- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-14
- Bylos Nr.
- AN2-203-817/2026
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgalioto asmens Nomedos Jakuškaitės (toliau – ir Institucijos atstovė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Institucijos nutarimas) L. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2025 m. gegužės 2 d., apie 14.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje. Šiais savo veiksmais L. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punkto, 1 priedo 540 punkto nuostatas ir padarė pirmiau nurodytą administracinį nusižengimą. Institucijos nutarimu L. K. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, L. K. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartimi L. K. skundas tenkintas iš dalies. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) pakeistas ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jai paskirta švelnesnė nuobauda – įspėjimas. Kitos nutarimo dalys paliktos nepakeistos.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
4. Apeliaciniu skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog Institucijos nutarimu L. K. paskirta 60 Eur bauda nėra proporcinga ir prieštarauja teisingumo principams. Akcentuojama, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos yra išimtis iš bendrosios taisyklės, kas reiškia, kad tik nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, jog sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, pažeidėjui gali būti taikoma ši nuostata. Institucijos atstovės teigimu, šiuo atveju L. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, ji neprisipažino padariusi administracinį nusižengimą, nesigailėjo ir savo kaltę neigė, visais įmanomais būdais siekė pateisinti savo neteisėtus veiksmus, taip pat vengė dalyvauti teismo posėdžiuose, taip vilkindama ir trukdydama teisminiam procesui. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog L. K. šiuo metu yra bedarbė, jos nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, Institucijos vertinimu, nėra tos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą švelninti nuobaudą. Nors L. K. registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau ji yra darbinga, vairuoja transporto priemonę, todėl nėra pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijos ribose paskirta nuobauda tokiam asmeniui būtų nepakeliama, finansiškai žlugdanti našta. Institucijai nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos L. K. finansinė padėtis pasunkėjo, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Be to, administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-107-290/2019).
5. Institucijos atstovė, apibendrinama aukščiau nurodytą, daro išvadą, jog byloje jokių išskirtinių švelninančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, todėl nėra pagrindo skirti mažesnę nei sankcijoje už administracinį nusižengimą numatyta administracinė nuobauda. Pažymima, kad už ANK 417 straipsnio 2 dalies pažeidimą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 30 Eur iki 90 Eur, tokiu būdu baudos vidurkis yra lygus 60 Eur. Institucijos atstovė, įvertinusi L. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasi administracinių nuobaudų skyrimo tvarka, paskyrė 60 Eur baudą, kurios sumažinti nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, L. K. turėjo galimybę sumokėti 15 Eur administracinį nurodymą, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. K. prašo Institucijos apeliacinio skundo netenkinti, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.
7. Atsiliepime nurodoma, jog vien tai, kad byloje nenustatyta ANK 35 straipsnyje įtvirtintų lengvinančių aplinkybių, savaime nepaneigia galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 d. Be to, Institucijos argumentai, susiję su L. K. neprisipažinimu ar nesigailėjimu, negali būti vertinami jos nenaudai, kadangi teisė nesutikti su pareikštu kaltinimu yra nekaltumo prezumpcijos įgyvendinimo ir viena iš esminių asmens teisės į gynybą sudedamųjų dalių. Institucija savo skunde deklaratyviai teigia, kad aplinkybės, kuriomis savo nutartį grindžia teismas, nėra išimtinės, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl konkrečiu atveju teismo vertinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
8. Atsiliepime pažymima, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl L. K. kaltės nėra pagrįsta įrodymais, todėl yra pagrindas vertinti, kad administracinio nusižengimo sudėtis šiuo atveju apskritai neįrodyta. Byloje Institucija nėra pateikusi jokių objektyvių ir pakankamų įrodymų, kad kelio ženklas Nr. 540, nustatantis draudimą stovėti, buvo matomas L. K. važiavimo kryptimi prieš sustojant. Skundžiamoje nutartyje konstatuoja, jog aptariamoje situacijoje įvažiavimo būdas galėjo lemti tai, kad L. K. nepamatė kelio ženklo Nr. 540. Nesant įrodymų dėl ženklo matomumo, negali būti konstatuota objektyvioji pažeidimo pusė, negali būti nustatyta kaltė, kaip subjektyvusis nusižengimo požymis, tai yra konstatuota, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą (ANK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Be to, remiantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucijos skundas yra nepagrįstas. Kartu pažymima, kad byloje nesant pakankamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių visų administracinio nusižengimo požymių buvimą, egzistuoja pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgalioto asmens Nomedos Jakuškaitės apeliacinis skundas tenkinamas.
10. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Priimtame apeliaciniame skunde keliamas tik administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. K. pritaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančio atsakomybę už L. K. padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje. Apygardos teismas pažymi, kad nors atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. K. prašo, be kita ko, ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti, pati L. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties nėra pateikusi. Apeliacinis procesas vyksta Institucijos pateikto skundo ribose. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma Institucijos apeliaciniame skunde.
11. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais bei įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog Institucijos nutarimu už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra aiškiai per griežta, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai paskyrė švelnesnę administracinę nuobaudą (įspėjimą), nei numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartis naikinama ir paliekamas galioti Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Iš nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad L. K. Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį nubausta 60 Eur dydžio bauda. ANK 417 straipsnio 2 dalies, nustatančios atsakomybę už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą, sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti neskiriama ar švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, liudijančių asmens, kuriam taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016 ir kt.).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo L. K. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir švelninti jai Institucijos 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos. Pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino aplinkybę, kad L. K. sumokėjo rinkliavą, dėl neatsargumo klaidingai tikėdama, kad toje vietoje gali parkuoti automobilį. Ši aplinkybė nėra išskirtinė, liudijanti, jog L. K. Institucijos paskirta bauda yra neproporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės apie tai, kad L. K. yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, turi problemų su sveikata, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteista, nepripažįstamos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį. Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad L. K. padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra žymiai mažiau pavojingas nei kiti tokio pobūdžio nusižengimai, arba kad pačios L. K. asmenybė yra išskirtinai teigiama. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju L. K. atsakomybę lengvinančių, kaip ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog L. K. buvo bausta, be kita ko, ir už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. Nors paskirta bauda sumokėta, o administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį.
14. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir L. K. už jos padarytą nusižengimą skirti švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, administracinio poveikio priemonę – įspėjimą. Institucijos nutarimu paskirta 60 Eur dydžio bauda, kurios dydis lygus ANK 471 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos vidurkiui, yra proporcinga L. K. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir atitinka ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis naikintina ir paliktinas galioti Institucijos priimtas nutarimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 5 punktu , 2 dalis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiosios specialistės 2025 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.