Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-320-487/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
1S-320-487/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Alenas Piesliakas, Jolanta Čepukėnienė
Bylos Nr. 1S-320-487/2021
Proceso Nr. TP-04-00114-21Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Aleno Piesliako ir Ernesto Rimšelio,

sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suimtojo A. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vokietijos Federacinės Respublikos Koesfeldo apylinkės teismas 2021 m. liepos 21 d. išdavė Europos arešto orderį baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui A. Š. dėl vienos nusikalstamos veikos, numatytos Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte, už kurią Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekse numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė – iki 10 metų. Tokiu būdu, už šią nusikalstamą veiką pagal Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymus numatyta maksimali bausmė viršija 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši veika taip pat laikoma nusikalstama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

2. Remiantis Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos teisminės institucijos 2021 m. liepos 21 d. išduotu Europos arešto orderiu, A. Š. Lietuvos Respublikoje sulaikytas 2021 m. rugpjūčio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi įtariamajam A. Š. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi A. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar vienam mėnesiui Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 5 dalyje numatytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Suimtasis A. Š. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės suėmimo terminas jam buvo pratęstas ir paskirti jam už suėmimą švelnesnę kardomąją priemonę.

3.1. Skunde nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta neįsigilinus į teismo posėdžio metu jo bei gynėjos pateiktus ir jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, Europos arešto orderio aplinkybes, kurios paneigia prokurorės pareiškime nurodytąsias, taip pat neišsiaiškintos svarbios aplinkybės. Be to, skundžiama nutartimi suėmimas pratęstas, grubiai pažeidžiant BPK nuostatas – nesant prokurorės pareiškimo dėl suėmimo termino pratęsimo.

3.2. Suimtasis taip pat aiškina, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, apsiribojo formalaus pobūdžio teiginiais, jog kitomis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti kardomųjų priemonių tikslų. Teismas nesvarstė galimybės derinti kelias kitas kardomąsias priemones, kurios užtikrintų jo, A. Š. dalyvavimą procese, nors toks prašymas buvo pateiktas.

3.3. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nutartyje nėra nurodyta aplinkybių, kurių pagrindu galima teigti, jog jis, A. Š. bėgs nuo ikiteisminio tyrimo – jis niekada nuo jo nesislapstė, nuolat vykdavo į Vokietiją ir į kitas Europos Sąjungos šalis. Jis legaliai dirbo Jungtinėje Karalystėje iki kol ji buvo Europos Sąjungoje, t. y. 2020 m. sausio 31 d. jam buvo suteiktas socialinio pažymėjimo numeris. Taip pat A. Š. pažymi, jog mokosi Kauno statybos ir paslaugų mokymo centre, į Lietuvą grįžo slaugyti neįgalią močiutę, gyvena su tėvais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri yra deklaruota Lietuvoje, šios aplinkybės rodo jo tamprius socialinius ryšius Lietuvoje. Jis dirba pagal individualią veiklą Junginėje Karalystėje, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Taip pat Lietuvoje turi draugę, su kuria ketina kurti šeimą. Europos arešto orderyje nurodytos veikos padarymo laiku Vokietijoje nebuvo, o buvo Lietuvoje, pastoviai bendravo su advokatu, ruošėsi administracinio nusižengimo bylai bei dalyvavo teismo posėdyje, ką patvirtina rašytiniai įrodymai.

3.4. Suimtojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad Europos arešto orderyje pateikta informacija leidžia pagrįstai manyti, jog jis galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vilniaus apygardos teismas neįvertino, kad Europos arešto orderyje neišvardinti duomenys, kuriais grindžiamas įtarimas. Dėl to vien lakoniškas teismo teiginys, nesant tokių duomenų, turi būti atmestas.

3.5. Anot A. Š., teismas visiškai neatsižvelgė ir į jo paaiškinimą ir teismo posėdyje pateiktus duomenis. Teigia, kad jis dirba pagal individualią veiklą Jungtinėje Karalystėje, taigi turi legalų pragyvenimo šaltinį, t. y. iš to gauna legalias pajamas, ten moka mokesčius. Dėl darbinių funkcijų atlikimo jis dalį laiko praleidžia ne Lietuvoje. Tačiau šiuo metu jis sugrįžo pastoviai gyventi Lietuvoje dėl močiutės ligos. Čia jis ir mokosi. Todėl vien aplinkybė, kad jis buvo užsienyje, nėra pakankama konstatuoti, jog jis gali sąmoningai siekti slapstytis. Faktas, kad jis mokosi, rodo, jog siekdamas įgyti išsilavinimą, jis nuolatos privalo lankyti paskaitas, bei rodo apsisprendimą gyventi Lietuvoje ir rūpintis artimais jam žmonėmis. Pabrėžia, kad jis turi senyvo amžiaus močiutę, kurios sveikata labai prasta, o jis vienintelis ja nuolatos rūpinasi, materialiai išlaiko ir aktyviais veiksmais prisideda prie jos priežiūros. Taip pat jis nuolat bendrauja ir palaiko ryšius su savo giminėmis, padeda jiems buityje. Jis saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, kas patvirtina, kad visi jo socialiniai ryšiai grindžiami šeimos interesais, o ne nusikalstamų veikų darymu. Jis nekelia jokio pavojingumo ir nėra būtinybės jį laikyti izoliuotą nuo visuomenės. Aplinkybė, kad jis skraidė iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, patvirtina, kad jis visais įmanomais būdais stengėsi dėl savo ateities, nori sukurti sau tvirtą gyvenimo pagrindą, be to, visuomet buvo tikrinami jo dokumentai ir jokia paieška niekada jam nebuvo paskelbta.

3.6. A. Š. nuomone, visos jo skunde nurodytos aplinkybės rodo, kad jis teigiamai charakterizuojamas, ir tai turi būti svarbu paneigiant jo pasislėpimo riziką. Taip pat suimtasis pažymi, kad suimtas jis jau tris mėnesius, tačiau per tą laiką su juo jokie veiksmai nebuvo atliekami, tik vieną valandą pabendravo prokurorė. Mano, kad šios aplinkybės yra reikšmingos ir pakankamos kardomąją priemonei – suėmimui keisti, paskiriant švelnesnę kardomąją priemonę, kuri būtų veiksmingesnė nei šiuo metu jam taikoma.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė suimtojo skundą atmesti.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

A. Š. skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su A. Š. skundo argumentais ir skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis, kuria A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, yra teisėta ir pagrįsta.

6. Skundžiama nutartimi apygardos teismas A. Š. suėmimą pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 dalyje numatytus pagrindus. BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas gali būti pratęstas, jeigu yra gautas prašymas perduoti asmenį pagal Europos arešto orderį. Toks teisinis reguliavimas yra iš esmės įtvirtintas ir BPK 72 straipsnio 1-4 dalyse, kuris leidžia spręsti, kad vien tik prašymo išduoti asmenį pagal Europos arešto orderį užsienio valstybei pakanka minėto BPK suėmimo pagrindo konstatavimui. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti taikomas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Vertinant tai, būtina atsižvelgti į duomenis apie asmens socialinius ryšius, asmens šeiminę padėtį, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad 1) yra Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos prašymas perduoti A. Š. šiai valstybei pagal Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui, bei 2) nėra duomenų, kad suimtąjį su Lietuvos Respublika sietų reikšmingi ekonominiai, socialiniai, darbiniai ir pan. ryšiai, pažymint ir tai, kad jis yra lankęsis užsienyje ir ten gyvenęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios išvados yra pagrįstos, patvirtintos byloje esančiais duomenimis, teismo motyvai dėl jų yra pakankami.

7. Pabrėžtina, jog suėmimas yra skiriamas (tęsiamas), kai egzistuoja BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). Konkrečiu atveju kardomosios priemonės taikymo pažeidimų nenustatyta.

8. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. prašoma perduoti kitai Europos Sąjungos narės valstybei – Vokietijos Federacinei Respublikai (toliau – VFR), siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijoje dėl jos teritorijoje padarytos nusikalstamos veikos numatytos VFR baudžiamojo kodekso 242 straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. ypatingai sunkaus vagystės atvejo, už kurį maksimali bausmė numatyta laisvės atėmimas iki 10 metų. Tokiu būdu pagal VFR baudžiamąjį įstatymą, numatyta maksimali bausmė viršija 1 metų. Be to, ši veika laikoma nusikalstama ir pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalį, už kurią baudžiamuoju įstatymu taip pat yra numatyta griežtesnė negu 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors, pasak suimtojo, Europos arešto orderyje nepateikti duomenys, kuriais yra grindžiamas jam reiškiamas įtarimas ir to apygardos teismas neįvertino, su šiuo skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Patikrinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, duomenų, leidžiančių manyti, kad A. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, sprendžiant paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą, pakanka. Pabrėžtina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Konkrečiu atveju tikrąsias įvyko aplinkybes nustatys kompetentinga VFR teisminė institucija, todėl šio proceso metu A. Š. inkriminuojamos veikos pagrįstumas netiriamas. Be to, kaip pagrįstai buvo nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, Europos arešto orderio mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, todėl išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, taip pat nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios Europos arešto orderio šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios Europos arešto orderį teisminės institucijos informacija, kaip pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos duomenimis. Atkreiptinas suimtojo dėmesys ir į tai, kad Europos arešto orderis jo atžvilgiu išduotas siekiant užtikrinti jo perdavimą VFR baudžiamajam persekiojimui, todėl, sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą, kaip minėta, yra svarbus faktas, kad užsienio valstybėje dėl nusikalstamos veikos padarymo yra paskelbta asmens paieška ir gautas jos prašymas tokį asmenį pagal Europos arešto orderį išduoti užsienio valstybei. Todėl yra nustatytas savarankiškas BPK 122 straipsnio 5 dalyje numatytas pagrindas asmeniui taikyti suėmimą.

9. Skundžiama nutartimi apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pagrįstai įžvelgė A. Š. pasislėpimo (bėgimo) riziką. Nagrinėjamu atveju A. Š. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką nuosavybei, už kurią tiek Lietuvos Respublikos, tiek VFR baudžiamieji įstatymai numato žymiai griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimas bausmę. Pratęsiant minėtu pagrindu A. Š. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje buvo įvertinta reikšmingų aplinkybių visuma. Svarstant dėl manymo, kad suimtasis gali bėgti (slėptis), pagrįstumo, apygardos teismas įvertino duomenis apie A. Š. siejančius socialinius ryšius, jo padėtį iki sulaikymo, kitas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, skunde akcentuojamos aplinkybės dėl suimtojo socialinių, ekonominių ryšių – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais, prižiūri sergančią močiutę, palaiko ryšius su giminėmis, padeda buityje, mokosi profesinio rengimo centre, turi draugę, turi legalų pragyvenimo šaltinį – yra reikšmingos, tačiau nepakankamos paneigti egzistuojančią A. Š. slėpimosi riziką. Šioms aplinkybėms negali būti suteikta išskirtinė reikšmė, jos turi būti ir yra vertinamos kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad, nors suimtasis skunde nurodo apie legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, tačiau, kaip matyti iš medžiagos, Lietuvoje jis nedirba. Jo pragyvenimo šaltinis susijęs su Jungtinėje Karalystėje vykdoma individualia veikla. Kaip nurodoma skunde, užsienio šalyje jis gauna pajamas, moka mokesčius, dėl darbinių funkcijų atlikimo dalį laiko praleidžia ne Lietuvoje. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, į Lietuvą A. Š. sugrįžo tik 2021 m. liepos antroje pusėje. Taigi, nors suimtasis deklaruoja tamprius socialinius ryšius su Lietuvos Respublika, tačiau pagrindo nustatyti reikšmingus ekonominius ryšius nėra. Suimtojo nurodomos aplinkybės, kad turi draugę, su kuria ketina kurti šeimą, yra vienintelis aktyviais veiksmais prisidedantis prie sergančios močiutės priežiūros, jos materialinio išlaikymo, taip pat negali būti vertinamos kaip prioritetinės. Kaip nustatyta, suimtasis nevedęs, išlaikytinių neturi. Be to, aplinkybė dėl suimtojo močiutės sveikatos būklės ir jo, kaip vienintelio galinčio ja pasirūpinti asmens, medžiagos duomenimis nepatvirtinta. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti ir tai, kad suimtasis anksčiau buvo teistas ne tik už viešosios tvarkos pažeidimą Lietuvoje, bet ir nusikaltimus nuosavybei užsienio valstybėse – Prancūzijoje, Lenkijoje, kas suimtąjį charakterizuoja neigiamai ir sudaro prielaidas abejoti dėl jo stiprių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Todėl spręstina, kad skunde nurodomi suimtojo socialiniai, ekonominiai ryšiai nesumažina jo bėgimo (slėpimosi) rizikos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas A. Š. taikomo suėmimo terminą ir minėtu pagrindu, pagrįstai įvertino visumą šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių. Kartu pabrėžtina tai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytam suėmimo taikymo pagrindui konstatuoti užtenka pagrįsto manymo, jog asmuo, būdamas laisvėje, gali ryžtis slapstymuisi ir nėra būtina nustatyti, kad asmuo praeityje jau mėgino bėgti (slėptis) ar konkrečiomis ir nustatytomis priemonėmis rengiasi, planuoja bėgti (slėptis). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą jau aptartų svarbių veiksnių, leidžiančių spręsti apie slėpimosi pavojų, daro išvadą, kad suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrįstai. Skunde dėstomi argumentai, kaip eliminuojantys A. Š. bėgimo (slapstymosi) nuo Lietuvos teisėsaugos institucijų, vykdančių jo perdavimo pagal VFR išduotą Europos arešto orderį baudžiamajam persekiojimui procedūrą, galimybę, savaime nepaneigia šio suėmimo taikymo pagrindų ir nėra pakankami šioje proceso stadijoje taikomą kardomąją priemonę pakeisti kita, švelnesne.

10. Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo A. Š. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės pagrindas neišnyko. Pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas, jos terminas yra adekvatus, suimtojo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Nėra pagrindo paleisti suimtą A. Š. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nė viena jų ar jų kompleksas nebus pakankamos pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai skundžiama nutartimi konstatavo ir apygardos teismas. Suimtojo skunde dėstomi argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau jam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Šiuo metu A. Š. teisės suvaržytos, laikantis įstatymu numatytų reikalavimų.

11. A. Š. skunde nurodomi argumentai, kad kardomoji priemonė – suėmimas jam buvo pratęsta, nesant prokurorės pareiškimo, nedaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį neteisėta. Kaip minėta, vienas iš pagrindų pratęsti suėmimą yra vykstantis procesas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį. Todėl pareiškimo dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį VFR baudžiamajam persekiojimui vykdyti nagrinėjimo metu pateiktas žodinis prokurorės prašymas pratęsti suėmimą nebuvo netikėtas suimtajam ir jo gynėjai – pareikštas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir skiriant suėmimą, kurie buvo žinomi tiek suimtajam, tiek gynėjai, nesuvaržė gynybos teisių, jie turėjo galimybę dėl jų pasisakyti. Pažymėtina ir tai, kad skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nebuvo vertinta bei nepasisakyta dėl galimybės švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti kardomųjų priemonių tikslų, savaime neleidžia teigti, kad skundžiamas procesinis sprendimas buvo priimtas, objektyviai neištyrus medžiagos aplinkybių. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad skundžiama nutartimi teismas nenustatė pagrindo švelnesnių kardomųjų priemonių taikymui, o tai iš esmės eliminuoja bet kokios švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybę.

12. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad skundžiama apygardos teismo nutartis teisėta bei pagrįsta, ją keisti ar naikinti skundo argumentais pagrindo nėra. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi A. Š. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiams paliekama galioti, kadangi nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 5 dalyje, neišnyko, o suimtojo skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suimtojo A. Š. skundą atmesti.

Palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi A. Š. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. lapkričio 24 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Jolanta ČepukėnienėAlenas PiesliakasErnestas Rimšelis