Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-11-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-491/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-15
Bylos Nr.
1A-77-491/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57466-2017-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Valdas Ciesiūnas, Valdas Meidus
Nuteistasis
M. J.
Nukentėjusysis
L. U.
Advokatai
Kristina Rutkauskienė, Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-77-491/2019Proceso Nr. 1-01-1-57466-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.5.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno ir Valdo Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant :prokurorei Jūratei Mociškienei, Evaldui Šidlauskui,nuteistajam M. J.,jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,nukentėjusiajam L. U.,jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas :

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos jas apimant ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalies 5 – 7 punktus, šios bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programose; 3) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Iš M. J. buvo priteista :

- nukentėjusiajam L. U. 6851 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

- Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 231,97 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš M. J. nuspręsta išieškoti 22,80 Eur dokumentų įteikimo išlaidų bei 188,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. J. buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. lapkričio 4 d. apie 0.30 val., viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliai elgdamasis, be jokios dingsties, kitų asmenų akivaizdoje, pro atidarytą automobilio galinių durelių langą, kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius nukentėjusiajam L. U. į veidą, taip padarė jam nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės ausies kaušelyje, abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, sulaužė viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-mo danties vainiko viršutinį kraštą ir kairės pusės I-mo danties vainiką, šiais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų nukentėjusiajam L. U. nesunkiai sutrikdė sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Apeliaciniame skunde jis nurodo :

2.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, šių išvadų nepagrindė abejonių nekeliančiais įrodymais, pasirėmė tik vieninteliais ir abejotinais nukentėjusiojo L. U. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai. Taip pat teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei neteisingai išsprendė nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimą.

2.2. Jis pripažįsta, kad vieną kartą sudavė į veidą automobilio „VW Golf“ priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam S. Ž., tačiau jis nesmurtavo prieš nukentėjusįjį L. U., kuris sėdėjo to paties automobilio galinėje sėdynėje. Pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl smurto prieš nukentėjusįjį L. U. pagrindė tik paties nukentėjusiojo parodymais, pripažindamas, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad nukentėjusysis gali jį apkalbėti. Tačiau daugiau niekas iš įvykį tiesiogiai stebėjusių asmenų neparodė, kad tai jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, o pastarasis dėl prieš jį smurtą naudojusio asmens galėjo sąžiningai suklysti. Kaip matyti iš visų byloje apklaustų liudytojų parodymų, automobiliu „VW Golf“ į įvykio vietą atvykę jaunuoliai buvo girti, M. B. dėl girtumo automobilyje miegojo. Liudytojai pavirtino, kad iki įvykio gėrė vienodai, kas leidžia teigti, kad ir nukentėjusiojo L. U. aplinkos suvokimui įtaką galėjo daryti girtumas. Įvykio vietoje buvo visiškai tamsu, ką visi liudytojai patvirtino. Automobilio „VW Golf“ žibintai apšvietė erdvę tik šio automobilio priekyje, t. y. tą pusę, nuo kurios jis (M. J.) ir atėjo prie automobilio. Vadinasi, nukentėjusysis L. U. galėjo matyti, kaip atrodo asmuo, artėjantis prie automobilio, ir galėjo jį atpažinti kaip jo matytą asmenį, pravarde „G.“, tačiau L. U. negalėjo matyti, kuris asmuo smūgiavo jam į veidą iš neapšviestos automobilio pusės, ties jo galine dalimi. Tai, kad nukentėjusysis L. U. klaidingai suvokė įvykio aplinkybes ar davė klaidingus parodymus, galima spręsti ir iš to, kad jis klaidingai nurodė automobilio „VW Golf“ keleivių vietas. Vienintelis blaivus asmuo, kuris matė įvykį, buvo automobilio „VW Golf“ vairuotoja S. Z.. Ši liudytoja parodė, kad automobilio keleiviai buvo girti, įvykio vieta buvo neapšviesta, ji nematė, kas smūgiavo nukentėjusiajam L. U.. Pasak jos, smūgis buvo suduotas šalia jos priekinėje keleivio vietoje sėdėjusiam S. Ž., kas patvirtina jo (M. J.) parodymus.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nusikalstama veika pasireiškė fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį L. U., už ką baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

2.4. Jis buvo nuteistas už tai, kad sulaužė nukentėjusiojo viršutinio žandikaulio dešinės pusės I-mo danties vainiko viršutinį kraštą ir kairės pusės I-mo danties vainiką, todėl jam nesuprantama, kodėl nukentėjusiajam reikia implantuoti dantį, kurio buvo pažeistas tik vainiko kraštas, taip pat kodėl jam reikia implantuoti ne tik du pažeistus dantis, bet ir dar nežinomą trečią dantį. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pateiktos UAB „O.“ pažymos, kuria vadovavosi teismas tenkindamas civilinį ieškinį, preliminarioje gydymo sąmatoje suskaičiuota ne dviejų, bet trijų implantų „Straumann“ vertė, trijų cirkonio keramikos vainikėlių vertė, trijų gijimo galvučių įsukimas, trijų stiklo pluošto kaiščių vertė ir pan. Todėl nėra aišku, kodėl minėtoje sąmatoje numatyta trijų cirkonio keramikos vainikėlių vertė krūminių dantų srityje, kai nukentėjusiajam buvo pažeisti tik du priekiniai dantys. Be to, nukentėjusiojo pateikti medicininiai dokumentai yra gan prieštaringi, nes UAB „D.“ išraše nurodoma nukentėjusiojo preliminari gydymo kaina apie 2000 – 2500 Eur, kai UAB „O.“ pažymoje preliminari gydymo kaina nurodoma 5215 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku ir tai, kodėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „O.“ pažyma, nes, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 6 d. kvito kopijos, nukentėjusysis po preliminarios UAB „O.“ gydymo sąmatos sudarymo gydėsi UAB „D.“.

3. Teismo posėdyje nuteistasis M. J. ir jo gynėjas advokatas V. Kupcikevičius prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė J. Mociškienė ir nukentėjusiojo L. U. atstovė advokatė K. Rutkauskienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies – prokurorė prašė iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistą turtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 4066 Eur, o nukentėjusiojo atstovė – iki 4536 Eur. Nukentėjusysis L. U. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis dėl jo kaltės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Kaip ir ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teismo posėdyje, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo šiuos esminius argumentus : 1) jis nesudavė smūgių automobilio „VW Golf“ galinėje sėdynėje prie dešinio lango sėdėjusiam nukentėjusiajam L. U.; 2) jis tik vieną kartą į veidą sudavė automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusiam S. Ž.; 3) vien tai, kad nukentėjusysis L. U. jį matė iš priekio ateinantį link automobilio „VW Golf“, dar nepatvirtina, jog būtent jis sužalojo nukentėjusįjį. Todėl mano, jog skundžiamu nuosprendžiu jis buvo nuteistas nepagrįstai.

6. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį M. J., pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė vadovaudamasis nukentėjusiojo L. U., liudytojų S. Z., O. K., M. B., J. U., teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojo S. Ž., kurie įvykio vietoje ar netrukus po jo bendravo su nukentėjusiuoju, parodymais, taip pat liudytojo L. B. parodymais, specialisto išvada bei kitais rašytiniais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors išvardinti liudytojai, išskyrus L. B., kurio įvykio vietoje prie automobilio nebuvo, tiesiogiai nematė, kad M. J. smurtavo prieš nukentėjusįjį L. U., tačiau jie patvirtino, jog iš karto po įvykio nukentėjusysis nurodė nuteistąjį kaip asmenį, smurtavusį prieš jį. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo L. U. parodymus, jog būtent nuteistasis M. J. sudavė jam du smūgius į veidą, iš esmės patvirtina liudytojų, kurie kaip ir nukentėjusysis neturi jokio pagrindo apkalbėti nuteistojo, nuoseklūs parodymai.

7. Kolegija, siekdama objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą – dar kartą apklaususi nuteistąjį M. J., nukentėjusįjį L. U., liudytojus S. Z., M. B., L. B., S. Ž., dar kartą įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, jog liudytojų S. Z., O. K., M. B., S. Ž., J. U. parodymai patvirtina nukentėjusiojo L. U. parodymus, pagal kuriuos niekas kitas, o būtent M. J. sudavė du smūgius jam į veidą ir padarė jam nustatytus sužalojimus. Taip pat kolegija nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo L. U. parodymai tikrai nekelia abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs kaltu M. J., nepilnai ir nepakankamai kruopščiai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, motyvuotai nepaneigė nuteistojo iškeltos versijos ir jo nurodomos aplinkybės, kad jis smurtavo ne prieš nukentėjusįjį, o prieš kitą asmenį – S. Ž., ir dėl to padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl M. J. dalyvavimo sumušant nukentėjusįjį L. U.

8. Šioje byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 3 d. vakare nukentėjusysis L. U., O. K., M. B. ir S. Ž. vakarojo O. K. namuose (duomenys neskelbtini). Visi jie gėrė, užkandžiavo. Apie vidurnaktį jie sumanė važiuoti į naktinį klubą (duomenys neskelbtini). S. Ž. prašymu S. Z. vežė juos savo automobiliu „VW Golf“. S. Z. vairavo automobilį, o vaikinai jame susėdo taip : S. Ž. – šalia jos priekinėje keleivio sėdynėje, nukentėjusysis L. U. – gale dešinėje pusėje, M. B. – gale kairėje pusėje, O. K. – tarp jų. Nukentėjusysis L. U. atsidarė automobilio langą. Bevažiuodami į (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), jie pamatę jaunuolių grupę nusprendė sustoti, galvodami, kad šioje grupėje gali būti jų pažįstamų. Jiems sustojus, dar nespėjus nė vienam iš jų išlipti, nukentėjusiajam L. U. pro atidarytą automobilio langą buvo suduoti du smūgiai į veidą ir dėl nosies kaulų lūžio jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tai patvirtina nuteistojo M. J., nukentėjusiojo L. U., liudytojų S. Z., O. K., M. B., S. Ž., L. B., L. U. parodymai, specialisto išvada, kiti byloje surinkti įrodymai. Šios aplinkybės byloje nėra ginčijamos, su jomis iš esmės sutinka visi proceso dalyviai, todėl kolegija jų išsamiau neanalizuoja ir smulkiau dėl jų nepasisako.

9. Viso baudžiamojo proceso metu iš esmės buvo nesutinkama tik dėl vienintelio dalyko – to, kad L. U. nesunkiai sužalojo M. J., sudavęs jam sėdinčiam automobilyje du smūgius į veidą per atidarytą automobilio langą. Nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. J. savo kaltę neigė bei parodė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau vieną kartą kumščiu sudavė į galvą automobilio keleiviui S. Ž., o ne nukentėjusiajam L. U.. Pirmosios instancijos teismas atmetė tokius nuteistojo M. J. parodymus kaip prieštaraujančius nuosekliems nukentėjusiojo L. U. parodymams, jog jį sužalojo jam iš matymo pažįstamas asmuo, pravarde „G.“, ir kad tokius nukentėjusiojo parodymus apie jį sužalojusį asmenį patvirtino liudytojais apklausti jo draugai. Tačiau, kolegijos nuomone, vertinant tiek nukentėjusiojo, tiek kartu su juo buvusių S. Z., O. K., M. B. ir S. Ž. parodymus, visų pirma būtina atkreipti dėmesį į tai, kad visi jie (išskyrus S. Z.) buvo pakankamai neblaivūs – pagal jų parodymus, visi jie iki įvykio alkoholio išgėrė daug ir jautėsi apsvaigę, todėl nelabai prisiminė įvykio aplinkybes; M. B. dėl girtumo automobilyje miegojo; pagal specialisto išvadą, L. U. po valandos laiko buvo nustatytas 0,8 promilių girtumas (1 t., 94 – 95 b. l.). Kita vertus, nė vienas iš automobilyje buvusių asmenų, išskyrus nukentėjusįjį L. U., nematė kas, kada ir kokiu būdu sužalojo nukentėjusįjį – pagal jų parodymus, jie L. U. jau pasigedo jau po to, kai šis buvo sužalotas, išlipo iš automobilio ir pasitraukė nuo jo nuošaliau. Nė vienas iš jų nepatvirtino L. U. parodymų, kad „G.“ atėjo iš priekio automobilio, buvo apšviestas automobilio žibintų, todėl jis jį matė. Tačiau, L. U. sėdėjo automobilio gale, jam vaizdą užstojo priekyje sėdėjęs S. Ž.. Ir nei pastarasis, nei šalia jo įvykio metu blaivi buvusi S. Z. nematė iš priekio ateinančio nuteistojo ar kito asmens, kuris vėliau būtų priėjęs prie automobilio. Atsižvelgtina ir į įvykio vietos apšvietimą. Šiuo klausimu įvykio vietos apžiūros protokolas nėra informatyvus, kadangi jame nėra jokių duomenų apie tai, įvykio vieta net nebuvo fotografuota, apsiribota prie protokolo pridėta žemėlapio nuotrauka iš www.maps.lt (1 t., 16 – 17 b. l.). Apie tai galima spręsti tik iš nuteistojo bei liudytojų parodymų. Pagal jų parodymus pati įvykio vieta nebuvo apšviesta, gatvių šviestuvai buvo įrengti toliau, o automobilio „VW Golf“ žibintai apšvietė tik priekį, t. y. prie parduotuvės stovėjusių jaunuolių grupę. Apibendrinus aukščiau išdėstytą bei įvertinus tai, kad įvykis buvo apie vidurnaktį, vietoje, kuri nebuvo gerai apšviesta, nukentėjusysis ir dauguma iš minėtų liudytojų buvo girti, jie sėdėjo automobilyje, kas apribojo jų galimybes laisvai stebėti aplinką bei tai, kas vyksta prie automobilio, įvykio vietoje būriavosi daugiau žmonių, buvo privalu itin atidžiai vertinti nukentėjusiojo ir visų liudytojų parodymus, tikrinti ir lyginti juos su kitais bylos įrodymais, ir tik tada spręsti ar jie patikimi ir kiek patikimi, kiek jie patvirtinti kitais bylos įrodymais, o kurie iš jų atmestini kaip keliantys abejonių. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas nukentėjusiojo L. U. parodymams, kuriais vadovavosi iš esmės kaip vieninteliu nuteistojo M. J. kaltės įrodymu, suteikė pernelyg svarbią reikšmę, jo parodymų neįvertino kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, visų bylos duomenų išsamiau net neanalizavo.

10. Taigi, nukentėjusysis L. U. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad automobiliui sustojus prie parduotuvės, jis pamatė M. J. ateinantį link automobilio. M. J. apšvietė automobilio žibintų šviesos ir jis jį atpažino iš veido bruožų. Priėjęs prie automobilio iš dešinio šono, per atidarytą langą M. J. jam sudavė du smūgius į veidą, taip jį sužalodamas. Jis atpažino jį sužalojusį M. J. ir iš nuotraukos ir parodymo jį atpažinti metu (1 t., 70 – 90 b. l.; 2 t., 60 – 62 b. l.). Skundžiamame nuosprendyje teismas padarė išvadą, kad tokius jo parodymus patvirtino liudytojai S. Z., O. K., M. B. ir S. Ž.. Tačiau, su tokia išvada negalima sutikti, nes nieko panašaus liudytojai nepatvirtino – kaip jau minėta anksčiau, nė vienas iš jų nematė nuteistojo M. J. nei prie automobilio, nei apskritai įvykio vietoje. Automobilio priekyje sėdėjusi liudytoja S. Z. parodė, kad sustojus prie parduotuvės, ji išgirdo triukšmą automobilio gale ir atsisukusi pamatė prie automobilio priėjusį žmogų, kuris pro atidarytą langą lindo į automobilio vidų, ji įžiūrėjo tik vyro siluetą. Tada kažkas pradėjo rėkti, jog trenkė. Ji suprato, kad kažkas sumušė L. U. (1 t., 111 – 113 b. l.; 2 t., 79 – 80, 156 – 157 b. l.). Liudytojas S. Ž., sėdėjęs automobilio „VW Golf“ priekyje, parodė, kad išgirdęs triukšmą jis išlipo iš automobilio ir suprato, jog kažkas sužalojo nukentėjusįjį (1 t., 108 – 109 b. l.; 3 t., 5 – 6 b. l.). Kas tai padarė jis nematė. Automobilyje prie L. U. sėdėjęs liudytojas O. K. parodė, kad sustojus prie automobilio kažkas priėjo ir sudavė smūgius nukentėjusiajam L. U.. To žmogaus veido jis nematė (1 t., 115 – 117 b. l.; 2 t., 81 b. l.). M. B. iš viso miegojo automobilyje, nes buvo girtas. Taigi, iš esmės nė vienas iš šių liudytojų nesuteikė jokios reikšmingos informacijos apie nukentėjusįjį L. U. sužalojusį asmenį. Liudytojai S. Z. ir O. K. nurodė negalėję atpažinti šio asmens, kadangi jo gerai nematė.

11. L. U., be kita ko, parodė, kad M. J. vienas priėjo prie automobilio, paklausė kas jiems yra ir tik po to sudavė. Kiti jaunuoliai tuo metu buvo toliau nuo automobilio. Tuo tarpu liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tik privažiavus prie parduotuvės, prie automobilio susibūrė daug žmonių (1 t., 115 – 117 b. l.). Tą patį patvirtino ir liudytoja S. Z. (2 t., 80 b. l.). Iš liudytojų S. Z. ir S. Ž. parodymų matyti, kad jie automobiliu sustojo gan arti jaunuolių grupės – pagal S. Z. 5 m atstumu (2 t., 80 b. l.), o pagal S. Ž. 1 – 3 m atstumu (3 t., 5 b. l.). Taigi, sustojus automobiliui, prie jo būriavosi daug žmonių, tarp jų buvo ir nuteistasis M. J.. Jis to neneigė ir netgi parodė, kad buvo priėjęs prie automobilio ir kartą sudavė priekyje keleivio sėdynėje sėdėjusiam vaikinui – galima manyti, jog tai buvo S. Ž.. Pažymėtina, kad nė vienas iš automobilyje „VW Golf“ net neužsiminė girdėję, kad priėjęs prie automobilio asmuo, kuris smogė L. U., kažką prieš tai jam pasakė. Apie tai parodė tik vienas nukentėjusysis. L. U. jau po įvykio draugams pasakė, kad jį sužalojo vaikinas, pravarde „G.“. Šie jo parodymai nuoseklūs. Būtent šią aplinkybę ir patvirtino kartu su juo važiavę liudytojai, apie kurią jie išgirdo iš paties nukentėjusiojo. M. J. neneigė, kad buvo priėjęs prie automobilio, todėl visiškai realu, kad nukentėjusysis jį ir galėjo matyti apšviestą automobilio žibintų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, S. Z. matė asmenį prie automobilio, kuris langą lindo į automobilio saloną, tik jo neįsižiūrėjo. S. Ž. nematė jokio žmogaus, ateinančio iš automobilio priekio. Abu jie nepatvirtino matę, kad šis asmuo dar būtų ir smogęs nukentėjusiajam, kuris sėdėjo automobilio gale. Pats M. J. smūgius L. U. neigė. Taigi, apibendrinus šiuos duomenis, lieka vieninteliai nukentėjusiojo parodymai, kad jį įvykio metu galėjo sužaloti tik M. J.

12. Kolegijos vertinimu, itin svarbi šiuo atveju yra viena aplinkybė, į kurią apylinkės teismas neatkreipė tinkamo dėmesio. O būtent, baudžiamojo proceso pradžioje nuteistasis M. J. davė parodymus, kad L. B. prašymu jis atvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) jo išsivežti, nes prie jo pradėjo kabinėtis kažkokie vaikinai iš (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje M. J. nusprendė pasiaiškinti dėl tokio jų elgesio prieš L. B.. Tuo metu prie parduotuvės privažiavo automobilis „VW Golf“. Jis pamanė, kad prie L. B. kabinėjosi asmenys iš to automobilio. Dar L. B. jam pasakė, kad jie gali turėti ginklą. Tada jis priėjo prie automobilio „VW Golf“ ir atidarė jo priekines keleivio pusės dureles. Ten sėdintis iš matymo jam pažįstamas S. Ž. į jį greitai sukosi. Kadangi jis to išsigando bei pamanė, kad S. Ž. gali turėti ginklą, jam kumščiu sudavė į galvą. Po to jis nuėjo prie savo automobilio ir su L. B. iš ten išvažiavo (2 t., 5 – 6, 92 – 93 b. l.). Liudytojas L. B. tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme taip pat parodė, kad jis įvykio metu skambino M. J. ir prašė jį parvežti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavusiam M. J. šis papasakojo, kad prie kabinėjasi vietiniai, pasiliko sėdėti M. J. automobilyje, o šis nuėjo pasiaiškinti. Ką M. J. nuėjęs veikė, jis nematė. Tokie jų parodymai užfiksuoti skundžiamame teismo nuosprendyje. Tačiau, tame pačiame nuosprendyje apylinkės teismas nuosprendyje taip pat nurodė, kad pagal 2018-05-29 Panevėžio apskrities VPK tyrėjo B. T. pateiktą M. J. naudoto mobilaus ryšio telefono numerio kontaktų analizę (1 t., 32 – 33 b.l.) matyti, kad nuo 2017-11-04 0.05 val. iki 03.41 val. M. J. su L. B. šio naudotu mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nebendravo. Taigi, matosi akivaizdus prieštaravimas tarp M. J. ir L. B. parodymų bei tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, kuri nustatyta objektyviai. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2017-11-03 23.10 val. iki 2017-11-03 23.35 val. buvo užfiksuoti keli M. J. kontaktai su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Kas tai buvo per abonentas, tyrimo metu nebuvo nustatyta, apylinkės teismas to išsamiau taip pat netyrė.

13. Atliekant įrodymų tyrimą apygardos teisme nuteistasis M. J. pakeitė savo anksčiau duotus parodymus – jis nurodė konkretų asmenį, kuris įvykio metu galimai sužalojo nukentėjusįjį L. U. – tai A. E.. Nuteistasis M. J. parodė, kad pirmos instancijos teisme jis nesakė apie A. E., kadangi šis yra jo draugas, ne kartą teistas, dėl to jam grėsė griežta bausmė. Anot nuteistojo, tik po apkaltinamojo nuosprendžio jis suprato pasekmes, už kurias jis nesijautė atsakingas, todėl nusprendė viską išsamiai paaiškinti ir atskleisti tiesą. M. J. patikslino, kad įvykio naktį L. B. paskambino A. E. ir paprašė atvažiuoti prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Jis su A. E. bei dar dviem draugais savo automobiliu nuvažiavo prie parduotuvės. Prie sustojusio automobilio „VW Golf“ jis taip pat priėjo kartu su A. E.. Netrukus po to, kai jis sudavė smūgį liudytojui S. Ž., A. E. sudavė smūgius nukentėjusiajam L. U. (2 t., 129 b. l.). Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas L. B., pasak kurio, jis įvykio naktį paskambino savo pažįstamam A. E., kuris prie parduotuvės atėjo kartu su M. J.. Pastarąjį pažinojo tik iš matymo. Trumpai papasakojęs, kad prie jo kabinėjasi, jis nuėjo nuo įvykio vietos ir po to su kitu draugu K. R. išvažiavo iš (duomenys neskelbtini). Ką toliau veikė M. J. ir A. E., jis nematė. Liudytojas pripažino, kad tyrimo metu ir teisme davė melagingus parodymus ir apkalbėjo M. J.. Kodėl taip padarė, nepaaiškino. Taigi, nuteistojo M. J. versiją patvirtino ne tik apeliacinės instancijos teisme pakeisti L. B. parodymai, tačiau ir 2018-05-29 Panevėžio apskrities VPK tyrėjo B. T. tarnybiniame pranešime esantys duomenys, kad M. J. įvykio naktį telefonu kalbėjosi ne su L. B., o su A. E. Apeliacinės instancijos teisme nepavyko apklausti A. E., nes šis pagal gautus duomenis slapstosi nuo bausmės bei naujų tyrimų, tačiau kad mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė būtent A. E., patvirtino jo buvusi sugyventinė G. U. (2 t., 168 b. l.). Esant tokiems faktiniams duomenims kolegija priėjo išvados, kad apeliacinės instancijos teisme M. J. duoti nauji parodymai, kad L. U. sužalojo ne jis, o galimai A. E., prieštarauja iš esmės tik nukentėjusiojo parodymams. Tačiau, kita vertus, tokie nuteistojo parodymai ir apeliacinės instancijos teisme jo nurodyta įvykio seka ir jame dalyvavę asmenys atitinka ir yra patvirtinti pakankamai svarbia objektyviai nustatyta aplinkybe, nurodyta tarnybiniame pranešime, kitais virš nurodytais duomenimis ir byloje jie nėra paneigti. Čia kolegija taip pat pripažįsta, kad besąlygiškai tikėti pakeistais L. B. parodymais, kolegija neturi pagrindo, tačiau jie šiuo atveju ir nėra esminiai.

14. Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepaneigia ir M. J. parodymų, jog jis iš tiesų įvykio metu buvo priėjęs prie automobilio „WV Golf“ ir sudavė smūgį S. Ž.. Šią aplinkybę jis nurodė vienodai nuosekliai. Pagal liudytojo S. Ž. parodymus, dėl girtumo jis neatsiminė, ar įvykio metu prieš jį kas nors smurtavo. Nei tą pačią, nei kitą dieną jis nepastebėjo jokių sužalojimų, fizinio skausmo nejautė (1 t., 108 – 109 b. l.; 3 t., 5 b. l.). Tačiau, viena vertus, visiškai suprantama, kad ne kiekvienas smūgis nukentėjusiajam gali palikti sužalojimus, o fizinio skausmo asmuo gali ir nejausti dėl, pvz., girtumo, konfliktinės situacijos metu sukilusio adrenalino, ir pan. Tuo tarpu liudytoja S. Z. parodė, kad jai privažiavus prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), S. Ž. atsidarė dureles ir jam kažkas trenkė (2 t., 79 – 80 b. l.). Tai ji patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje (2 t., 156 b.l.). Liudytoja be to parodė, kad nuo smūgio S. Ž. iškrito mobilaus ryšio telefonas, kurio jis ieškojo automobilio salone. Pats S. Ž. apie tai taip pat prisiminė. Be to, liudytojas O. K. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad berods pats S. Ž. minėjo, jog jam irgi buvo suduotas smūgis (1 t., 115 – 117 b. l.).

15. Apibendrinus aukščiau išdėstytus duomenis ir motyvus dėl jų vertinimo tampa aišku, kad M. J. apeliacinės instancijos teisme duoti parodymai yra ir labiau įtikinami, nei nukentėjusiojo L. U., ir kad byloje nėra įrodymų juos paneigti. Prisimenant tai, kad įvykis buvo apie vidurnaktį, silpnai apšviestoje vietoje (pagal visų apklaustų asmenų parodymus), pats nukentėjusysis ir dauguma iš jo draugų buvo girti, jie sėdėjo automobilyje, nė vienas iš jų realiai nebuvo iš jo išlipę, netoli automobilio įvykio vietoje būriavosi daugiau žmonių, nė vienas iš liudytojų nematė nei smūgių L. U. momento, nei asmens, kuris jam sudavė smūgius į veidą, lieka neatmesta M. J. versija, kad nukentėjusiajam L. U. smūgius į veidą galėjo būti suduoti A. E. tuo momentu ar netrukus po to, kai nuteistasis M. J. smūgiavo S. Ž.. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai apklausus M. J., nukentėjusysis L. U. parodė, kad : „gal jis ir teisus, gal ir neteisus. Aš mačiau iš priekio ateinantį į tą šoną žmogų ir gavau smūgį“. Vadinasi, ir pats nukentėjusysis pradėjo abejoti savo parodymais dėl jam smūgius sudavusio asmens. Įvertinusi visus šiuos duomenis kolegija pripažįsta, kad byloje nėra patikimų ir neabejotinų įrodymų, jog nukentėjusiajam L. U. nustatytus sužalojimus padarė nuteistasis M. J.. Nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, kurių negalima paneigti ar pašalinti byloje surinktais įrodymais, būtų vertinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens – šiuo atveju, nuteistojo M. J. naudai. Todėl, priešingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pripažinti, jog M. J. iš chuliganiškų paskatų sudavė du smūgius į galvą nukentėjusiajam L. U., taip padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl skundžiamas pirmos instancijos teismo nuosprendis naikinamas, ir M. J. dėl nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo jas padarant (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, BPK 329 straipsnio 1 punktas).

16. Kadangi M. J. šiuo nuosprendžiu yra išteisinamas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nukentėjusiojo L. U. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmetami. Apeliacinio skundo argumentai dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dydžio ir jo pagrįstumo bei su šiais klausimais susiję bylos duomenys nebevertinami.

17. Pagal BPK 105 straipsnį iš M. J. proceso išlaidos negali būti išieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį :

M. J. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį neįrodžius, jos jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Panaikinti jam kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nukentėjusiojo L. U. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

2 CD laikmenas su telefono skambučių išklotinėmis bei garso ir vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Šią baudžiamąją bylą perduoti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Teisėjai Sigitas BagdonavičiusValdas CiesiūnasValdas Meidus