- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-162-491/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Petras Meidus
Teisėja Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. vasario 18 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant :
prokurorui Ramūnui Pačebutui,
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo L. T., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčio pagrindinį išsilavinimą, nevedusio, nedirbančio, neteisto,
skundą dėl 2009 m. vasario 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria L. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiama teismo nutartimi įtariamajam L. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, trims mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Skundu suimtasis prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartį, nes ši nutartis neteisėta. Nurodo, kad jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė – jis vairavo ne savo automobilį ir nežinojo, kad jame paslėptos narkotinės medžiagos. Suimtasis teigia, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra susaistytas socialiniais ryšiais – gyvena su savo tėvais, todėl pagrindo bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo nėra. Be to, jį išlaiko tėvai, jokių lėšų iš nusikalstamos veikos jis nėra gavęs, todėl pagrindo manyti, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus taip pat nėra.
Teismo posėdyje prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
L. T. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 3 d. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. J., R. K., D. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo ir disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – apie 3,5 kg metamfetamino.
Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tačiau baudžiamojoje byloje yra duomenų – tai kratų, įvykio vietos apžiūros protokolai, neatskleidžiant savo tapatybės nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo bei kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai, iš kurių matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą L. T. pareikšti byloje esantį pirminį įtarimą.
BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos ir kitas aplinkybes.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, L. T. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta gerokai griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Įtariamasis iš tiesų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, neteistas. Tačiau, jis nėra vedęs, nors yra pilnametis, įtariamas padaręs savanaudišką nusikaltimą, o byloje nėra jokių duomenų, kad jis kur nors dirbtų ar mokytųsi, kad turėtų legalų pragyvenimo šaltinį. Iš to galima spręsti, kad įtariamasis lėšas pragyvenimui gali gauti iš nusikalstamų veikų. Įvertinus šias aplinkybes bei L. T. gręsiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumą, apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai paskyrė jam suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytais pagrindais.
BPK 119 str. nustato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kitomis kardomosiomis priemonėmis – namų areštu, užstatu, ar kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis užtikrinti L. T. dalyvavimą procese ir pasiekti, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų, negalima. Tokiu būdu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, skiriant suėmimą BPK 122 str. reikalavimai nepažeisti, todėl naikinti ją skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas
NUTARĖ:
Įtariamojo L. T. skundą atmesti.
Ši nutartis neskundžiama.