Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1219-827/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
1-1219-827/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00521-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-1219-827/2014Proceso Nr. 1-10-1-00521-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1.,2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Agnei Grizevičiūtei, Rimtei Paketūraitei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajai R. D.,nukentėjusiosios atstovei J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, našlė, dirbanti VĮ „Mažasis Trinapolis“ direktore, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, neteista kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

ji, 2013 m. gegužės 17 d. apie 14 val. 30 min. Vilniuje vairuojamu jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu FIAT PUNTO, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbula nuo Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pastato, esančio adresu Katedros a. 4, teritorijos pėsčiųjų judėjimui skirtu taku pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus, numatančius, kad vairuotojas visais atvejais privalo duoti kelią pėsčiajam važiuodamas atbulas, tai yra neįsitikinusi savo veiksmų saugumu vairuojamu automobiliu važiavo atbula nuo aptvertos Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai pastato teritorijos pėsčiųjų judėjimui skirtu taku, laikinai skirtu transporto priemonių, važiuojančių nuo šio pastato aptvertos teritorijos link T. Vrublevskio gatvės važiuojamosios dalies bei priešinga kryptimi, eismui, dėl ko nedavė kelio ir partrenkė pro automobilio priekinę dalį pėsčiųjų taku ėjusią pėsčiąją M. P., gim. 2010-07-06, kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais R. D. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji R. D. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino pilnai ir paaiškino, kad minėtą dieną atvažiavusi prie katedros susitikti su vienu asmeniu, tačiau jo nerado, todėl nusprendė važiuoti savo reikalais kitur. Kadangi ten buvo maža nuokalnė, todėl nejungdama automobilio variklio paleisdama automobilį riedėti nusprendė apsisukti, kad galėtų į Vrublevskio g. išvažiuoti priekiu. Prieš paleisdama automobilį pasižiūrėjo, ar nėra pėsčiųjų gale, nes ten yra pėsčiųjų takas. Iš dešinės pamatė einančią moterį su mergyte, jas praleido, įsitikino, kad jos praėjo tą vietą ir ji gali suktis. Automobilis pradėjo riedėti nuokalne, riedėjo neparastai lėtai. Kaltinamoji tuo momentu įsitikino, kad moteris su vaiku praėjo ir pradėjo sukti vairą. Kai nusisuko ir buvo pasukusi vairą, maždaug per pusę to lanko sukimo, pajuto, kad cyptelėjo vaikas ir tas vaikas buvo atsiradęs prie kairės pusės priekinio rato. Teigė, jog negali suprasti, kaip vaikas atsirado prie rato, nes ji tarsi buvo praėjusi. Mergaitė buvo mažutė, jos net nesimatė toje šoninėje pusėje. Išgirdusi cyptelėjimą kaltinamoji stabtelėjo. Mama buvo netoliese, ji pripuolė prie vaiko, kaltinamoji irgi puolė žiūrėti, kas įvyko. Pasiūlė vaiką nuvežti į ligoninę, bet mama prašė ją nuvežti į polikliniką. Ji nuvežė jas į polikliniką. Išsiskirdama su jomis paliko jom savo telefono numerį, kad ji paskambint, jeigu kas nors nutiko mergaitei. Vėliau paaiškėjo, kad mergaitei lūžo koja. Tyrėjai sakė, kad būtų gerai, kad susitaikytų, bet kaltinamoji neturėjo nukentėjusiosios motinos kontaktų, o tyrėja jų neteikė. Teigė, jog jaučiasi kalta, kad nepastebėjo mažo vaiko, padarė nusikaltimą, koja buvo sulaužyta. Visiškai pripažįsta savo kaltę. Šiuo metu žalą nukentėjusiajai atlygino, su ja susitaikė ir susitarė, kad nukentėjusioji pretenzijų jai neturi. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji davė iš esmės tokius pačiu paaiškinimus (b. l. 34-36).

Apklausta kaip liudytoja nukentėjusiosios atstovė J. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną ji ėjo nuo Katedros link Nėries ir ėjo parku, pėsčiųjų taku. Tikrai nesidairė aplinkui, praeidama pro įvažiavimą žvilgtelėjo, kad nėra automobilių. Tai buvo labai trumpas laiko tarpas. Prieš vaikui pargriūnant pajautė per nugarą kažką braukiant, ar kad kažkas labai arti važiuoja. Pasirodo važiavo automobilis ir veidrodėlis nugarą brūkštelėjo. Nugarą palietė nesmarkia, bet liudytoją nustebino tai, kad automobilis taip arti. Labai greitai pamatė, kad vaikas pargriuvo ir pradėjo verkti. Vaiką kliudė automobilio priekinis ratas. Vaikui pradėjus verkti žiūrėjo, kas nutiko vaikui, matėsi, kad nubrozdinta iš nugarinės pusės blauzda. Galvojo, kad ji dėl to verkia, numovė jai batą, statė ant žemės, o ji tuo metu verkė. Kaltinamoji nuvežė jas į polikliniką, užrašė savo pavardę ir telefoną. Prieš įvykį jos ėjo kartu, mergaitė ėjo šalia liudytojos ir tuo metu, kai mergaitė suvirko, ji buvo šalia liudytojos, liudytoja niekur nebėgo, niekas nelakstė, nesisukiojo, nevaikščiojo pirmyn – atgal. Liudytoja su vaiku ėjo viena puse ir net nežinojo, kad už nugaros kas nors važiuoja. Kai ėjo taku prieš pajaučiant perbraukimą per nugarą, būtent to automobilio nematė, buvo labai nustebusi, kad automobilis staiga iš niekur atsirado jai už nugaros. Ji jautė braukimą iš nugaros, vaikui koja taip pat buvo nubrozdinta iš nugaros. Ji ėjo parko taku ir nežiūrėjo, kas atvažiuoja iš nugaros. Nurodė, kad žalą kaltinamoji jai atlygino, jai pretenzijų neturi, atleido ir su ja susitaikė, todėl sutinka, kad byla būtų nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apklausta kaip liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu davė iš esmės tokius pačius parodymus ir juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b. l. 22-28).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog įvykio vieta yra nuo T. Vrublevskio gatvės kelio važiuojamosios dalies per skverą link Katedros a. pastato Nr. 4 4,10 m. pločio šaligatvis. Katedros a. lygiagrečiai T. Vrublevskio gatvei yra 6 m. pločio šaligatvis, kuris eina nuo pastato Arsenalo g. 1, Katedros aikštės link. Palei šį šaligatvį yra metalinė tvora bei 4,50 m. pločio vartai, už tvoros statybvietė. Ant tvoros kabo trikampis ženklas, kuriame pavaizduotas traktorius su užrašu „Atsargiai! Laikinas kelias“ (b. l. 5-8).

2013-05-17 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas lengvasis automobilis Fiat Punto, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyta, jog yra skilęs kairės pusės šoninis veidrodėlis, įlenktas priekinis kairys sparnas, tačiau pastabose apžiūroje dalyvavusi R. D. yra nurodžiusi, kad nustatyti automobilio pažeidimai buvo padaryti jau žymiai anksčiau (b. l. 11-12).

Iš 2013-06-27 medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertei J. M.-Č., buvo apžiūrėti M. P. medicininiai dokumentai ir nustatyta, kad M. P. nustatytas minkštųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva dešinės pėdos srityje su trečio padikaulio bazės lūžimu, odos nubrozdinimas dešinės pėdos kulno srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios R. D. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, t. y. pačios kaltinamosios paaiškinimais, nukentėjusiojo atstovės J. P. paaiškinimais, specialisto išvada, įvykio vietos ir transporto priemonių apžiūrų protokolais. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadas, jog byloje nustatyta, jog kaltinamoji R. D. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, t. y. važiuodama atbuline eiga nepraleido pėsčiųjų, neįsitikino savo veiksmų saugumu ir partrenkė ėjusią pėsčiąją M. P., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą kaltinamoji pateikė teismui sutartį dėl žalos atlyginimo, pasirašytą su nukentėjusiosios įstatymine atstove J. P. ir prašė nutraukti baudžiamąją bylą remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nurodydama, kad R. D. susitaikė su nukentėjusiosios M. P. įstatymine atstove J. P., žala nukentėjusiajai atlyginta. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė sutiko su šiuo kaltinamosios prašymu, paaiškino, kad su kaltinamąja ji susitaikė, prašė bylą nutraukti. Vertindamas pateiktą prašymą nutraukti baudžiamąją bylą R. D. atžvilgiu, prokuroras nurodė, kad šiam prašymui neprieštarauja, prašo taikyti R. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį.

Vertinant pateiktą prašymą, išsakytus kaltinamosios, nukentėjusiosios įstatyminės atstovės argumentus, prokuroro nuomonę, teismas daro išvada, kad R. D. atžvilgiu tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir nutraukti baudžiamąją bylą jos atžvilgiu jai susitaikius su nukentėjusiąja. Byloje nustatyta, kad R. D. nebuvo teistas (b.l. 39), visiškai pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė ir su ja susitaikė, padarytą žalą atlygino. Taip pat atsižvelgiama į R. D. asmenybę, jos amžių, į tai, kad jis baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių (b.l.46-50), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus m. Psichikos sveikatos centro nesigydė (b.l. 43-44), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 42) yra dirbanti (b. l. 45). Atsižvelgiant į visas minėtas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Vertinant visas išdėstytas aplinkybes, kaltinamosios ir nukentėjusiosios susitaikymą, tai, kad nukentėjusiajai padaryta žala atlyginta ir ji neturi pretenzijų kaltinamajai, ji nukentėjusiosios atsiprašė, o ši jai atleido, teismas laiko tikslingu taikyti R. D. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnį ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiosios įstatyminė atstovė J. P. samdė advokatą byloje ir turėjo su tuo susijusių išlaidų, t. y. 225,00 Lt už teisinių paslaugų teikimą. Šios išlaidos remiantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš R. D. nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. P. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniui, 281 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 -298, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. atleisti R. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje kaltinamajai ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.

Priteisti iš R. D. 225,00 Lt proceso išlaidų nukentėjusiosios įstatyminės atstovės J. P. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė