- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-03
- Bylos Nr.
- P-756-189-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. J. prašymą atnaujinti procesą G. J. ir R. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N502-147/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Institucija) 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimais sutuoktiniams G. J. ir R. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė kiekvienam po 5 000 litų baudą nustačius, jog šie, pastatydami ūkinį pastatą bei tvorą, pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, Statybos techninio reglamento STR1.01.07:2002 6.1, 8, 12.4.2 ir 12.4.3 punktų reikalavimus.
G. J. ir R. J. apskundus nutarimus Panevėžio apygardos administraciniam teismui, šis 2008 m. gruodžio 11 d. nutartimi skundus atmetė (b. l. 73 – 76). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs G. J. ir R. J. apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 1 d. nutartimi byloje Nr.N502-147/2010 jį tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. nutartį dalyje dėl R. J. administracinės atsakomybės panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukė, o likusią Panevėžio apygardos administracinio teismo nutarties dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje nėra jokių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad R. J. statė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus statinius ir pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl įvertinus tai, kad byloje kilusios abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byla pastarosios atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Dėl G. J. atsakomybės teismas pažymėjo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pažeistų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punkto reikalavimų, ką įrodo: administracinių teisės pažeidimų protokolai, 2008 m. rugsėjo 16 d. Savavališkos statybos aktas Nr.PM-04, byloje esančios tvoros bei ūkinio pastato fotonuotraukos, liudytojų M. Č., V. G. ir S. D. parodymai (b. l. 87 – 92).
II.
Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas G. J. 2010 m. birželio 1 d. prašymas atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr.N502-147/2010. G. J. savo prašyme nurodo, jog procesas šiuo atveju atnaujintinas dviem pagrindais:
1) naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės. Nurodo, jog byloje nebuvo atlikta statinių ekspertizė, todėl, siekdamas įrodyti, kad jo pažeidimas nebuvo tinkamai kvalifikuotas, 2010 m. gegužės kreipėsi į teismo ekspertą dėl gyvenamojo namų nesudėtingų statinių ekspertizės ir 2010 m. gegužės 27 d. gautas Ekspertizės aktas. Surašytame akte konstatuota, jog: pastatytas pastatas priklauso pirmos grupės nesudėtingiems statiniams, ne namų ūkio paskirties pastatams, kuriems pagal STR1.01.07:2002 12. 3 punktą neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, o tam, kad pastatas atitiktų STR1.01.07:2002 reikalavimus, reikia gauti rašytinį kaimyninių sklypų savininkų (naudotojų) sutikimą esamai pastato dislokacijai arba atitraukti pastatą 2 m nuo kaimyninio sklypo ribos vakarinėje pusėje ir apsukti 90° laipsnių kampu taip, kad atstumas iki kaimyninio sklypo ribos šiaurinėje pusėje būtų 3 m, o pietinėje pusėje – 1,46 m; esančiai tvorai neprivalomas statinio projektas ir statybos leidimas, o tam, kad ji atitiktų STR1.01.07:2002 reikalavimus (tvora be kiaurymių), reiktų gauti rašytinį kaimyninių sklypų savininkų (naudotojų) sutikimą esamos tvoros konstrukcijai arba įrengti tvoroje angas. Pažymi, jog iš čia matyti, kad teismas netiksliai nustatė gyvenamojo namo statybos pažeidimus, o akte fiksuoti nedideli nukrypimai – šiuo metu ištaisyti;
2) padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas Statybos techninio reglamento STR1.01.07:2002 6.1, 8, 12.4.2 ir 12.4.3 punktų pažeidimus, rėmėsi netinkama akto redakcija. Nurodo, jog individualaus gyvenamojo namo statyba buvo vykdoma ūkio būdu pagal 2006 m. birželio 15 d. išduotą statybos leidimą, pažeidimas fiksuotas 2008 m., todėl teismas turėjo atsižvelgti į namo techninio projekto rengimo metu, statybos leidimo išdavimo metu ir statybos darbų vykdymo metu galiojusius reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
III.
Prašymas atnaujinti procesą netenkintinas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. G. J. mano, jog šiuo atveju procesas atnaujintinas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.
Iš pateikto prašymo argumentacijos matyti, jog G. J. tai sieja su naujo įrodymo - Ekspertizės akto, kuriame neva užfiksuotos naujai paaiškėjusios aplinkybės, pagrindžiančios priešingus faktus dėl pažeidimo nei nustatyta 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, gavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu gali būti atnaujinamas dėl naujai paaiškėjusių įrodymų, tačiau tokiu atveju būtina nustatyti, ar nauji įrodymai atitinka apskritai įrodymams administraciniame procese keliamus reikalavimus bei visus naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, t. y. įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo metu. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr.P662-80/2010).
Šiuo atveju pabrėžtina, jog G. J. savo kaltę dėl ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo viso proceso metu neigė, kėlė abejones dėl pastatyto pastato priskyrimo II grupės nesudėtingiems statiniams, taip pat ginčijo pastatytos tvoros atliktus matavimus ir kt. (b. l. 2 – 5). Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, asmuo buvo atstovaujamas advokato, tačiau prašymo skirti ekspertizę G. J. nekėlė (b. l. 47 – 48, 56 – 60, 63 - 70), o pačiam jokių kliūčių savo iniciatyva rinkti naujus papildomus įrodymus ir teikti juos teismams sudaryta nebuvo. Kaip nurodo pats G. J., dėl ekspertizės jis kreipėsi tik 2010 m. gegužės mėnesį. Taigi, iš to, kas nustatyta, darytina vienareikšmė išvada, jog naujas įrodymas – 2010 m. gegužės 27 d. Ekspertizės aktas - galėjo būti pateiktas anksčiau, tačiau dėl paties pareiškėjo kaltės tai nebuvo atlikta, todėl jis nepripažįstamas kaip fiksuojantis naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Be to, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo 2010 m. kovo 1 d. nutarties, spręsdamas dėl G. J. kaltės, teismas rėmėsi gausia administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga (b. l. 91), taigi Ekspertizės aktas, jei jis būtų buvęs pateiktas teismams, nebūtų vienintelis įrodymas teisingai išspręsti bylą, juolab, kai Ekspertizės akte, nors ir pripažinus pastatytą statinį kitos grupės nesudėtingu statiniu, visgi fiksuoti STR1.01.07:2002 reikalavimų pažeidimai (t. y. neturima rašytinių kaimyninių sklypų savininkų (naudotojų) sutikimo (rašytinio susitarimo) esamai pastato dislokacijai ir tvoros konstrukcijai), kas patenka į ATPK 159² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtį.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu
ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Pažymėtina, jog materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui, taikytinos sankcijos. Remiantis LVAT praktika (žr. nutartis bylose Nr.P756-153/2009, P502-119/2009 ir kt.), išaiškintina, jog šiuo pagrindu siekiant atnaujinti procesą būtina nustatyti akivaizdų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju iš G. J. prašymo matyti, jog šis minėto pagrindo buvimą sieja su netinkamos redakcijos STR1.01.07:2002 taikymu.
Nagrinėjamu aspektu pasakytina, jog teisėjų kolegija byloje Nr.N502-147/2010 taikė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies, STR 01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.1 punkto, 8 punkto, 12.4.2 punkto ir 12.4.3 punktų nuostatas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nuo 2006 m. iki Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priimant 2010 m. kovo 1 d. nutartį nekito, t. y. numatė, jog nesudėtingų statinių statybai statybos leidimas neprivalomas, o dėl netinkamos redakcijos STR 01.07:2002 taikymo G. J. kėlė ginčą dar pirmosios instancijos teisme (b. l. 3), į ką pirmosios instancijos teismas atsakė, jog nuo G. J. vykdytos statybos pradžios, kai 2006 m. birželio 15 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr.45.167, iki savavališkos statybos akto surašymo 2008 m. gegužės 23 d. ir iki skundžiamo nutarimo priėmimo STR 01.07:2002 redakcijos keitėsi, tačiau teismas, išanalizavęs jų pakeitimus, konstatavo, jog reikalavimai, keliami statant nesudėtingus laikinus statinius, išliko iš esmės nepakitę (b. l. 74). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.N502-147/2010 tokią pirmosios instancijos teismo poziciją palaikė (b. l. 90), o G. J. tvirtindamas, jog buvo taikyta netinkama teisės akto redakcija, pats neva tinkamos redakcijos nenurodo. Visa tai leidžia teisėjų kolegijai, įvertinus teismo byloje Nr.N502-147/2010 taikytų teisės aktų nuostatas, daryti išvadą, jog joks padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, neįrodytas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog G. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesas administracinėje byloje Nr.N502-147/2010 neatnaujintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
G. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.
Atsisakyti atnaujinti procesą G. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N502-147/2010.
Nutartis neskundžiama.