- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-01-26
- Bylos Nr.
- I-257-121/2010
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šidagienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės- bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamento prie Vidaus, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.4Ginčai, kilę iš žemės teisinių santykių
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant pareiškėjui V. M., jo atstovei Gemai Zapasnykienei, atsakovės- Lietuvos valstybės- bei trečiojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Večislavui Burneikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, trečiasis suinteresuotasis asmuo- Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Vilniaus AVPK) ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jo darbo užmokesčio nepriemoką 3144,74 Lt už laikotarpį nuo 2006-03-01 iki 2008-11-01. Paaiškina, jog dirba Vilniaus AVPK Penktojo policijos komisariato Viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojų grupės specialistu. Nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovautasi Valstybės tarnybos įstatymo (toliau- VTĮ) 23 str. 2 dalimi, kurioje nustatyti ribojimai valstybės tarnautojų priedams prie darbo užmokesčio. Be to, VTĮ 25 str. bei 25 str. 7 dalyje įtvirtinta, kad priedai skiriami už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, kvalifikacinę klasę, kvalifikacinę kategoriją, laipsnį ar tarnybinį rangą bei mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams statutuose nustatyta tvarka, neviršijant 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 26 str. 1 bei 3 dalyse nustatyta, kad priemokos mokamos už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sąlygomis, darbo krūvį viršijančia veiklą ar atliekant papildomas darbo užduotis, tačiau, neviršijant 60 procentų pareiginės algos. Minėtos nuostatos įtvirtintos ir Vidaus tarnybos statuto (toliau- Statutas) 38 str. 1 ir 3 dalyse bei 36 straipsnyje. Pareiškėjo manymu, toks reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 daliai, kurioje įtvirtinta teisė gauti teisingą atlyginimą bei turėti tinkamas, saugias darbo sąlygas. Tad, remiantis Konstitucijos 23 straipsniu, asmeniui atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal teisės aktus jam priklausantis atlyginimas, gi pagal Konstitucinio Teismo (KT) 2001 m. gruodžio 18 d. nutarimą draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl savybių (lyties, rasės, religijos, tautybės ir pan.), nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis bei nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan. Pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kai valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už jį nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau, negu priklauso pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovaujantis KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, pagal Konstituciją negali būti tokios situacijos, jog valstybės tarnautojui, dirbančiam poilsio, švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis sąlygomis, atliekant įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomas užduotis, už atliekamą viršijant nustatytą darbo trukmę darbą būtų nemokamas atlyginimas ar šis darbas būtų apmokamas neteisingai. VTĮ bei Statutu nustatytas reguliavimas sudaro prielaidas neišmokėti pareiškėjui priklausančių priemokų už darbą aukščiau minėtomis išskirtinėmis sąlygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo rėžimo. Skirtingai nuo Darbo kodekse (toliau- DK) įtvirtinto reguliavimo, VTĮ 23 str. 2 dalis apriboja galimų priemokų ir priedų sumą iki 70 procentų pareiginės algos. Ir nors valstybės tarnautojams gali būti nustatomas specialus teisinis reguliavimas, pažymi, kad toks reguliavimas privalo atitikti teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Remiasi 2009-12-11 KT nutarimu, pagal kurį VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai. Teigia, kad bet kokie Vyriausybės veiksmai yra pripažintini Lietuvos valstybės veiksmais. Vyriausybė savarankiško teisinio subjektiškumo neturi (juridinio asmens statuso), todėl pagal analogiją taikant Civilinio kodekso (CK) 2.81 str. 1 dalį, neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei, taigi, tinkamas atsakovas šioje byloje Lietuvos valsybė, atstovaujama Vyriausybės (b.l.2-4, 34-36, 58).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Valstybė atsiliepimu į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, darbo užmokesčio nepriemoka atsirado todėl, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį. KT 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTĮ VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareigūnams atlyginimą, prieštaravo Konstitucijai. Tačiau prieštaraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (LVAT 2003-06-27 nutartis Nr.A5-264/2003). Tai patvirtina ir Konstitucijos 102 str. 1 dalis. Remdamasis Konstitucijos 7 straipsniu, 6 str. 1 dalimi, 102 straipsniu, 107 str. 2 dalimi, atsakovas daro išvadą, kad kol nustatyta tvarka nėra nustatyta, kad VTĮ 23 str. 2 dalis prieštarauja Konstitucijai, VTĮ 23 str. 2 dalies nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo jas vykdyti. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus AVPK, skaičiuodamas ir išmokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ir nėra pagrindo atsakovų atžvilgiu taikyti teisinę atsakomybę pagal CK 6.271 straipsnį (b.l.176).
Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu į skundą ir patikslintą skundą prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Paaiškina, kad, apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui, pagrįstai taikė VTĮ 23 str. 2 dalį. Be to, VTĮ 4 str. 2 dalyje yra įtvirtinta, kad minėto įstatymo VI skyrius, reglamentuojantis darbo užmokestį, statutiniams valstybės tarnautojams taikomas be išlygų. O įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Remiantis KT 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, valstybės tarnautojų teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą reiškia ir tai, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu, tad teisingo apmokėjimo už darbą principas nepaneigia įstatymų leidėjo teisės nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą formas ar įvairias darbo užmokesčio sudedamąsias dalis. Nors Vilniaus AVPK yra įgaliotas mokėti atlyginimą pagal biudžete skirtus asignavimus, tačiau, remiantis Biudžeto sandaros įstatymo 4 str. 1 dalimi, 5, 7 straipsniais, Biudžetinių įstaigų įstatymo 8 straipsniu, komisariatui skiriamų asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas, kuris turi tam tikras teises ir pareigas, susijusias su biudžeto asignavimų lėšų panaudojimo organizavimu. Be to, 2007 m. spalio 1 d. įsigaliojo VTĮ 23 str. 2 dalies papildymas, kuriame nurodyta, kad „priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų, o į šią sumą neįskaitomi įstatymo 25 str. 1 dalies 1 (už tarnybos valstybei stažą) ir 5 punktuose (pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas) nustatyti priedai“. Nors KT 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad VTĮ skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai, tačiau teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl mano, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį, veikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iš Vilniaus AVPK turėtų išspręsti ir klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Pareiškėjui 2006-2008 metais dėl taikyto 70 procentų ribojimo nebuvo pervesta 3144,74 Lt suma (b.l.13-14, 48-50).
Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas, ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją yra suteikta KT, kai nėra atitinkamo KT sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu (KT 2004-12-13 nutarimas byloje Nr.51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Todėl Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, veikė teisėtai, taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Valstybės tarnybos teisiniai santykiai- tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį (KT 2004-12-13 nutarimas Nr.51/01-26/02-19/03-11/03-26/03-27/03). Valstybės tarnautojų profesinė veikla turi būti atlyginama iš valstybės biudžeto. Šių metų patvirtintame biudžete policijos įstaigoms nėra numatytos lėšos darbo užmokesčio nepriemokai sumokėti. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, tuo pačiu turėtų išspręsti klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus (b.l.171-172).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės.
Rašytiniai įrodymai patvirtina, dėl dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo V. M. 2006 metais buvo atskaityta 497,00 Lt (ribojimas buvo pradėtas taikyti nuo 2006 m. kovo mėn.), 2007 metais buvo atskaityta 925,55 Lt bei 115,88 Lt už viršvalandžius dirbtus 2007 metų III ketvirtį, 2008 metais buvo atskaityta 1241,88 Lt bei 243,49 Lt už 2006 metų II ketvirtį bei 120,94 Lt už 2006 metų 3 ketvirtį. Iš viso- 3144,74 Lt (b.l.59-62).
Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė.
Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTĮ) VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis VTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.
Valstybės tarnybos įstatymo (toliau-VTĮ) (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) 25 str. 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai: 1) už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas); 2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategoriją; 3) už laipsnį;4) už diplomatinį rangą. VTĮ 25 str. 7 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali viršyti 55 procentų pareiginės algos. VTĮ 23 str. 1 dalyje (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos, o 2 dalyje buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 3 dalį (2002-04-23 redakcija Nr.IX-856) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priemokų, inter alia už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 60 procentų pareiginės algos.
2008 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu (2007-06-07 redakcija Nr.XI-53 ) buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Į šią sumą neįskaitomas šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai."
2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau-Statutas) 38 str. 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos šios priemokos: 1) už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu; 2) už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys pareigūnui turi būti suformuluotos raštu. Statuto 38 str. 5 dalyje nustatyta, kad pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiškai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis
Konstitucinis Teismas 2009-12-11 priėmė nutarimą ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT pabrėžė, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbą ypatumus, turi diskreciją nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą sistemas, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieštaravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą, dirbti poilsio bei švenčių dienomis, o šie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymą ar nurodymą. Vertindamas ginčytą Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, KT konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą turėjo būti išmokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems išmokėtinų priedų ir kitų priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribą. Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose šio įstatymo skyriaus "Darbo užmokestis" straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą ribą. Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, atlikusiems tam tikrą darbą, už šį darbą negalėjo būti apmokama.
Toks KT sprendimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. Tai galėjo būti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia, neginčija skunde nurodomos reikalavimo sumos. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principui.
Nustatyta, kad V. M. darbo užmokesčio dalis buvo neišmokama nuo 2006 metų kovo mėnesio iki 2008 metų gruodžio mėnesio. Taigi V. M. prašoma priteisti darbo užmokesčio nepriemokos suma susidarė per laikotarpį, neviršijantį 3 metų (Darbo kodekso 298 str.).
Įvertinus pasakytą, darytina išvada, kad reikalavimas iš Vilniaus AVPK priteisti V. M. 3144,74 Lt tenkintas.
Pareiškėjas skunde be Vilniaus AVPK, atsakove taip pat nurodo Lietuvos valstybę. Pagal ABTĮ 15 str. 1 d. 3 punktą, Civilinio kodekso (CK) 6.271 str.1 dalį, 6.273 str. 1 dalį, 2001-07-26 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 932 "Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo" 1 punktą, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar institucijos, dėl kurios arba dėl kurios pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala, yra atsakovu teisniuose santykiuose dėl žalos, padarytos valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais, atlyginimo, o ne dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo. Pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susijęs su Vilniaus AVPK, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Be to, valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytą žalą įtvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.246 str. 1 dalis nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.271 str. 1 dalies normą būtinoji darbo užmokesčio nepriemokos pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas, o pagal CK 6.271 str. 4 dalį neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika- jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Nustatyta, kad Vilniaus AVPK, apskaičiuodamas ir išmokėdamas V. M. darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusios redakcijos VTĮ 23 str. 2 dalimi, dėl ko pareiškėjui 2006 m. kovo mėn.- 2008 m. gruodžio mėn. buvo neišmokėta 3144,74 Lt darbo užmokesčio dalis. Pareiškėjui priklausantis darbo užmokestis buvo ribojamas įstatymo nuostomis. Byloje nenustatyta, kad Vilniaus AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl, Lietuvos valstybės atsakomybė šiuo atveju negalima.
Atsakovas Vilniaus AVPK bei trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo, turėtų išspręsti ir klausimą dėl įpareigojimo skirti tam reikalingus asignavimus. Tokio reikalavimo įpareigoti skirti reikalingus asignavimus pareiškėjas skunde nereiškia. Pagal ABTĮ 86 str. 3 dalį, teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Klausimas dėl asignavimų skyrimo priteistai darbo užmokesčio nepriemokai išmokėti yra susijęs su priimto teismo sprendimo vykdymu, todėl teismo sprendime nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 d., 127 str., teisėja
nusp rendė:
skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, patenkinti. Priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato V. M. 3144,74 Lt. Likusioje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.