Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) , vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – 8 MGL (1 040 Lt) bauda, kuri Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d nutartimi pakeista į 48 valandas viešųjų darbų, įpareigojant juos atlikti per 2 mėnesius;

2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2021 m. lapkričio 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 3 mėnesiams;

4) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę subendrinus su 2022 m. sausio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 metams. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų;

5) Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2024 m. vasario 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BVK 8 straipsnio 3 dalimi, paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra, neatlikus 1 mėnesio 9 dienų paskirtos bausmės. Bausmę atliko 2024 m. gruodžio 1 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. V. 2025 m. sausio 27 d., apie 18.25 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (2025-01-27 18.30 val. alkotesteriu DRAGER ALCOTEST 7510 Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,73 promilių neblaivumas, 18.46 val. nustatytas 2,81 promilių neblaivumas).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų A. T., Š. V., E. A. parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. V. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – krovininį automobilį VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2025 m. sausio 27 d., 18.30 val. jam nustatytos 2,73 promilių neblaivumas, 18.46 val. – 2,84 promilių neblaivumas). Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai žinojo, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, todėl prieš tai vartojęs alkoholį, o po to sėsdamas už krovininio automobilio vairo neabejotinai suprato, jog elgiasi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. M. V. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

6. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

7. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta, jam nustatytas 2.73 promilių neblaivumas. Kaltinamojo ankstesnis teistumas neišnykęs, M. V. baustas administracine tvarka už ANK 489 straipsnio 3 dalies, 209 straipsnio 1 dalies, 187 straipsnio 1 dalies, 150 straipsnio 3 dalies pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos. M. V. bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra.

8. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis lygus maksimaliam (BK 49 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis anksčiau teistas, jo teistumas neišnykęs, vėl nusikalto praėjus daigiau kaip mėnesiui nuo paskirtos bausmės atlikimo. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2023 m. gruodžio 5 d. teismo nuosprendžiu M. V. paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartimi už probacijos sąlygų nevykdymą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nėra pagrindo.

10. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

11. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

12. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metų laikotarpiui.

13. Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

14. Kaltinamasis M. V. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis transporto priemone – krovininiu automobiliu VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui – UAB „Pasvalio melioracija“. Kadangi automobilis nuosavybės teise nepriklausė kaltinamajam, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai galima konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausantį turtą, nenustatytos, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, numatančios galimybę iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymo. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, jog aptartos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone, todėl iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad krovininio automobilio VW LT 46, gamybos metai 1999 m., vidutinė rinkos kaina su PVM 2025 m. sausio mėnesį – 2660 Eur., ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

15. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 90 (devyniasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo M. V. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. V. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, M. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo arešto bausmės atlikimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonės – krovininio automobilio VW LT 46, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2660 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt eurų) – valstybės naudai.

M. V. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir arešto bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti arešto bausmę – panaikinti.

Išaiškinti M. V., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.