- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-26
- Bylos Nr.
- 1S-913-581/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė Kristina Ulienė 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konstatavus, jog nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Minėtą prokurorės nutarimą pareiškėjas apskundė aukštesniajam prokurorui ir Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė S. P. 2014 m. rugsėjo 23 nutarimu atsisakė patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus S. V. skundą ir prokurorės K. Ulienės nutarimą paliko nepakeistą.
Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimą apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apygardos teismui skundžia minėtą teismo nutartį ir prašo ją panaikinti bei tęsti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūną atlikti papildomus veiksmus.
Nurodo, kad teismas nevertino skunde išdėstytų aplinkybių dėl esamos vagystės sudėties įtariamųjų veiksmuose. Tiek teismas, tiek ir teisėsaugos institucijos įtariamiesiems inkriminuoja veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 187 straipsnyje, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys akivaizdžiai byloja apie vagystę (BK 178 straipsnis). Įtariamieji savo apklausose nurodė, kad jie turėjo tyčią vogti iš prekybos automatų, o ne apgadinti juos, didelė dalis žalos padaryta pavogus pinigus, kurie buvo prekybos automatuose, tačiau dėl šios, BK 178 straipsnyje įtvirtintos veikos, įtarimai nebuvo pareikšti, nors pagal galiojančius teisės aktus, įtariamieji gali būti traukiami pagal ją nepaisant jų amžiaus.
Yra įrodyta, kad įtariamieji išlaužė prekybos automatų galvas ir pasisavino visus automatuose buvusius pinigus. Šis pinigų kiekis skaičiuojamas įvertinus žaislų trūkumą prekybos automate. Jeigu prekybos automate nėra žaislų, o prekybos automato mechanizmas nebuvo iki tol išlaužtas, darytina išvada, kad žaislai, kurių trūksta, buvo parduoti, o gautos pajamos patalpintos prekybos automate. Kai įtariamieji išlaužė prekybos automato galvas, pasisavino ne jų nurodomą sumą (50-60 Lt), o UAB „Brolių projektai“ nurodytą sumą. Todėl tiek teismas, tiek prokurorai, tiek ir ikiteisminio tyrimo tyrėjas padarė klaidingas išvadas, įvertindami žalą 50-60 Lt sumai.
Nei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, nei kitos teisėsaugos institucijos neprašė UAB (duomenys neskelbtini) patikslinti patirtą žalą papildomais dokumentais, raštais, audito ar kitomis išvadomis. Nors duomenys apie padarytą žalą ir turi didelę reikšmę ikiteisminiame tyrime, o ypač kai kyla klausimas dėl taikytinos teisinės atsakomybės, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturi teisės vertinti ar gauti duomenys priskirtini įrodymams, ar ne. UAB (duomenys neskelbtini) pateikė savo žalos versiją, kurią, remiantis teismo nutartimi, šis taip pat ignoravo. Šalių teisės procese turi būti lygios, o šiuo atveju UAB (duomenys neskelbtini) teisė į žalos atlyginimą yra savotiškai ribojama. Teigia, kad jeigu ikiteisminiame tyrime egzistuoja prieštaraujantys duomenys, teisėsaugos institucijos turi ne nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau siekti patikslinti aplinkybes, kol bus padaryta išvada ir nustatyta, kurie duomenys yra teisingi. Ikiteisminiame tyrime yra tikslinga rengti pakartotines apklausas, raginti patikslinti pateiktus duomenis ir imtis kitų veiksmų siekiant ištirti bylą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į skundą prokurorė Kristina Ulienė prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas be jokio pagrindo mano, kad prokuroras neturi procesinės teisės vertinti, ar tam tikri duomenys yra priskirtini įrodymams, ir klysta, tapatindamas civilinio ieškinio įrodinėjimo taisykles su nusikaltimo dalyko įrodinėjimu. Pareiškėjo S. V. prieštaringi duomenys apie vieną svarbiausių įrodinėtinų aplinkybių, t. y. vagytės dalyką, nebuvo pakankami bylai teisingai išspręsti, todėl 2014 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į pareiškėją, prašydami pateikti informaciją ir ją patvirtinančius buhalterinius dokumentus, patvirtinančius S. V. parodymus, t.y. pateikti duomenis, kada paskutinį kartą iki 2013 m. gruodžio 24 d. buvo žaislais pripildyti žaislų automatai. Todėl pareiškėjo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, nei kitos teisėsaugos institucijos neprašė pareiškėjo papildomai dokumentais, raštais, audito ar kokiomis kitomis išvadomis patikslinti patirtą žalą yra nepagrįsti. Iškilus abejonėms dėl nusikaltimo dalyko šias aplinkybes buvo bandoma išsiaiškinto nedelsiant, t. y. tiesiogiai susiekti su S. V., apklausti Kauno mieste, tačiau į apklausą S. V. atvyko tik 2014 m. gegužės 15 d., atsakymo į 2014 m. gegužės 19 d. raštą dėl duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti žaislų apskaitą jų pardavimo aparatuose, S. V. nepateikė iki pat sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodytais kontaktais su pareiškėju nepavyko susisiekti. Tokių duomenų pareiškėjas nepateikia ir kartu su skundu, tuo pačiu nepagrįstai reikalaudamas atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus susijusius būtent su jo veiksmais arba valia inicijuoti reviziją įmonėje ir padėti nustatyti tikrąsias aplinkybes. Prokurorė nurodo, kad teismo teiginys, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek pinigų buvo gauta už parduotus žaislus, yra teisingas ir atspingi bylos duomenis apie pareiškėjo iniciatyvą realiai dalyvauti įrodinėjimo procese.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmetamas.
BPK 2 straipsnis nurodo, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista veika. Proceso įstatymas taip pat įpareigoja tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).
BK 2 straipsnio 4 dalis nurodo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikalstamos veikos sudėtis – teisinė sąvoka, kuri nurodo teisiškai reikšmingus kiekvieno nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Nusikalstamos veikos sudėtis leidžia atskirti baudžiamąją atsakomybę, kuri atsiranda, padarius BK numatytas pavojingas veikas, kurios įstatymo yra pripažintos kaip nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai, nuo kitų teisinės atsakomybės rūšių, atskirti nusikalstamą veiką nuo nenusikalstamos. Tiek pradedant baudžiamąjį procesą, tiek jau vykstančio proceso metu privalu įsitikinti, jog nėra priežasčių, dėl kurių procesas negali būti vykdomas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, 2014 m. sausio 3 d. pagal UAB (duomenys neskelbtini) prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje.
Pareiškėjas skunde neteisingai nurodo, kad teismas nevertino skunde išdėstytų aplinkybių dėl esamos vagystės sudėties įtariamųjų veiksmuose ir dėl BK 178 straipsnyje įtvirtintos veikos įtarimai nebuvo pareikšti, nors pagal galiojančius teisės aktus, įtariamieji gali būti traukiami pagal ją nepaisant jų amžiaus. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, įtariamiesiems įtarimai buvo pareikšti pagal BK 178 straipsnį, o ne pagal BK 187 straipsnį, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas (b. l. 76, 110).
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu, vadovaudamasi BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 212 straipsnio 1 punktu, ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė. Prokurorė tokį sprendimą motyvavo tuo, jog UAB (duomenys neskelbtini) net ir po raginimų nepateikė jokių finansinių dokumentų patvirtinančių žaidimų automatuose buvusią pinigų bei prekių apyvartą ir galimą pinigų likutį. Aukštesnysis prokuroras, patikrinęs minėto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarimu paliko jį galioti, nustačius, jog prokuroro nutarimas motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti liudytojais tiek pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas S. V. (b. l. 16), tiek D. D. (b. l. 30), S. Š. (b. l. 32), R. G. (b. l. 34), S. N. (b. l. 36), A. G. (b. l. 45), L. Š. (b. l. 47), apžiūrėtas vaizdo įrašas, apklausti įtariamieji, atlikti įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje veiksmai ir tai fiksuota protokoluose, ištirta rašytinė medžiaga - ir konstatuota, jog nusikaltimo vieta ir laikas (dėl vagystės iš prekybos centro Babilonas II) bei nusikaltimu padarytos žalos dydis, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis: neatliktas įvykio vietos tyrimas, galėjęs padėti nustatyti įvykio situaciją; neištirti ir neapžiūrėti žaislų pardavimo automatai; net ir po raginimų UAB (duomenys neskelbtini) nepateikė jokių finansinių dokumentų patvirtinančių žaidimų automatuose buvusią pinigų bei prekių apyvartą ir galimą pinigų likutį. Teismas pripažįsta nepagrįstu pareiškėjo skundo argumentą, kad nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Pareiškėjo nurodytų galimų veiksmų, jo manymu, galinčių duoti informacijos apie padarytą veiką - rengti pakartotines apklausas, raginti patikslinti pateiktus duomenis, atsižvelgiant į įvykio situaciją ir ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nėra tikslinga, nes ir skunde pareiškėjas kelia tik versijas, tačiau pagrįstų argumentų ir objektyvių duomenų nepateikia. Tokia išvada daroma dėl šių priežasčių, o būtent: bylos duomenys nurodo, kad 2014-01-02 UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą, kuriame prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl plėšimo dviejų bendrovės žaislų automatų, esančių prekybos centruose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurio metu nepataisomai sugadintos 4 žaislų pardavimo automatų galvos po 930 Lt (3720 Lt), dingę 4 galvų monetų mechanizmai po 180 Lt (720 Lt), 4 rėmeliai monetų mechanizmams po 35 Lt (140 Lt), dingę 1000 žaislų po 2 Lt (2000 Lt) (b. l. 24); po to 2014-01-09 teikė kitą pažymą, kurioje tikslino, jog 2013-12-24 prekybos centre (duomenys neskelbtini) nepataisomai sugadintos 3 žaislų pardavimo automatų galvos po 930 Lt (2790 Lt), dingo 3 žaislų pardavimo aparatų galvų monetų mechanizmai po 180 Lt (540 Lt), dingo 3 rėmeliai žaislų pardavimo aparatų galvų monetų mechanizmams po 35 Lt (105 Lt), dingo 750 žaislų iš žaislų pardavimo aparatų po 2 Lt (1500 Lt); prekybos centre (duomenys neskelbtini) nepataisomai sugadinta 1 žaislų pardavimo automato galva už 930 Lt, dingo 1 žaislų pardavimo aparato galvos monetų mechanizmas už 180 Lt, dingo 250 vnt. žaislų iš pardavimo aparato po 2 Lt (b.l. 25). Dar vėliau 2014-05-05 pats pareiškėjas teigė, jog dingo ne žaislai, o pinigai už ankstesnėse pažymose nurodytus dingusius žaislus, kurie pagal S. V. paaiškinimus buvo nupirkti (b. l. 18-20). Akivaizdu, jog paminėti bylos duomenys patvirtina prokurorės padarytą išvadą, jog buvo pateikti prieštaringi duomenys apie svarbiausią įrodinėjimo aplinkybę – vagystės dalyką – ir su šia išvada aukštesnysis teismas visiškai sutinka.
Kadangi pareiškėjas pateikė į bylą prieštaringus duomenis dėl žalos atlyginimo, tačiau nepateikė jokių rašytinių dokumentų apie tai, kaip vykdoma pinigų apskaita aparatuose, finansinės apskaitos ar kitų rašytinių dokumentų, kurie galėtų patvirtini S. V. nurodomas aplinkybes, todėl 2014 m. gegužės 19 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į pareiškėją, prašydami pateikti duomenis apie tai, kada paskutinį kartą iki 2013 m. gruodžio 24 d. buvo žaislais pripildyti žaislų automatai, o taip pat pateikti buhalterinių dokumentų kopijas (b. l. 28 ). Tačiau atsakymo į 2014-05-19 raštą dėl duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti žaislų apskaitą jų pardavimo aparatuose, S. V. nepateikė iki pat sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nurodytais kontaktais su pareiškėju nepavyko susisiekti (b. l. 29). Tokių duomenų pareiškėjas nepateikė ir ikiteisminio tyrimo teisėjui bei aukštesnės instancijos teismui. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek 2013-12-24 pinigų buvo gauta už parduotus žaislus ir kiek pinigų įvykio metu buvo žaidimo automatuose, yra teisinga. Susipažinus su bylos duomenimis, aukštesnysis teismas taip pat pritaria prokurorės nutarime padarytai išvadai, jog kaltinimas asmeniui gali būti grindžiamas tik patikimais duomenimis, o bylos duomenys nurodo, jog veikos vieta ir laikas dėl vagystės iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) nėra nustatytas, nes liudytojas A. G. parodė, jog 2013-12-24 žaidimo aparatai sulaužyti nebuvo, o laikotarpyje nuo 2013-11-01 iki 2013-12-24 gal porą kartų minėti automatai buvo sulaužyti (b. l. 46), o liudytojas L. Š. teigė, kad matė sugadintus aparatus, bet nežino, kada jie buvo sugadinti (b. l. 48), pareigūnai aparatų neapžiūrinėjo, o pačių įtariamųjų parodymai prieštaringi.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnyje nurodyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad ikiteisminio tyrimo metu vienintelis baudžiamojo proceso subjektas – prokuroras – turi teisę nuspręsti, ar byloje esančių duomenų pakanka tvirtinti, kad konkrečią nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, padarė konkretus asmuo, ir, tuo remdamasis, surašyti kaltinamąjį aktą bei perduoti bylą teismui arba, esant bent vienam iš BPK 212 str. nurodytų pagrindų, nutraukti ikiteisminį tyrimą, taip pat ikiteisminį tyrimą sustabdyti (BPK 3¹ str.). Ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas, nagrinėdami skundus, turi įvertinti ikiteisminio tyrimo išsamumą, esant būtinybei, nurodyti tyrimo trūkumus ir jų ištaisymo būdus ir tik po to daryti išvadą dėl tyrimo nutraukimo pagrįstumo, tačiau teismas negali įpareigoti prokurorą atlikti konkrečius procesinius veiksmus, taip pat nurodyti, kaip vertint surinktus duomenis, nes prokuroro statusas leidžia bei BPK įpareigoja prokurorą surinktus byloje duomenis vertinti savarankiškai bei nepriklausomai ir būtent prokuroro kompetencijoje yra ikiteisminio tyrimo organizavimas, vadovavimas jam, įskaitant ir procesinių veiksmų parinkimą, taip pat sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo priėmimas (BPK 170 straipsnis). Todėl pareiškėjo prašymas įpareigoti ikiteisminio tyrimo pareigūną atlikti papildomus veiksmus, kurie nurodyti skunde, atmetamas.
Ikiteisminio tyrimo metu atliekamas duomenų rinkimas nėra savitikslis, nes duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išsiaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl tolesnės tyrimo eigos, t.y. bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui ar tyrimo nutraukimo. Jei tyrimo metu visos reikšmingos bylos aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikinėti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti kokybiškai nauji duomenys.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė procesinių veiksmų, reikšmingų objektyviam tyrimui - apklausti liudytojai, ištirti rašytiniai duomenys, atlikti kiti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai atkleisti. Vien tai, kad byloje nustatytų aplinkybių vertinimo pasėkoje buvo priimtas pareiškėją netenkinantis sprendimas, nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas tinkamai ir objektyviai, pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis, o byloje nenustačius duomenų dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, priimtas pagrįstas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) skunde nurodomų aplinkybių nutrauktas pagrįstai, todėl naikinti skundžiamą ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį pareiškėjo UAB (duomenys neskelbtini) skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi
nutaria:
atmesti UAB (duomenys neskelbtini) skundą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.