiojo J. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad pas mamą L. 2014-06-06 atėjo J., kurį tą dieną šventė savo gimtadienį. Tarp mamos ir J. kilo konfliktas dėl močiutės namo ir jos susipyko. J. čiupo už medinės taburetės ir užsimojo prieš tėvą A. B., tuomet nukentėjusysis atėmė iš J. taburetę, po ko ji, praradusi pusiausvyrą, nukrito ant žemės ir trenkėsi į pečių. Tėvas po to J. išstūmė pro duris į lauką. J. vėl sugrįžo į namą ir sudaužė šampano butelį, tada jis čiupo J. ir išstūmė pro duris. Tos pačios dienos vakare atvažiavo pusbrolis T. K. ir pakvietė išeiti į lauką. Išėjęs į kiemą jis pamatė dar kelis vaikinus, kurie rankose laikė strypus. Iš paskos į kiemą išėjo jo brolis D.. Jis su T. pradėjo kalbėtis. T. sakė, kad jis kažką padarė mamai. Tada T. netikėtai kumščiu sudavė vieną kartą į smakrą, jis burnoje pajuto kraujo skonį ir nebegalėjo sukąsti dantų. Tada T. sudavė kumščiais ne mažiau dviejų smūgių į nugarą ( 9-10 b.l).

Liudytojos J. B. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2014-06-06 apie 20 val. atėjo sesuo J. P., kuri sakė norėjo pakalbėti apie senelių turto dalybas. Vėliau atvažiavo V. N., kuris nuomojasi senelių namą, ir atsivežė šampano butelį ir alaus. Sesuo gėrė šampaną. Neblaivi sesuo pradėjo plūstis ir agresyviai elgtis, paėmė kėdutę ir užsimojo. Tai pamatęs J. ją ištraukė iš sesers rankų. Sesuo, praradusi pusiausvyrą, nugriuvo. Tada ji juos išvijo į kiemą, dar prieš išeinant padavė seseriai šampano butelį, kurį pastaroji metė į pečių ir sudaužė. Apie vidurnaktį į namus atėjo T. K., kuris pakvietė į kiemą pasikalbėti sūnų. Ji nusekė iš paskos. Kieme matė dar keturis vaikinus. Tada T. pradėjo J. šaukti, kam jis mušė jo motiną, t.y. jos seserį J.. Nors J. sakė, kad nemušė, tik atėmė kėdę, T. sušuko, kad apgins savo mamą, viena ranka palenkė J. galvą žemyn, o kita rankos kumščiu sudavė ne mažiau 5 kartus J. veidą. ( 37-38 b.l.).

Liudytojo D. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2014-06-06 matė kaip pusbrolis T. K. atvykęs pakvietė brolį J. pasikalbėti į lauką. Matė, kaip T. viena ranka palenkė J. galvą žemyn, o kitos rankos kumščiu sudavė į veidą ne mažiau kaip 5 kartus ( 39 b.l.).

Liudytojo A. B. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2014-06-06 į namus atėjo žmonos sesuo J. , kurį tą dieną šventė savo gimtadienį, ji norėjo pasikalbėti dėl tėvų namo dalybų. Ji atėjo neblaivi. Po kelių minučių atėjo buvęs uošvienės sugyventinis V. N., kuris atsivežė alaus ir šampano. J. ir jo žmona, kalbėdamos apie tėvų namą, pradėjo konfliktuoti. J. stvėrė taburetę ir užsimojo norėdama jam suduoti. Tai pamatęs, į virtuvę atėjo sūnus J., kuris kėdę iš J. atėmė. Ji prarado pusiausvyrą ir nukrito ant žemės, jis ją pakėlė ir išstūmė į lauką. J. sugrįžo iš lauko, iš V. rankų ištraukė šampano butelį, metė jį į pečių ir sudaužė. Tada J. čiupo J. už rankų ir išstūmė ją pro duris. ( b.l.40-41).

Liudytojos J. P. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad su seserimi keli metai vyksta nesutarimai dėl tėvų namo. 2014-06-06 buvo jos gimtadienis, ji nuvyko pas seserį ir pasiūlė draugiškai pasikalbėti dėl tėvų namo dalybų. Paprašė mamos buvusio sugyventinio V. N., kad atvežtų šampano. Ji su L. gėrė šampaną ir kalbėjosi. Draugiškai susitarti dėl namo nepavyko. L. pradėjo reikšti pretenzijas V. N., kad jis numarino mamą, į ginčą įsitraukė A. B.. Ginčo metu A. B. ją čiupo už krūtinės ir išstūmė iš namo, bet ji sugrįžo į namą pasiimti savo daiktų. Išeidama iš L. sudaužė virtuvėje šampano butelį į pečių, palinkėdama, kad šukės atneštų laimę. Tada L. sūnus J. čiupo ją už pečių ir stipriai pastūmė į staktą. Ji nuo smūgio trenkėsi ir užsigavo nugarą ties dubeniu, patyrė skausmą, atsirado mėlynės. Ji paskambino sūnui ir paprašė parsivežti į Panevėžį. Apie 23 val. atvažiavo sūnus ir rado apsiverkusią, ji papasakojo kas įvyko. Sūnus pasakė, kad važiuoja pasikalbėti, nes L. šeima ją sumuša jau ne pirmą kartą. Po kokio pusvalandžio sūnus grįžo, buvo susijaudinęs, važiuojant į Panevėžį nieko konkretaus nepasakė kas įvyko. Namuose, sūnus pasakė, kad jį išprovokavo ir jis sudavė J.. ( 42-44 b.l.).

Liudytojo T. P. parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2014-06-06 jis su T. K., V. D. ir R. Š. važinėjosi po miestą. Apie vidurnaktį T. paskambino mama, po skambučio T. labai susinervino. T. papasakojo, kad mamą ne pirmą kartą kaime sumuša giminaičiai ir prašė ją parvežti namo. Nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) girdėjo, kaip T. pasakė mamai rinktis daiktus, pats sakė eina pasikalbėti su giminaičiais. T. įsėdus į automobilį, jie nuvažiavo į sodybą tame pačiame kaime. T. išlipo vienas ir nuėjo į namą, jiems liepė niekur neiti, tačiau jie išlipo iš automobilio ir nusekė T. iš paskos, nes norėjo jį apginti, žinojo, kad šeimoje yra daug vaikinų, šeima daugiavaikė. Kai T. išėjo į kiemą, jam iš paskos išėjo jo vyriausias pusbrolis, tada pusbrolio mama ir jaunesnysis pusbrolis. T. kalbėjo ramiai, tačiau jo teta pradėjo šaukti ant T. ir negražiais žodžiais įžeidinėti jo mamą. T. grasinti pradėjo ir jo vyriausias pusbrolis, kuris necenzūriniu žodžiu sakė trenks jam į galvą. Tada jis išgirdo smūgio garsą, pamatė kaip T. pusbrolis puolė prie T.. Tada T. jo kaklą paspaudė po pažastimi ir kitos rankos kumščiu sudavė į šoną. Prie jų stovėjo teta ir šaukė. Tada T. paleido pusbrolį. Po to visi grįžo paimti T. mamos ir grįžo į Panevėžį. Girdėjo, kaip jaunesnis pusbrolis kvietė policiją. Įvykio metu visi buvo blaivūs. ( b.l.45-46).

Liudytojo R. Š. parodymai, liudytojo V. D. parodymai, kuriuose jie nurodė tokias pat įvykio aplinkybes kaip ir T. P. ( b.l.47-48, 49-51).

Liudytojo V. N. parodymai, kuriuose jis parodė, kad 2014-06-06 pas jį atvažiavo J. P., kuri yra jo mirusios sugyventinės dukra. Namas, kuriame jis gyvena šiuo metu priklauso J. P. ir jos seseriai per pusę, bet seserys niekaip nesutaria ir namo nepasidalija. Tą dieną J. šventė savo gimtadienį ir nutarė nueiti pas seserį pasikalbėti dėl namo dalybų, jo paprašė nupirkti ir nuvežti šampano butelį. Visi susėdo pas J. seserį virtuvėje ir gėrė alkoholį. Pirmas konfliktą pradėjo L. vyras A. B., žodis po žodžio seserys taip pat susipyko. Jis tą dieną buvo neblaivus, todėl ne viską prisimena, pamena, kad J. virtuvėje sudaužė šampano butelį, po ko J. B. J. išstūmė į kiemą. Naktį atvažiavo J. sūnus T. su draugais, kurį išsikvietė J.. Vėliau jam J. užsiminė, kad T. sumušė J. B.. ( 52-53 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros 2014-06-07 protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8)

Specialisto išvada Nr. G1006/14(05), iš kurios matyti, kad J. B. nustatytas apatinio žandikaulio abipusius lūžius kairio 8 ir dešinių 4-5 dantų srityse, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Dėl nustatyto sužalojimo J. B. sveikata sutrikdyta nežymiai. (b.l. 16)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. K. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir bylos įrodymai, kurie buvo ištirti sutrumpinto įrodymu tyrimo tvarka – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas tais atvejais, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį - daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų - profesinio ar bendro darbingumo. T. K. padaryta veika yra nusikalstama, kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d. teisingai , ji pilnai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pilnai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi. T. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta

Įrodymų vertinimas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai

T. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, veika yra tyčinė, baigta, nusikaltimas nesunkus ( BK 11 str. 3 d.) T. K. ankščiau neteistas (b.l. 66). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. T. K. mokosi, sportuoja, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai (b.l. 66, 69, 74, 111). T. K. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl esant tokioms bylos aplinkybėms yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas, vertindamas aukščiau paminėtas visas aplinkybes, daro išvadą, kad yra visuma sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 40 str. atleisti T. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes byloje buvo gautas A. S. prašymas dėl T. K. perdavimo pagal laidavimą (b.l. 151). A. S. yra Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro treneris, T. K. treniruoja nuo vaikystės. Teismo posėdžio metu apklaustas A. S. nurodė, kad T. K. pas jį sportuoja ir yra jo regbio komandos narys bei Lietuvos nacionalinės regbio jaunių rinktinės narys. Kadangi T. K. įstojo į Sporto universitetą studijuoti ir treniruojasi Kaune, todėl tik savaitgaliais treniruojasi Panevėžyje. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras A. S. charakterizuoja kaip darbštų, sąžiningą ir atsakingą trenerį, išugdžiusį daug auklėtinių, kurie yra daugkartiniai Lietuvos čempionato prizininkai ir nugalėtojai. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad A. S. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. T. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį A. S., kuris vertas teismo pasitikėjimo atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą (šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei jį padariusio asmens savybes, pavojingumą, laiduotojo turtinę padėtį, T. K. perduotinas pagal laidavimą be užstato.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. B. pareiškė 30 211,44 Lt ieškinį dėl 30 000 Lt neturtinės ir 211,44 Lt turtinės žalos atlyginimo. Turtinė žala 211,44 Lt pagrįsta rašytiniais bylos įrodymais, t.y. pilnai įrodyta, todėl priteistina iš kaltinamojo ( b.l.21-23). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kiti nepatogumai, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis yra kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje byloje nukentėjusiajam padaryta žala jo sveikatai. J. B. sveikata sutrikdyta nesunkiai, dėl ko jis neteko darbingumo ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, atsižvelgia į tai, kad jam dėl sveikatos sutrikdymo buvo daroma žandikaulio operacija. Dėl patirtos traumos jam teko iškęsti skausmą ir pooperacinio laikotarpio nepatogumus bei nepatogumus maitinantis, kurį laiką jis turėjo apriboti savo poreikius, nes negalėjo lankytis viešose vietose, negalėjo kalbėti, sužalojimai padaryti veido srityje, todėl kurį laiką jis patyrė nepatogumų dėl savo išvaizdos pakitimo, nukentėjusysis sužalotas baigiamųjų vidurinės mokyklos egzaminų metu, dėl ko jis negalėjo laikyti egzaminų kartu su visais abiturientais, buvo priverstas laikyti egzaminus vėliau, nukentėjusysis nurodė, kad pasekmių jo sveikatai šiuo metu nebėra. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtos traumos jis prarado galimybę mokytis pagal specialybę, t.y. jam kurį laiką buvo seilėtekis ir jis negalėjo mokytis virėjo specialybės, tačiau šiems teiginiams pagrįsti nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys tokių aplinkybių buvimą, todėl jie nepripažintini kaip kriterijus neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į kaltinamojo T. K. padarytą veiką (veika tyčinė), jo materialinę padėtį ( nedirba, nes mokosi dieniame skyriuje, duomenų, kad turi vertingo turto, santaupų nėra ). Nukentėjusiojo J. B. pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, bet tenkintinas dalinai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei įvertinus teismų praktiką panašose bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl iš kaltinamojo T. K. priteisiama 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas (CK 6.250 str.).

Civilinis ieškovas – Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 4213,56 Lt civilinį ieškinį už apmokėtas J. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. ( b.l.27-34). Kaltinamasis T. K. ir Panevėžio teritorinė ligonių kasa 2014-08-26 sudarė žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria T. K. įsipareigojo žalą atlyginti dalimis per 60 mėnesių, kas mėnesį sumokant po 70 Lt, o paskutinį mėnesį 33,56 Lt. ( b.l.112-113). Kadangi dėl žalos atlyginimo susitarta iki nuosprendžio priėmimo, todėl toks susitarimas patvirtinimas.

Proceso išlaidas sudaro dokumentų įteikimo išlaidos – 22 Lt, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybei. Kaltinamajam kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 4 d., 308 str., 67 str. 71 str.,

nusprendžia:

T. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 1 d. ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 str., perduoti jį pagal laidavimą be užstato, o bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti T. K. pagal laidavimą laiduotojui A. S. a.k.(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vieneriems metams.

Patvirtinti T. K. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2014 m. rugpjūčio 26 d. sutartį Nr.10-349 dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos.

Nukentėjusiojo J. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti iš T. K. 211,44 Lt ( du šimtus vienuolika litų 44 centus) (61,24 EUR) turtinės žalos atlyginimo. J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir priteisti iš T. K. 13 000 (trylika tūkstančių) litų (3765,06 EUR) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš T. K. 22 Lt (dvidešimt du litus) ( 6.37 EUR) proceso išlaidų valstybei.

Išaiškinti laiduotojui A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti T. K. kad jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę- raštinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.