Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-307-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-20
Bylos Nr.
1S-307-579/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Giačaitė, Evaldas Gražys, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
Š. R.
Advokatai
Sigitas Štaraitis, Sigitas Štaraitissk
Kategorijos
Byla Nr. 1S-307-579/2017
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Š. R. gynėjo advokato Sigito Štaraičio skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. vasario 27 d. nutarimą taikyti Š. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Š. R. atlieka bausmę, nustatytą Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi. Skundo autorius nuteistas Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas 1 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu Š. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi nustatytomis bausmėmis, paskirta galutinė bausmė 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 2 metams. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi, taikant BK 63 straipsnio nuostatas, Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatyta bausme, ir paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas 2 metams. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu Š. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, subendrinta su 2012 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir Š. R. pasiųstas vykdyti Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi nustatytą 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018 m. balandžio 2 d.Komisija 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 91-42 nutarė tenkinti nuteistojo prašymą ir paleisti Š. R. lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, neatlikus nuteistajam 1 metų 1 mėnesio ir 9 dienų laisvės atėmimo bausmės, nes pakartotinio nuskalstamo elgesio rizika yra vidutinė (59 balai pagal OASys metodiką), nuteistasis vykdo laisvės atėmimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartimi teismas atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvuodamas tuo, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas, nes neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimo teigiama linkme, nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, Š. R. priklauso vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei ir akivaizdi, nekelianti jokių abejonių pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta.Nuteistojo Š. R. gynėjas advokatas Sigitas Štaraitis skunde prašo išreikalauti iš pataisos įstaigos duomenis apie papildomą Š. R. skatinimą ir panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį, nes ji nepagrįsta ir neteisėta. Pažymi, jog nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, į Komisiją dėl lygtinio paleidimo kreipėsi antrą kartą ir ši, atsižvelgdama į nuteistoj elgesį bei kitas aplinkybes, priėmė nutarimą tenkinti nuteistojo prašymą. Be to, nuteistasis 2017 m. kovo 22 d. vėl turi būti skatinamas. Skunde taip pat nurodoma, jog pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalies ir 157 straipsnio 8 dalies nuostatas vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos yra socialinio tyrimo išvada, tačiau teismui nei socialinio tyrimo išvada, nei Komisijos nutarimas nebuvo pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą, kas, skundo autoriaus įsitikinimu, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principams. Teismui buvo svarbesnės aplinkybės ir nuteistojo veiksmai bei elgesys iki jo patekimo į pataisos įstaigą, o ne jo paties elgesio pataisos įstaigoje vertinimas, nors pagal galiojančius teisės aktus bei teismų praktiką lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiuo atveju, iš esmės teigiamas Komisijos nutarimas, skundo autoriaus teigimu, įtakos neturėjo. Skunde taip pat pažymima, jog Š. R. yra vedęs, turi dviejų metukų dar nesulaukusį sūnų, laisvėje turėtų pastovią gyvenamąją vietą, darbą. Nuteistojo Š. R. advokato Sigito Štaraičio skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad Š. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad Š. R. jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad Š. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (59 balai). Pagrindo išvadai apie akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat nėra. Nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 61 iki 59, t. y. pasikeitė vos 2 balais. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Šiuo atveju abejonių pakankama Š. R. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio, nuostatų įtaka jo elgesiui. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, Š. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka už eilės nusikalstamų veikų, tame tarpe ir kelių smurtinio pobūdžio, padarymą. Nusikaltimai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, bendrininkų grupėje. Dėl nusikalstamų veikų padarymo nuteistasis kaltę pripažįsta, tačiau savo veiksmus vertina paviršutiniškai. Iš Komisijos nutarimo matyti, jog pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi sunkiai, per visą bausmės atlikimo laikotarpį du kartus skatintas, tačiau taip pat yra padaręs ir du drausmės pažeidimus. Nors nuobaudos neskirtos, apsiribota pokalbiais, tačiau tai reikšminga vertinant nuteistojo elgesį ir jo nuostatų pokyčius, gebėjimą paklusti draudimams ir apribojimams, kurie neišvengiamai susiję su lygtinio paleidimo taikymu, ypač jei asmuo lygtinai paleidžiamas taikant intensyvią priežiūrą. Taip pat pažymėtina, jog paskutinis pažeidimas fiksuotas vos prieš kelis mėnesius. Nors po to Š. R. buvo kartą skatintas, tačiau tai rodo, jog jo elgesys ir pažiūrų bei nuostatų pokyčiai nėra nuoseklūs. Be to, vertinant kitus kriminogeninius veiksnius – mąstymo stilių ir elgesį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Š. R. apsvarsto tik kai kurias savo elgesio pasekmes, elgiasi spontaniškai, problemoms spręsti ne visuomet pasirenka tinkamas strategijas. Dėl padarytų nusikaltimų savo veiksmus vertina paviršutiniškai, yra reiklus aplinkiniams ir mažiau reiklus pats sau. Taip pat pažymėtina, jog vertinant nusikalstamo elgesio riziką būtent mąstymas ir elgesys sudaro 10 svertinių taškų, iš kurių net 6 yra kintantys, tačiau kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo vos 2 balais. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ne mažiau svarbios ir nuteistojo nuostatos. Pažymėtina, jog nuteistasis palaiko neformaliąsias kriminalinio pasaulio subkultūros tradicijas, teigia remiantis visuomenės vertybes, tačiau ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias visuomenės elgesio normas. Be to, Š. R. bausmę pasiųstas atlikti būtent dėl to, jog pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nuteistojo nuostatos nusikalstamo elgesio vertinime sudaro 10 svertinių taškų, iš kurių net 5 taškai yra kintantys, tačiau kaip jau minėta anksčiau, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio vertinimo sumažėjo vos 2 balais. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 59 balai, po paskutinio vertinimo sumažėjo vos dviem balais, bei atsižvelgusi į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka po to, kai buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pataisos įstaigoje adaptavosi sunkiai, kas rodo, jog jis nelinkęs paklusti taikomiems apribojimams ir draudimams ir elgtis pagal teisės aktų reikalavimus, elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas – nepaisant paskatinimų, 2 kartus pažeidė nustatytą vidaus tvarką ir paskutinis pažeidimas padarytas vos prieš kelis mėnesius, o žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija, daro išvadą, jog šiuo atveju pagrįstai atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl Š. R. lygtinio paleidimo. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis gali būti skatintas trečią kartą, net ir, įvertinus visų aptartų aplinkybių kontekste, nepakankama paneigti šią išvadą. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 27 d. nutarimą dėl nuteistojo Š. R. lygtinio paleidimo, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo Š. R. advokato Sigito Štaraičio skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas