Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui, Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Česlovui Tomaševičiui, D. Š., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Česlovas Tomaševičius prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir spręsti bylą teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pareiškimą palaikė.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Š. yra H. G. sūnus (el.b.l. 8-9). 1999 m. lapkričio 2 d. dieną H. G. savo sūnui R. Š. testamentu paliko 2,6 ha miško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). H. G. (duomenys neskelbtini) mirė (el.b.l. 6). Iš notaro liudijimo matyti, kad pagal testamentą R. Š. paliko nepriėmė (el.b.l. 13).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jo motinai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Byloje nustatyta, kad R. Š. nuo 2000 m. vasario mėnesio naudojasi paveldėtu mišku, jis 2000 m. vasario mėnesį apie tai informavo VĮ Ukmergės miškų urėdiją, kad po H. G. mirties jis naudosis mišku (el.b.l. 11). Iš byloje pateikto leidimo kirti mišką matyti, kad R. Š. kaip miško savininkas kreipėsi ir 2000 m. liepos 5 d. gavo leidimą kirti H. G. priklausiusį mišką. Byloje apklausti pareiškėjas ir liudytojai V. Š. bei A. D. patvirtino, kad pareiškėjas nuo motinos mirties iki šiol mišką valdo kaip savo, buvo pavedęs V. Š. tvarkyti mišką (išvalyti, išpjauti sausuolius), o su A. D. pareiškėjas iškirto miške proskynas ir sutvarkė mišką.

Teismo vertinimu, visa rodo, kad iš karto po motinos H. G. mirties pareiškėjas iš karto pradėjo naudotis jam pagal testamentą paliktu mišku kaip nuosavu, atliko aktyvius veiksmus, apie savininko pasikeitimą informavo miškų urėdiją, t.y. atliko aktyvius veiksmus, būdingus savininkui, todėl R. Š. pareiškimas tenkintinas.

Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po H. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą, t.y. pagal 1999 m. lapkričio 2 d. testamentą paliktą 2,6 ha miško žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinis faktas nustatomas tikslu priimti palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.