- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-04
- Bylos Nr.
- 2A-296-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
- Trečiasis asmuo
- Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros
- Advokatai
- Kęstutis Galvičius
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovui R. S.,
uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-233/2011 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei I. P., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Lietuvos valstybei dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.272, 6.273, 6.246, 6.248, 6.249 str.). Nurodė, kad 2002 m. lapkričio 9 d. padegus jam priklausančio buto duris, bute kilo gaisras. Nuo gaisro metu padarytų apdegimų ir sužalojimų mirė jo sūnus ir brolis, o ieškovo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta, jis apdegė 62 procentus kūno paviršiaus, o 2003 metų pradžioje jam buvo nustatytas I grupės invalidumas. Rokiškio rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02, kurioje G. V. buvo įtariamas padegęs ieškovo butą ir padaręs nusikaltimus, numatytus BK 129 str. 2 d. 5, 7 p., 135 str. 2 d. 7 p. bei 187 str. 2 d. Ieškovas 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimu pripažintas nukentėjusiuoju. Taip pat 2005 m. kovo 16 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-00152-05 dėl melagingų parodymų davimo, kuriame įtarimas pagal BK 235 str. 1 d. pateiktas G. K., kad ji ikiteisminio tyrimo byloje dėl ieškovo buto padegimo, jo sūnaus ir brolio mirties bei ieškovo sužalojimo, būdama įspėta už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Šis ikiteisminis tyrimas 2005 m. rugpjūčio 26 d. nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroro nutarimas nutraukti tyrimą 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo panaikintas ir tyrimas atnaujintas, tačiau Panevėžio apygardos teismo 2008 m. sausio 24 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla pagal BK 293 str. 1 d. nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Ieškovas teigia, kad prašoma priteisti neturtinė žala jam padaryta dėl abiem ikiteisminiams tyrimams vadovavusios Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo, nes ji vilkino tyrimą, iki šiol nusikaltimas neatskleistas, kalti asmenys nenustatyti ir nenubausti. Per ilgą tyrimo laiką įtariamieji asmenys pasislėpė. Be to, baudžiamojoje byloje ilgą laiką ieškovas bei Valstybinė ligonių kasa nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais, nesiimta priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti. Dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo ieškovas patyrė dvasinių išgyvenimų, kiekvieną kartą apklausiant turėjo išgyventi nusikaltimo padarymo metu patirtą stresą, kaskart blogėjo sveikata: kilo kraujo spaudimas, prasidėjo depresija, nerviniai priepuoliai, susijaudinus pradėdavo drebėti visas kūnas.
Žemesnės instancijos teismas
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje teismas ieškovo reikalavimo netenkino.
Teismas nustatė, kad Rokiškio rajono PK vyr. tardytojos V. R. 2002-11-09 nutarimu, jai susipažinus su medžiaga apie tai, kad 2002-11-09 apie 02 val. buvo padegtos pil. G. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys, smarkiai apdegė butas, iškelta baudžiamoji byla pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 278 str. 2 d. Rokiškio rajono Policijos komisariato komisaro 2002-11-11 įsakymu Nr. 59, atsižvelgiant į baudžiamosios bylos sudėtingumą, svarbą bei operatyvią baigtį, sudaryta tardyminė grupė, grupės vadove paskirta tardymo poskyrio vyr. tardytoja V. R.. Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. 2002-11-25 nutarimu priėmė bylą savo žinion ir tos pačios dienos nutarimu perkvalifikavo veiką baudžiamojoje byloje iš BK 278 str. 2 d., numatančios baudžiamąją atsakomybę už svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą tyčia, padarytą padegant ar kitokiu visuotinai pavojingu būdu, į BK 109 str. 1 d., numatančia baudžiamąją atsakomybę už nužudymą dėl neatsargumo.
Vadovaudamasis byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prokurorė I. P., vadovaudama ikiteisminiam tyrimui, vertindama ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, turėdama įgaliojimus duoti privalomus nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, darydama atitinkamas išvadas dėl iškeltų versijų pagrįstumo ar nepagrįstumo, neįvertino, kad specialisto išvadoje nurodomi argumentai apie ant kilimėlio nurodomą neišlikusį naftos produktų kvapą nebuvo pagrįsti bylos medžiaga, ekspertizė gaisro kilimo priežastims nustatyti nebuvo paskirta. Nors teismas iš dalies sutiko su atsakovo atstovo prokuroro R. S., trečiojo asmens I. P. argumentais, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą apsunkino pirminiai liudytojų A. K., A. K., G. K. parodymai, tačiau tai nelaikė pagrindine priežastimi iš esmės apsunkinusia ikiteisminį tyrimą. Ir nors iš ikiteisminio tyrimo byloje duomenų matyti, kad vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje buvo atlikta neabejotinai daug procesinių veiksmų, kartu ir siekiant ištaisyti pirminėje stadijoje padarytus tyrimo trūkumus, tačiau tai laukiamo efekto jau nedavė. Vertindamas ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą teismas laikė, kad pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo panaudotos visos BPK numatytos procesinės priemonės, kurių dėka buvo galima patikrinti ir įsitikinti įtariamųjų G. V., A. C., A. G. bei jiems artimų asmenų nurodyta buvimo vieta naktį iš 2002-11-08 į 2002-11-09, neatsižvelgta į tarp asmenų, duodančių parodymus, artimus ryšius, atliktos įtariamųjų, liudytojų apklausos, bet nepakankamai išsamios. Apklausiant liudytojus, įtariamus asmenis po 2002-11-11, kuomet buvę sulaikyti asmenys G. V. ir A. C. buvo paleisti, nebuvo pakankamai įvertinta, kad įtariamieji turėjo galimybes bendrauti su apklaustais liudytojais ir tai galėjo įtakoti vėlesnius liudytojų parodymus. Teismas pažymėjo, jog apie tai, kad tiriant labai sunkų nusikaltimą pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo išnaudotos visos įstatymų numatytos priemonės nustatant kaltus asmenis, nurodyta ir Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaro Jasaičio 2004-11-24 rašte Nr. 7.2-4535. Dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-521-02 užsitęsė, G. V., įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, išvyko į užsienį, paskelbta jo paieška užtruko ilgą laiką. Įtariamasis G. V. sulaikytas tik 2010-10-23, baudžiamoji byla Nr. 83-1-521-02 jo atžvilgiu nėra išnagrinėta. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad valstybei, kaip ir bet kuriam asmeniui, yra taikoma bendro pobūdžio rūpestingumo pareiga, įtvirtinta CK 6.263 str. 1 d., t. y. valstybė, įgyvendindama savo funkcijas per atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, privalo užtikrinti, kad valstybės institucijos ir pareigūnai veiktų teisėtai; valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto veikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-521-02 buvo nepakankamai veiksmingas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, tyrimui vadovavusios prokurorės I. P. padarytų procesinių klaidų tiriant kilusio gaisro ieškovo bute, susijusio su jo sūnaus ir brolio mirtimi, jo paties sunkiu sveikatos sužalojimu, aplinkybes, kas sąlygojo net 8 metus užsitęsusį ikiteisminį tyrimą. Įvertinęs baudžiamosios bylos Nr. 83-1-152-05 medžiagą, laikė, kad bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdant jai pavestas pareigas prokurorė I. P. nevykdė ir šioje byloje. Todėl buvo pažeistos ieškovo A. G. teisės Konvencijos 2 str. ir 6 str. 1 d. prasme, nes baudžiamasis procesas susijęs su civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išsprendimu, o ieškovas yra pareiškęs civilinius ieškinius abiejose bylose.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus ir paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susiję su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, sprendžiant turtinės žalos priteisimo klausimą, dažnai yra neįmanoma. Dėl to, pagal teismų praktiką, ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos atlyginimo klausimus. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagrįstumo klausimą, didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Įvertinęs visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurių pagrindu teismo konstatuotas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas bylose Nr. 83-1-521-02 ir Nr. 83-1-152-05, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorei I. P. vykdant jiems pavestas pareigas, ieškovo pateiktus medicininius duomenis, liudytojos V. Š., patvirtinusios, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja (po traumos padidėjo kraujo spaudimas, prisidėjo išėminė širdies liga, atsirado cukraus svyravimai ir tam turi įtakos stresas, įtampa, dėl ko pastoviai rašomi vis stipresni raminantys ir nuo nemigos vaistai) parodymus, ieškovo paaiškinimą, teismas laikė, kad dėl net 8 metus užsitęsusio ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02, ieškovas patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus, stresą, nusivylimą, įtampą, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Be to, kiekvieną kartą jį apklausiant, kreipiantis su skundais, prašymais, siekiant veiksmingesnio ikiteisminio tyrimo, jis turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jam atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad tarp teismo konstatuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorės I. P. nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdant jiems pavestas pareigas ir ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės, nepatogumų dėl 8 metus užtrukusio ikiteisminio tyrimo, yra priežastinis ryšys.
Teismas atsakovo atstovo argumentus, kuriuos palaikė ir tretysis asmuo I. P., dėl senaties taikymo ir tuo pagrindu pateikto ieškovo ieškinio netenkinimo, laikė nepagrįstais, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 buvo baigtas tik 2010 m. pabaigoje, tuo tarpu ieškovo ieškinį teismas jau buvo priėmęs 2008-12-18. Pažymėjo, kad ieškovas ieškinį reiškia ne dėl kurio nors vieno veiksmo atlikimo ar jo neatlikimo ikiteisminio tyrimo byloje konkrečiu laikotarpiu, bet dėl visumos veiksmų, sąlygojusių užsitęsusį ikiteisminį tyrimą byloje. Teismo nuomone, įstatymu nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo turėtų būti skaičiuojamas nuo to momento, kai nukentėjusiam buvo sudaryta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą.
Teismo nuomone, įvertinus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, tai, kad ieškovo teisių pažeidimai yra susiję su sunkių nusikaltimų išaiškinimu, dėl kurių ieškovas patyrė sunkias jam pasekmes (jis tapo 1 grupės invalidu, neteko sūnaus ir brolio), nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovo atstovo nurodytus argumentus, kad šioje byloje būtų pakankamas ieškovo pažeistų teisių gynybos būdas pripažinimas, jog buvo padaryta klaidų atliekant ir organizuojant ikiteisminį tyrimą ir tai, kad būtų pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtus ieškovo nepatogumus dėl pernelyg užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.
Vertindamas ieškovo prašomą priteisti iš atsakovo 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., valstybės ekonominę padėtį, jos piliečių materialinį lygį bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose bei tai, kad Lietuvos valstybė ėmėsi priemonių padėti ieškovui, jog nusikaltimo padarymu pažeistos ieškovo turtinės teisės būtų bent iš dalies atstatytos, taip pat atsižvelgė į tai, kad buvo ir objektyvių priežasčių, trukdžiusių tinkamai vykdyti ikiteisminį tyrimą, dalis liudytojų davė neteisingus parodymus. Taip pat įvertino, jog dalis, t. y. 1 500 Lt, neturtinės žalos atlyginimo ieškovui yra priteista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimu iš G. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta pasibaigus įstatymu nustatytam jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui, be to, kad Vyriausybė kompensavo 10 000 Lt paskolą, liudytojos S. G. (ieškovo sutuoktinės) gautą butui įsigyti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo A. G. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00521-02 buvo pastoviai atliekami proceso veiksmai, vykdomas operatyvinis darbas, renkama ir analizuojama informacija apie galimus įvykio kaltininkus bei apie asmenis, ką nors žinančius apie tiriamą nusikaltimą, tyrimo kryptys buvo aptariamos prokurorų ir kriminalinės policijos pasitarimuose, gaunamos ir analizuojamos telefonų pokalbių išklotinės, nuo 2003 m. rugsėjo mėn. pagal teisėjų nutartis atliekama telefoninių pokalbių kontrolė, taip pat pagal teisėjų nutartis atliktas slaptas sekimas, priimtos nutartys dėl pašto siuntų kontrolės. 2002-11-09 surinkus pirminius duomenis apie galimą nusikaltimo kaltininką, G. V. buvo laikinai sulaikytas 48 val. ir apklaustas įtariamuoju dėl A. ir S. G. buto padegimo. Kadangi objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą, nebuvo surinkta, dėl G. V. suėmimo nebuvo kreiptasi. Tyrimą apsunkino tai, kad nuo pirmos tyrimo dienos įtariamajam buvo sudarytas alibi, apklausti liudytojai davė melagingus parodymus, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo rasta objektų, galinčių padėti nustatyti kaltininką, nes gaisras sunaikino galimus įkalčius. Pats Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-07-08 nutartyje šioje byloje konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo rezultatą (greitą nusikaltimo atskleidimą) lemia ne vien tik prokuroro ar pareigūnų veiksmai, bet ir kiti objektyvūs, nuo pareigūnų valios ir pastangų nepriklausantys, veiksniai.
2. Baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 tyrimas buvo atliekamas dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. 1 d. (baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju asmuo davė melagingus parodymus). Tyrime padarytos prokurorės I. P. klaidos negali būti siejamos su ieškovo A. G. tariama žala.
3. 2011-01-27 sprendime teismui nurodžius bylos tyrimo trūkumus, šioje civilinėje byloje liko visiškai neįrodyta būtina sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Ieškovas konstatavo, kad patyrė neturtinės žalos, tačiau apie konkrečių neigiamų jam pasekmių kilimą, kas sudarytų neturtinę žalą, jokių įrodymų nepateikė. Ieškovas nei ieškinyje, nei rašytiniame paaiškinime, nei proceso metu nenurodė ir neapibūdino patirtos moralinės žalos turinio, t. y. nuo kada ir kuo jam pasireiškė liekamieji neigiami pokyčiai, kokie moraliniai praradimai, galimai patirti kitokio pobūdžio nepatogumai, tuo labiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, kokiomis neigiamomis pasekmėmis pasireiškė jo galimi teisių pažeidimai. Civilinėje byloje esantys ieškovo asmens sveikatos istorijos išrašas, išrašai iš medicininių dokumentų taip pat nepatvirtina, kad jo sveikata blogėjo dėl prokurorės veiksmų tiriant nusikaltimus bylose. Teismas nepakankamai įvertino faktą, kad ieškovo sveikata blogėjo dėl prieš jį įvykdyto nusikaltimo bei dėl paveldimumo, amžiaus. Taigi akivaizdu, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio. Be to, už šią žalą atsako ne valstybė, o konkretus šią žalą padaręs asmuo, t. y. asmuo, tyčia padegęs ieškovo ir jo sutuoktinės buto lauko duris.
4. Skundžiamas teismo sprendimas prieštarauja teismų sprendimams analogiškose bylose. Pavyzdžiui, analogiškoje civilinėje byloje ieškovai prašė iš valstybės priteisti neturtinę žalą dėl neatskleisto nužudymo. Ieškinys buvo atmestas visiškai (Panevėžio apygardos teismo sprendimas 2007-10-10 civilinėje byloje Nr. 2-242-212/2007).
5. Byloje yra netinkamas atsakovo atstovas. Ieškovas patirtą žalą kildina iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro veiksmų, kurią atlyginti privalo valstybė. Pagal CK 6.273 straipsnio nuostatas, bylose dėl žalos atlyginimo, kurią privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal ieškinyje nurodytas ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad pretenzijos dėl konkrečių veiksmų ar neveikimo ieškovo pareikštos daugiausia ne prokuratūros pareigūnams. Nors byloje atsakovu bet kuriuo atveju būtų valstybė, tačiau pagal įrodinėtinas aplinkybes ir pareikštą ieškinio dalyką LR Generalinė prokuratūra nebuvo tinkamas atstovas, o jei žalą padarė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pagal suformuluotą reikalavimą niekas neatstovavo. Be to, atsisakius Policijos departamentą prie LR VRM ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie LR VRM patraukti atsakovo atstovais, ieškinys atmestinas ir tuo pagrindu (CPK 45 str. 3 d. ).
6. Teismas netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, t. y. padarė nelogišką ir nepagrįstą išvadą, kad ieškinio senaties eigos pradžios momentas yra 2010 m. pabaiga, nors ieškinys pareikštas 2008 m. pabaigoje. Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu 2008-12-10, t. y. beveik po 3 metų po ieškinio senaties termino pabaigos, nes teismo sprendime nurodyti netinkami veiksmai buvo atlikti 2002-2003 metais. Ieškovas baudžiamajame procese buvo labai aktyvus, domėjosi tyrimu, be to, 2004-11-24 gavo LR generalinio prokuroro pavaduotojo G. Jasaičio raštą Nr. 7.2-4535. Jokių kitų priežasčių, o tik ieškovo akivaizdus ilgalaikis neveikimas sąlygojo, kad jis nesikreipė į teismą.
7. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo atstovo prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 83-1-521-02, nes baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 nustatyti faktai civilinėje byloje turės įrodomąją galią. Todėl neteisinga praktika, kai civilinėje byloje nagrinėjama ir vertinama baudžiamosios bylos medžiaga, o tuo pačiu metu baudžiamoji byla nagrinėjama kitame teisme.
8. Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja I. S. privalėjo nusišalinti nuo šios civilinė bylos nagrinėjimo, nes teisėja: ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-02, dėl kurios netinkamo tyrimo ieškovas A. G. prašo priteisti jam neturtinę žalą, dalyvavo kaip ikiteisminio tyrimo teisėja, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą; 2004-04-27, išnagrinėjusi Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. prašymą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos Nr. 83-1-0521-02 medžiaga, priėmė nutartį daryti poėmį; 2004-06-09 priėmė nutartį dėl G. V. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo. BPK 58 str. nurodyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje.
9. Ieškovui priteista neturtinės žalos suma – 25 000 Lt aiškiai per didelė, neatitinka protingumo kriterijų. Ieškovui priteistos neturtinės žalos dydis nėra adekvatus padarytai veikai ir galimai kilusioms pasekmėms bei prieštarauja suformuotai šios kategorijos bylose praktikai.
10. Teismas sprendime nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovo ir trečiojo asmens argumentus.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniu skundu tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o esant kitokiam sprendimui, sumažinti neturtinės žalos sumą.
Nurodo, kad sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 dėl G. K. melagingų parodymų davimo tuo metu ji priėmė neturėdama jokio šališkumo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. G. K. pirminius parodymus davė apie brolio G. V. buvimo vietą, vėliau juos duoti atsisakė, kitų objektyvių įrodymų, tuo pačiu vertinant kitų liudytojų parodymus, nebuvo.
Nors ieškovas pateiktame ieškinyje analizuoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-00521-02 atliktus ir, jo manymu, neatliktus procesinius veiksmus, tačiau vertinant nukentėjusiojo ieškovo sveikatos būklę, vien jau iš žmoniškosios pusės, procesiškai jį pripažinti civiliniu ieškovu tuoj pat po įvykusios nelaimės būtų neetiška, kai patys artimieji nuo A. G., vertindami jo sveikatos būklę, slėpė sūnaus mirtį. Šiuo atveju jo nepripažinimas proceso dalyviu (nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu) pirminėje tyrimo stadijoje bylos tyrimui tikrai nepakenkė. Bylos tyrimas buvo sudėtingas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios – tyrimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, svarbą bei operatyvią baigtį, sudaryta tardyminė grupė, buvo pastoviai rengiami operatyviniai koordinaciniai pasitarimai, tačiau nei ieškovas, nei teismas neįvertino operatyvinio darbo, kuris buvo pastoviai atliekamas. Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nebuvo analizuojamos telefoninių pokalbių išklotinės, su kuo bendravo G. V.. Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo keliamos įvairios versijos, buvo sulaikyti ir kiti asmenys, ne tik minimi G. V., A. C., A. G.. Ieškovo teiginys, kad G. V. po jo sulaikymo buvo paleistas, nebuvo nedelsiant kreiptasi dėl jo ir kitų asmenų suėmimo, taip pat nepagrįstas, kadangi tuo metu nebuvo teisėto pagrindo dėl šios kardomosios priemonės paskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad jam tokiu būdu buvo suteikta galimybė nedelsiant pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo. Teiginys, kad nebuvo atliktos akistatos, taip pat yra nepagrįstas, nes esminių prieštaravimų tarp liudytojų ir įtariamųjų parodymų nebuvo. Pagrindinės priežastys, dėl kurių iki šiol nėra užbaigtas ikiteisminis tyrimas, – kai kurių liudytojų melagingi parodymai dėl įtariamojo G. V. alibi, įtariamojo pasislėpimas nuo ikiteisminio tyrimo ir jo nesuradimas. Kadangi šios priežastys nėra tiesiogiai kilusios dėl tyrimą atliekančių policijos ir tyrimui vadovaujančių prokurorų veiklos, todėl nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliantės manymu, A. G. sveikatos pablogėjimo negalima sieti su jos, kaip prokurorės veiksmais, tiriant nusikaltimus baudžiamosiose bylose Nr. 83-1-00521-02 ir Nr. 83-1-00152-05. Akivaizdu, kad didžiausia žala ieškovo sveikatai padaryta pačiu nusikaltimu, artimųjų netektimi, kas sąlygoja jo tiek fizinę, tiek psichologinę būseną.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, apeliacinį skundą tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimu į trečiojo asmens atsakovo pusėje Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, prašo trečiojo asmens Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. apeliacinį skundą patenkinti.
Atsiliepimais į atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės I. P. apeliacinius skundus ieškovas A. G. prašo apeliacinius skundus atmesti ir skundžiamą apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad teismas, remdamasis objektyviais ir oficialiais dokumentais – rašytiniais įrodymais – baudžiamos bylos medžiagomis Nr. 83-1-00521-02 ir Nr. 83-1-00152-05, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo minėtose baudžiamosiose bylose ieškovas patyrė nepatogumus, papildomus dvasinius išgyvenimus ir stresą, dėl ko pablogėjo jo sveikata, kiekvieną kartą jį apklausiant jis turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jam atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką. Kad ieškovui dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo pablogėjo sveikata, prasidėjo išeminė širdies liga, padidėjo kraujo spaudimas, atsirado cukraus svyravimai, dėl ko ieškovas pradėjo vartoti raminančius vaistus, šias faktines aplinkybes teismas konstatavo remdamasis liudytojos šeimos gydytojos V. Š. parodymais, ieškovo asmens sveikatos istorijos ambulatorine kortele. Teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad tarp prokurorės I. P. padarytų klaidų, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-02 ir baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, ir ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės, nepatogumų dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, jį atlikusių pareigūnų veiksmų, prokurorės pareigos nevykdymo ir atsiradusios ieškovui žalos yra priežastinis ryšys. Atsakovo argumentas dėl senaties taikymo yra nepagrįstas, nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 buvo baigtas tik 2010 m. pabaigoje, tuo tarpu ieškovo ieškinį teismas buvo priėmęs dar 2008-12-18. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ieškinį reiškia ne dėl kurio nors vieno veiksmo atlikimo ar jo neatlikimo ikiteisminio tyrimo byloje konkrečiu laikotarpiu, bet dėl visumos veiksmų, sąlygojusių užsitęsusį ikiteisminį tyrimą byloje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas teisingai nustatė, kad nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai nukentėjusiajam buvo sudaryta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą. Priešingai nei teigia apeliantas, šioje byloje precedentas netaikytinas, nes apelianto nurodytų ir išnagrinėtų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nesutinka, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad byloje yra netinkamas atsakovo atstovas. Šioje byloje atsakovas yra valstybė, o atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra tinkamas materialinio ir procesinio teisinio santykio dalyvis, kuris pagal bendrą teisės principą turi pareigą atsakyti, kontroliuoti ir vadovauti žemesnių grandžių prokuratūros įstaigoms bei prokurorams. Be to, nepagrįstas argumentas, kad civilinė byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Apeliantas nepateikė jokių realių faktų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sudėties šališkumo, argumentai grindžiami tik teorinėmis prielaidomis. Priešingai nei teigiama skunde, teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, kad galima nagrinėti civilinę bylą Nr. 2-22-233/2011 ir jos nestabdyti iki kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-83-1-00521-2002-5 bei remtis objektyviais ir oficialiais dokumentais – rašytiniais įrodymais, esančiais baudžiamos bylos medžiagose.
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bet nukrypo nuo teismų praktikos bei pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus neteisingai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pripažino, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti ieškovui A. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, žalos atlyginimą, vertinant, kad žala, padaryta dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, jo vilkinimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 dėl ieškovo buto padegimo, dėl ko nuo sužalojimų, patirtų dėl sukelto gaisro, mirė jo sūnus O. G. ir brolis G. G. bei jam pačiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata (apdegė 62 procentai kūno paviršiaus, buvo nustatytas I grupės invalidumas), nusikaltimą padarę asmenys iki šiol neišaiškinti ir nenubausti. Pateiktą reikalavimą ieškovas grindė ir netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-152-05, iškeltoje dėl melagingų parodymų davimo G. K., ją apklausiant liudytoja ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-02, kurioje dėl senaties G. K. išvengė baudžiamosios atsakomybės. Ieškovo teigimu, dėl netinkamai organizuoto ir dėl pernelyg byloje Nr. 83-1-521-02 ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo (beveik 8 metus), jis visus tuos metus jaučia vidinį nerimą, nepasitenkinimą, nusivylimą, dvasinę įtampą, kas pablogino jo sveikatą.
CPK 5 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista arba ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CK 1.137 str. įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis bei nustatyti tam tikri naudojimosi jomis apribojimai. CK 1.138 str. nurodyta, kokiais galimais būdais civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. Paprastai civilinių teisių gynimo būdai nustatyti teisės normų, reglamentuojančių konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra. Teismas civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gali ginti išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą (nuostolius), o įstatyme arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius), taip pat kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis).
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Betarpiškumo principas reikalauja, kad teismas tiesiogiai ištirtų visus byloje esančius įrodymus (išskyrus CPK numatytus atvejus) ir sprendimą grįstų tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 str. 1, 2 d.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 str.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.
Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta apeliacinių skundų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą priteisti neturtinę žalą, nenustatė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip matyti, ieškovas kaip pagrindinius įrodymus ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nurodo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro paduotojo Gintaro Jasaičio 2007-10-25 raštą Nr. 7.2-4389 Dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam byloje Nr. 83-1-00521-02 (t 1, b. l. 8-9) ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V. 2008-04-22 įsakymą Nr. P-339 Dėl tarnybinės nuobaudos Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorei I. P. taikymo, kuriuo prokurorei paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą, pasireiškusį netinkamu ikiteisminio tyrimo organizavimu, kontroliavimu ir vadovavimu baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05 (t 1, b. l. 11.). O būtent: LR Generalinė prokuratūra, gavusi nukentėjusiųjų S. G. ir A. G. pareiškimą dėl nekompetentingo atliekamo ir vilkinimo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02, 2007-10-25 rašte konstatavo, kad nors tyrimas byloje vyksta jau penki metai, iki šiol nėra išaiškintos visos nusikaltimo padarymo aplinkybės, nėra pilnai surinkti ir tinkamai užfiksuoti faktiniai duomenys apie padarytą nusikalstamą veiką. Nors tokį netinkamą ir ilgą ikiteisminio tyrimo atlikimą iš dalies sąlygojo ir ikiteisminio tyrimo pradžioje padarytos tyrimą atlikusių ir jį kontroliavusių pareigūnų klaidos, nekompetentingumas, melagingi liudytojų parodymai, rašte konstatuojama, kad ir tolimesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose buvo padaryta grubių taktinių ir procesinių ikiteisminio tyrimo atlikimo klaidų, ne laiku buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, neužtvirtinami surinkti įrodymai. Tokį nekvalifikuotą ikiteisminio tyrimo atlikimą sąlygojo ir netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam. Be to, generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis minėtu raštu pavedė Panevėžio apygardos prokuratūrai organizuoti ikiteisminį tyrimą byloje ir jam vadovauti, tačiau ir toliau ikiteisminį tyrimą byloje faktiškai organizavo ir jam vadovavo Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorė I. P., t. y. nustato ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus bei tyrimo kryptis, kreipiasi į teismą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo, kardomųjų priemonių skyrimo, atlieka kitus proceso veiksmus, priskirtus prokuroro kompetencijai, priima nutarimus. Todėl ikiteisminis tyrimas iki šiol atliekamas nekompetentingai, neatlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, netinkamai įvertinti surinkti įrodymai. Vertindamas ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 83-1-521-02 medžiagą, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių procesinius veiksmus, prokurorės I. P. vadovavimą ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teismas laikė, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro paduotojo Gintaro Jasaičio 2007-10-25 rašte konstatuotos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžioje padarytų tyrimą atlikusių ir jį kontroliavusių pareigūnų klaidų, nesavalaikiai atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų, neužtvirtinamų surinktų įrodymų, pagrįstos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Teismas skundžiamame sprendime detalizavo su tokiomis aplinkybėmis susijusius įrodymus, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Sprendime konstatuota, kad būtent pirminėje ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo panaudotos visos BPK numatytos procesinės priemonės, kurių dėka buvo galima patikrinti ir įsitikinti įtariamųjų G. V., A. C., A. G. bei jiems artimų asmenų nurodyta (A. K., A. K., G. K.) buvimo vieta naktį iš 2002-11-08 į 2002-11-09, neatsižvelgta į tarp asmenų, duodančių parodymus, artimus ryšius, atliktos įtariamųjų, liudytojų apklausos nepakankamai išsamios. Apklausiant liudytojus, įtariamus asmenis po 2002-11-11, kuomet buvę sulaikyti asmenys G. V. ir A. C. buvo paleisti, nebuvo pakankamai įvertinta, kad įtariamieji turėjo galimybes bendrauti su apklaustais liudytojais ir tai galėjo įtakoti vėlesnius liudytojų parodymus. Be to, kai kurie liudytojai (V. M., A. I., H. J.) išvyko į užsienį, kiti dėl per ilgo laiko tarpo reikšmingų bylos tyrimui aplinkybių negalėjo prisiminti. Apie tai, kad tiriant labai sunkų nusikaltimą pradinėje tyrimo stadijoje nebuvo išnaudotos visos įstatymų numatytos priemonės nustatant kaltus asmenis nurodyta ir Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaro Jasaičio 2004-11-24 rašte Nr. 7.2-4535. Dėl ikiteisminio tyrimo trūkumų ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 83-1-521-02 užsitęsė, G. V., įtariamas nusikalstamų veikų padarymu, išvyko į užsienį, paskelbta jo paieška užtruko ilgą laiką. Įtariamasis G. V. sulaikytas tik 2010-10-23. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo prokuroro R. S., trečiojo asmens I. P. argumentus, kad ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą apsunkino pirminiai liudytojų A. K., A. K. ir G. K. parodymai, pažymėjo, jog tai nėra pagrindinė priežastis, iš esmės apsunkinusi ikiteisminį tyrimą, dėl tyrimo trūkumų pirminėje jo stadijoje. Minėtame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. V. 2008-04-22 įsakyme Nr. P-339 konstatuota, kad prokurorė I. P., organizuodama, kontroliuodama ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudama baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-00152-05, aplaidžiai atliko jai pavestas tarnybines pareigas, neužtikrino, kad būtų imtasi visų įstatymo numatytų priemonių per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką, neįvertinusi visų ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių, priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą sprendimą nutraukti iki teisminį tyrimą, dėl ko ikiteisminio tyrimo atlikimas užsitęsė ir kaltinamoji išvengė baudžiamosios atsakomybės suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (t. 1, b. l. 11). Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos ir įvertintos aplinkybės, sąlygojusios užsitęsusio ikiteisminio tyrimo atlikimą, teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei mano apeliantai, yra pagrįstos bei teisingos.
Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 buvo baigtas tik 2010 m. pabaigoje. Šiuo atveju įstatymu nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėto veikimo ar neveikimo turi būti skaičiuojamas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, būtent nuo to momento, kai nukentėjusiam buvo sudaryta teisė susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga užbaigus ikiteisminį tyrimą.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą turėjo sustabdyti, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 83-1-521-02. Pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad sprendimas turi būti priimamas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Visos baudžiamosios bylos išreikalautos.
Taip pat nepagrįstas argumentas, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja I. S. privalėjo nusišalinti nuo šios civilinė bylos nagrinėjimo. Atsakovas skundą grindžia BPK 58 str. norma. Tačiau šiuo atveju nagrinėjant bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo civiline tvarka teisėjų nušalinimą reglamentuoja CPK 64, 65, 66 str. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme teisėjai nušalinimas nebuvo pareikštas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie keltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo sudėties šališkumo, argumentai grindžiami tik teorinėmis prielaidomis.
Rokiškio rajono apylinkės skundžiamu teismo 2011-01-27 sprendimu konstatuota, kad nekvalifikuotą ikiteisminio tyrimo atlikimą sąlygojo netinkamas ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam. Todėl šioje byloje atsakovas yra valstybė. Atmestinas teiginys, kad atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra yra netinkamas materialinio ir procesinio teisinio santykio dalyvis šioje civilinėje byloje.
Priešingai nei teigia apeliantai, byloje neginčijamai nustatyta, kad tarp kai kurių ikiteisminio tyrimo metu buvusių tyrimo trūkumų, atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 83-1-0521-02 ir byloje Nr. 83-1-0152-05 (nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, vykdant pavestas pareigas), bei ieškovo nurodomos jam atsiradusios neturtinės žalos (patirtų dvasinių išgyvenimų, pablogėjusios sveikatos būklės, nepatogumų dėl 8 metus užtrukusio ikiteisminio tyrimo, susijusios su sveikatos pablogėjimu), yra priežastinis ryšys.
Vertindama apeliantų argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytas netinkamai pritaikius neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir neatitinka neturtinės žalos instituto paskirties – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, todėl ši teismo sprendimo dalis keistina. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo. Kaip matyti, spręsdamas klausimą dėl ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius CK 6.250 str. įtvirtintus kriterijus, o būtent: teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, kurių pagrindu teismo konstatuotas bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas bylose Nr. 83-1-521-02 ir Nr. 83-1-152-05; ieškovo A. G. pateiktus medicininius duomenis (t. 1, b. l. 27-33, t. 4, b. l. 67); liudytojos V. Š., patvirtinusios, kad ieškovo sveikatos būklė blogėja (po traumos padidėjo kraujo spaudimas, prisidėjo išėminė širdies liga, atsirado cukraus svyravimai ir kad tam turi įtakos stresas, įtampa, dėl ko pastoviai rašomi vis stipresni raminantys ir nuo nemigos vaistai) parodymus; ieškovo paaiškinimą. Dėl tokių aplinkybių – užsitęsusio net 8 metus ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 83-1-521-02 – ieškovas patyrė nepatogumus, papildomus, dvasinius išgyvenimus, stresą, nusivylimą, įtampą, dėl ko pablogėjo jo sveikata. Be to, kiekvieną kartą jį apklausiant, kreipiantis su skundais, prašymais, siekiant veiksmingesnio ikiteisminio tyrimo, jis turėjo prisiminti ir išgyventi veikos padarymo metu patirtą stresą, dvasinius išgyvenimus, nebuvo pasiekti jo teisėti lūkesčiai, kad nusikaltimą padarę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jam atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala per įmanomai trumpesnį laiką. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 83-1-521-02 apklausta liudytoja 2004-04-06 S. G. (ieškovo sutuoktinė) nurodė, kad Vyriausybė kompensavo 10 000 Lt paskolą, jos gautam butui įsigyti, į tai, kad buvo ir objektyvių priežasčių, trukdžiusių tinkamai vykdyti ikiteisminį tyrimą, dalis liudytojų davė neteisingus parodymus. Taip pat įvertino, kad dalis, t. y. 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui yra priteista Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-02-17 sprendimu iš G. K., kurios atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta pasibaigus įstatymu nustatytam jos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl sūnaus ir brolio žūties pradėjo vaikščioti į policiją, prokuratūrą, aiškintis, kodėl niekas nėra daroma, rašyti skundus Generalinei prokuratūrai. Jį labai slėgė, kad byla neišaiškinta, pareigūnai nenorėjo dirbti, dirbo aplaidžiai. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika šios kategorijos bylose, pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo keičiamas, sumažinant priteistinos neturtinės žalos dydį 5 000 Lt . Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą atsižvelgiama ir į tai, kad baudžiamoji byla Nr. 1-83-1-00521-2002-5 yra išnagrinėta - nusikaltimą padaręs asmuo – G. V. išaiškintas ir nuteistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos dydžio pakeisti ir priteisti ieškovui A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.