Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2018-06-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-825-834/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
A18.-825-834/2018
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00181-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
A. T., Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-825-834/2018
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00181-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 19.11.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. birželio 6 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Daivai Šuopienei, Monikai Maldauskaitei, Liucynai Vasiliauskienei, Viktorijai Podlipskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. T.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos atstovui Sigitui Valainiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės nusižengimo bylą, kurioje A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), bausto administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. 2018 m. kovo 21 d., apie 17:15 val., Vilniaus pasienio rinktinės, Kenos pasienio užkardos Šumsko PKP, Vilniaus r. sav. Laukininkų k., reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, tikrinimą atliekančių pasienio pareigūnų atžvilgiu ir piliečių kertančių valstybės sieną akivaizdoje, tuo įžeidė pareigūnų garbę ir orumą,

t. y. padarė administracinį nusižengimą pagal ANK 508 str.

A. T. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad kovo 21 d., apie 17 val. važiavo į Baltarusiją. Prieš tai palaukė pažįstamo ir abu įvažiavo į pasienio postą, kur įleido abi mašinas. Praėjo pasų kontrolės postą, atsidarė užkardas, jis pravažiavo, pastatė šalia kelio automobilį, įjungė avarinį signalą ir nuėjo į tualetą. Prie jo priėjusi pareigūnė pradėjo reikšti nepasitenkinimą, klausė, ką jis sau leidžia, sakė, kad negalima ten sustoti, kad ten yra pasieniečių žemė. Jis niekam netrukdė, automobiliai galėjo pro jį pravažiuoti. Minėtą pareigūnę jis pažįsta, ji iš gretimo kaimo, jie vieni kitų nemėgsta, tačiau iki šio įvykio su pareigūne jis jokių reikalų ar konfliktų neturėjo. Anksčiau jis užsiminėjo kontrabanda, todėl pareigūnai jį žino. Mašiną jis paliko jau ne pasieniečių teritorijoje, ta atkarpa priklauso kelių direkcijos teritorijai. Pareigūnė jam reiškė nepasitenkinimą, jis patyrė šoką. Nemano, kad negali nueiti į tualetą, kuris buvo už 3 m. iki Baltarusijos sienos, ten neutrali zona. Jis su pareigūne kalbėjo rusiškai, jokių keiksmažodžių, necenzūrinių žodžių nevartojo, balso nekėlė. Jis užsidarė mašinoje, o pareigūnė stukseno į jo mašiną ir filmavo. Jis paprašė iškviesti pamainos viršininką, o pareigūnė šaukė, rėkė. Jis yra užfiksavęs kurioje vietoje stovėjo jo automobilis, be to tą vietą nufotografavo ir jo draugas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos atstovas Sigitas Valainis teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą palaikė ir paaiškino, kad asmuo nevykdė Valstybės sienos apsaugos įstatymo 4 str. 4 d. 4 p., kuriame numatyta imperatyvi prievolė. Nurodė, kad asmuo paliko automobilį neleistinoje vietoje, trukdydamas kitam automobiliui tęsti kelionei.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.

A. T. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, teigė, kad necenzūrinių žodžių pareigūnės V. D. atžvilgiu nevartojo, o atvirkščiai nurodė, kad minėta pareigūnė ant jo rėkė ir nemandagiai kalbėjo, taip jį provokuodama. Šiuos A. T. paaiškinimus teismas vertina kaip neatitinkančius tikrovės, nes jie yra paneigti visais kitais teismo ištirtais bylos faktiniais duomenimis. ANK 508 straipsnyje nurodyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimas, reiškiamas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Taigi ši norma skirta ginti valdymo tvarką ir apsaugoti pareigūnų garbę ir orumą nuo pažeminimų, reiškiamų, be kita ko, žodžiais, įžeidžiančiu ar kitokiu elgesiu. Teismo posėdžio metu liudytoja V. D. paaiškino, kad A. T. ji mandagiai pasakė, jog nepaliktų mašinos, nes ji trukdo kitiems asmenims pravažiuoti. Minėta liudytoja nurodė, kad tada A. T. pradėjo šaukti rusų kalba, naudojo daug necenzūrinių žodžių, kurie buvo skirti jai, kaip pareigūnei. Liudytojas R. R. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad A. T. jo kolegės, V. D., atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo pakėlęs balso toną. Paaiškino, kad A. T. pakeltą balso toną girdėjo maždaug 15 m atstumu. Nurodė, kad pareigūnė V. D. į A. T. kreipėsi gražiai, mandagiai. Liudytojų pareigūnų V. D. ir R. R. parodymai yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Minėti liudytojai apklausti teismo posėdžio metu, esmines įvykio aplinkybes įvardijo nuosekliai, neprieštaraudami išdėstytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais ir jais nesivadovauti, priešingai nei liudytojo F. K., kuris iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau teismas pažymi, kad minėtas liudytojas yra A. T. draugas, jie kartu keliavo į Baltarusiją, todėl darytina išvada, jog F. K. gali būti suinteresuotas bylos baigtimi. Nors teismo posėdžio metu A. T. nurodė, kad pareigūnę V. D. jis pažįsta, paaiškino, kad gyvena gretimame kaime ir, kad jie vieni kitų nemėgsta, tačiau teigė, kad iki šio įvykio su pareigūne jis jokių reikalų ar konfliktų neturėjo, todėl teismas pažymi, kad minėta pareigūnė nėra kaip nors susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Pagrįstų aplinkybių, kad pareigūnai V. D. ar R. R. būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti jį nebūto nusižengimo padarymu, nenustatyta.

A. T. kaltė padarius nusižengimą įrodinėjama taip pat byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio nusižengimo protokolu, tarnybiniais pranešimais, administracinio sulaikymo protokolu, asmens paso kopija, asmens tapatybės kortelės kopija, automobilio registracijos liudijimo kopija, pažyma apie galiojančias nuobaudas, išrašu apie asmens teistumą. Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad A. T. 2018 m. kovo 21 d., apie 17:15 val., Vilniaus pasienio rinktinės, Kenos pasienio užkardos Šumsko PKP, reiškė nepasitenkinimą, vartojo necenzūrinius žodžius, tikrinimą atliekančių pasienio pareigūnų atžvilgiu ir piliečių kertančių valstybės sieną akivaizdoje, tuo įžeidė pareigūnų garbę ir orumą. Šie A. T. veiksmai atitinka požymius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje.

A. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų ANK 35 straipsnyje ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų ANK 36 straipsnyje, nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei į pažeidėjo asmenybę, kuris ankščiau ne kartą baustas administracine tvarka, nesant jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijos vidurkyje numatyta piniginė nuobauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 637 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. T. (Tumaševič) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 508 straipsnyje ir skirti 115 (vieno šimto penkiolikos) eurų baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 18079978849.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė