- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- eI3-8008-289/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01470-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, Uždaroji akcinė bendrovė „SS Grupė“
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Mindaugas Klemenis
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Mindaugo Klemenio skundą atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Mindaugas Klemenis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 5 d. raštą ,,Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjos skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja sutiko dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Mindaugas Klemenis apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai, teismo pranešimais. Pareiškėja skunde nurodė, kad atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija 2021-07-05 raštu „Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ informavo pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini), jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos nuolatinė gėlo požeminio vandens gręžinių komisija apsvarsčiusi UAB „(duomenys neskelbtini) pateiktą paraišką gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniui projektuoti žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), nepritarė projekto rengimui (protokolas pridedamas) (Priedai Nr. 2, 3). Rašte nurodyta, jog namų ūkių savininkams sutikus prisidėti prie bendro projekto įgyvendinimo, UAB „Mažeikių vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų statybos projektą (duomenys neskelbtini) skg. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. galėtų planuoti ir įtraukti į bendrovės 2022 m. – 2024 m. investicijų programą, nes įmonės investicijų į vandentvarkos ūkį programa 2019 m. – 2021 m. patvirtinta ir bendrovė nėra numačiusi papildomų lėšų projektų įgyvendinimui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Tačiau skundžiamas atsakovės raštas yra deklaratyvus, nemotyvuotas, neparemtais jokiais duomenimis (faktais), o tik prielaidomis ir tikimybėmis, ir pažeidžia pareiškėjos teises, todėl turi būti panaikintas dėl žemiau nurodytų argumentų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 24 straipsnio 13 dalyje nustatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą. Kadangi viešasis vandens tiekėjas ir savivaldybė neužtikrina geriamojo vandens tiekimo, todėl pareiškėja turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą. Juo labiau, jog pareiškėjos sklypas yra naujų gyvenamųjų namų kvartale, tad atsakovė ir jos įmonė (UAB „Mažeikių vandenys“) seniai turėjo ir galėjo paruošti projektą dėl geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo. Pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – GVTNTĮ) (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-01-01) 12 straipsnio 2 dalį savivaldybių institucijos turi siekti, kad pagal geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus visi savivaldybės gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas. Paminėtina, jog nors Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 yra patvirtintas Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, tačiau kaip matyti iš skundžiamo atsakymo bei UAB „Mažeikių vandenys“ elektroninio laiško projektuotojui, UAB „Mažeikių vandenys“, kuri yra specializuota savivaldybės įmonė, nėra numačiusi papildomų lėšų projektui įgyvendinti. Nors pagal GVTNTĮ 12 straipsnio 2 dalį savivaldybės pareiga užtikrinti geriamojo vandens kokybę bei nuotekų tvarkymo paslaugas. Tačiau tik namų ūkių savininkams sutikus prisidėti prie bendro UAB „Mažeikių vandenys“ projekto įgyvendinimo, vandentiekio ir buitinių nuotekų statybos projektą galėtų planuoti ir įtraukti į bendrovės 2022 – 2024 metų investicijų programą. Taigi, savivaldybės administracija tarsi deleguoja savo funkcijas pareiškėjai. O atsakymas, jog galėtų planuoti ir įtraukti į bendrovės 2022 – 2024 metų investicijų programą yra nekonkretus ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,1945 ha ploto, kurio paskirtis mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, pagal 2021-06-01 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4329. Pareiškėja planuoja savo veiklą bei žemės sklypą naudoti pagal jo paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba) ir negali stabdyti planuojamų statybos darbų, o pagal esamą situaciją, kai centralizuotų tinklų arti nėra, pavieniams namų ūkiams prisijungimo prie tinklų techninių sąlygų UAB „Mažeikių vandenys“ šiuo metu išduoti negali, todėl pareiškėja priversta įsirengti gręžinį, nes kitokių būdų apsirūpinti geriamuoju vandeniu nėra. Tokiu būdu galima teigti, jog pareiškėja gali projektuoti vietinius vandentiekio tinklus, t. y. įsirengti gėlo vandens gręžinį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. balandžio 28 d. įsakymo Nr. D1-257 redakcija) patvirtinto „Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo“ 4 punktu, fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ketinančios įsirengti gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinį, turi raštu ar elektroniniu būdu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, vykdomajai institucijai paraišką gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžiniui projektuoti (toliau – paraiška). Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais teikia išvadą dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo. Teigiama savivaldybės vykdomosios institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti (aprašo 5 p.). Šiuo atveju atsakovė nustatyta tvarka išvados neparengė bei neatsižvelgė į plėtros planus bei teritorijų planavimo dokumentus. Pagal Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. T1-43, patvirtinto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų įrengimo tvarkos aprašo“ 10 punktą darbai įtraukiami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų plėtros programą (toliau – Programa) ateinantiems metams, jei gyventojai dėl vandens išteklių trūkumo, aplinkosaugos reikalavimų ar dėl kitų priežasčių neturi galimybės apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu kitais būdais, išskyrus viešąjį vandens tiekimą. Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju pareiškėja gali apsirūpinti geriamuoju vandeniu kitu būdu nei viešas vandens tiekimas, kuris kol kas nenumatytas. O pareiškėja laukti, kol atsakovė, ar UAB „Mažeikių vandenys“ atliks vandens tiekimo plėtrą negali, nes tai sukeltų neigiamas ekonomines pasekmes, ir pareiškėja būtų nežinomybėje ir neapibrėžtoje būsenoje, laukiant ir tikintis, kada atsakovė išplės vandentiekio tinklus. Negalėdama vystyti planuojamų darbų pareiškėja bus priversta prašyti savivaldybės administracijos atlyginti žalą. Kaip minėta, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintame „Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane“ centralizuotas vandens tiekimas į minimą teritoriją prie pareiškėjos sklypo nėra numatytas, tą patvirtina ir pati atsakovė bei UAB „Mažeikių vandenys“, jog jungtis prie centralizuotų tinklų šiuo metu galimybės nėra. Svarbu paminėti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktą, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlą požeminį vandenį, jeigu asmuo šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai vykdyti išgauna iš požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 10 m³ gėlo požeminio vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį. Todėl, atsižvelgiant į tikėtinus suvartojamo vandens vidurkius, pareiškėjai leidimas nėra reikalingas. Šiuo atveju pareiškėja, kaip buitinis vartotojas negali prisijungti prie centralizuoto vandentiekio tinklo, kurio prie pareiškėjos sklypo nėra, todėl vienintelis būdas apsirūpinti kokybišku vandeniu yra gėlo vandens gręžinys. Atsakovė įgyvendindama jai priskirtas funkcijas yra saistoma, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Akivaizdu, jog atsakovė šiuo atveju nesilaikė šių principų ir dėl atsakovės piktnaudžiavimo ir nenoro bendradarbiauti pareiškėja patiria žalą. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, galima pagrįstai teigti, jog Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 5 d. raštas „Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Patenkinus pareiškėjos skundą, iš atsakovės priteistinos pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,50 Eur žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40 straipsnis). Duomenys apie visas patirtas išlaidas bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
Atsiliepimas
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimu informavo teismą, kad sutinka dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo pranešimu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad skunde pareiškėjas teigia, kad turi teisę pasirinkti geriamojo vandens gavimo būdą atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalies nuostatas. Statybos įstatyme nustatyta, kad statytojas gali pasirinkti jungtis prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ar tiesti vietinius. Tačiau įstatyme taip pat įtvirtintos ir tokios pasirinkimo teisės įgyvendinimo ribos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015). Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 buvo patvirtintas Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planas - visai savivaldybės teritorijai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas (specialusis planas), kuriame nustatomos viešojo vandens tiekimo teritorijos ir vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys (GVNTĮ 2 straipsnio 16 dalis). Pagal šio Specialiojo plano sprendinius Mažeikių miesto teritorija priskirta viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zonai. Pagal GVNTĮ 14 straipsnio 2 dalį vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane numatomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, užtikrinančios gyventojų ir kitų asmenų aprūpinimą saugiu visuomenės sveikatai geriamuoju vandeniu ir šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiomis vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugomis (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Be to GVNTĮ reglamentuoja kaip turi būti nustatytos viešojo vandens tiekimo teritorijos. GVNTĮ 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatomos šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka rengiamuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 8 punktą paprastajai savivaldybės tarybų kompetencijai, be kita ko, priskirtas savivaldybės ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų tvirtinimas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ) 15 straipsnį vandentvarkos schemos ir planai (projektai) (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas), taip pat infrastruktūros plėtros (komunikacinių koridorių, inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų, mažmeninės prekybos ir kiti infrastruktūros objektai) schemos ir planai (projektai) (TPĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punktas) yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Šio įstatymo 16 straipsnis nustato kokiais atvejais yra rengiami specialieji planai, tarp jų – kai juos rengti yra numatyta pagal įstatymus ar kitus teisės aktus (TPĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Specialiajame Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – GVNTĮ), kuris reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus, nurodytos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo institucijos (GVNTĮ 5 straipsnis), apibrėžta jų kompetencija vandens tiekimo ir nuoseklų tvarkymo reguliavimo srityje. Pagal šį įstatymą viena iš vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka reguliuojančių institucijų yra savivaldybės institucijos (GVNTĮ 5 straipsnio 6 punktas, 11 straipsnis). Įstatymų leidėjas šiuo įstatymu savivaldybių institucijoms vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje, be kita ko, suteikė kompetenciją organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje (GVNTĮ 11 str. 1 p.); teritorijų planavimo procedūrų metu prižiūrėti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsauginės zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus (GVNTĮ 11 str. 6 p.); tvirtinti viešojo vandens tiekėjo veiklos savivaldybės teritorijoje sutartis (GVNTĮ 11 str. 6 p.). Ta pačia įstatymo norma įstatymų leidėjas nustatė kokią būtent kompetenciją šioje srityje turi savivaldybių tarybos, t.y. vykdyti viešajam vandens tiekimui skirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkų arba savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamų įmonių, kurioms priklauso ši infrastruktūra, dalyvio teises ir pareigas (GVNTĮ 11 str. 2 p.); tvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus (GVNTĮ 11 str. 5 p.); bendruosiuose arba specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose tvirtinti viešojo vandens tiekimo teritorijų ribas, nepažeidžiant savivaldybės teritorijos ribų (GVNTĮ 11 str. 7 p.). Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad šiame specialiajame įstatyme įtvirtinta, jog savivaldybės teritorijoje geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtra vykdoma vadovaujantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planu (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus rengia savivaldybės, vadovaudamosi Teritorijų planavimo įstatymu ir aplinkos ministro nustatytomis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklėmis (GVNTĮ 14 straipsnio 1 dalis). Šis GVNTĮ įtvirtintas teisinis reguliavimas Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme reiškia, kad savivaldybės teritorijos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planai yra specialiuoju įstatymu (GVNTĮ) numatyti specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo įstatyme nurodyta, kad patvirtinto specialiojo plano sprendiniai yra privalomi planuojamai veiklai (TPĮ 16 straipsnio 2 dalis). Pagal GVNTĮ 15 ir 16 straipsnių nuostatas savivaldybės teritorijoje viešąjį vandens tiekimą vykdo viešieji vandens tiekėjai, kurie parenkami konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose, išskyrus tas teritorijas ar jų dalis, kuriose vanduo tiekiamas ir nuotekų tvarkymas galimi pagal šio straipsnio 6 ir 7 dalis. GVNTĮ 15 straipsnio 6 dalyje numatyti atvejai, kuriais viešojo vandens tiekimo teritorijose kitas (ne viešasis) vandens tiekėjas gali tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Pagal GVNTĮ 15 straipsnio 7 dalį viešojo vandens tiekimo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas galimas, jeigu individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas yra numatytas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane ir jeigu jis buvo taikomas iki viešojo vandens tiekimo teritorijos nustatymo ir šis individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas atitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo reikalavimus. GVNTĮ prasme individualus vandens išgavimas – vandens paėmimas iš gamtinių šaltinių nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomais įrenginiais ir naudojamas ne pardavimui, bet savo poreikiams tenkinti (GVNTĮ 2 straipsnio 3 dalis). Ginčui aktualioje teritorijoje galioja Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintas Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas ir pagal šio Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija, kurioje pareiškėjas pretenduoja projektuoti individualius vandentiekio tinklus, patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną. Pirmiau aptartų GVNTĮ nuostatų prasme tai reiškia, kad pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Atsižvelgiant į minėtą aukščiausios teisinės galios lygmens teisės aktų nustatytą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad galiojant minėtiems Specialiojo plano sprendiniams atsakovas 2021 m. liepos 5 d. sprendimu Nr. (10.10.) R5-1079 pagrįstai ir teisėtai neišdavė pareiškėjui pritarimo dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo. Pareiškėjas teigia, kad Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14, patvirtintame „Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane“ centralizuotas vandens tiekimas į minimą teritoriją prie pareiškėjo sklypo nėra numatytas. Toks pareiškėjo teiginys neatitinka tikrovės. Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane ginčo teritorijoje aiškiai yra numatyti vandens ir nuotekų tinklai (plano brėžinis Nr. 2). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, galima pagrįstai teigti, jog pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 5 d. rašto ,,Dėl gėlo vandens gręžinio projekto rengimo“ (toliau – ir Raštas) teisėtumo ir pagrįstumo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Byloje nustatyta, jog pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (2021 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas).
2021 m. birželio 16 d. pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė Mažeikių rajono savivaldybės administracijai paraišką gėlo požeminio vandens gavybos / žvalgybos gręžiniui projektuoti žemės sklype (duomenys neskelbtini)
2021 m. birželio 29 d. Nuolatinės gėlo požeminio vandens gręžinių komisijos (toliau – ir Komisija) protokolu Nr. AU6-13 nuspręsta nepritarti projekto rengimui.
Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija, atsakydama į 2021 m. birželio 16 d. prašymą, 2021 m. liepos 5 d. raštu „Dėl gėlo požeminio vandens gręžinio projekto rengimo“ informavo, jog Komisija nepritarė projekto rengimui. Raštu pareiškėja informuojama, kad „UAB ,,Mažeikių vandenys“ vykdo vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) statybos projektą. Minėtose gatvėse atlikus tinklų statybos darbus, atstumas nuo Jūsų namų valdos sklypo iki centralizuotų vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų -110 m.“ Raštu prašoma kreiptis į UAB „Mažeikių vandenys“ dėl (duomenys neskelbtini) skg. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini)), Mažeikių m. vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų statybos iki pareiškėjos sklypo, (duomenys neskelbtini) ribos dėl bendro projekto įgyvendinimo (su namų ūkių prisidėjimu). Rašte išaiškinama dėl namų ūkių prisidėjimo įgyvendinant projektą tvarkos. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad namų ūkių savininkams sutikus prisidėti prie bendro projekto įgyvendinimo, UAB „Mažeikių vandenys“ vandentiekio ir buitinių nuotekų surinkimo tinklų statybos projektą (duomenys neskelbtini) skg. (nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) Mažeikių m. galėtų planuoti ir įtraukti į bendrovės 2022 m. - 2024 m. investicijų programą, nes įmonės investicijų į vandentvarkos ūkį programa 2019 m. - 2021 m. patvirtinta ir bendrovė nėra numačiusi papildomų lėšų projektų įgyvendinimui. Atsakovė prie ginčijamo rašto pridėjo 2021 m. birželio 29 d. protokolo Nr. AU6-13 kopiją.
Bylai aktualūs Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtintas Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas.
Statybos įstatymo 24 straipsnio 13 dalyje (2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2899 redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) nustatyta, jog statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu tokia galimybė yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose arba jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nustatytais terminais neįgyvendinti šių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, numatantys komunalinių tinklų, priskirtų prioritetinei savivaldybės infrastruktūrai, tiesimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Statybos įstatyme nustatytą statytojo teisę pasirinkti naudotis esamais inžineriniais tinklais ar tiesti vietinius, yra išaiškinęs, kad ši statytojo teisė nėra absoliuti, ši teisė pagal įstatymą yra saistoma teritorijų planavimo dokumentų sprendinių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1034-146/2015).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 patvirtinto Požeminio vandens gręžinių projektavimo, įrengimo, konservavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo (nuo 2021 m. balandžio 28 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Aprašas) 4, 5 punktuose numatyta, kad fiziniai ar juridiniai asmenys ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, ketinančios įsirengti gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinį, turi raštu ar elektroniniu būdu, pasirašytu kvalifikuotu elektroniniu parašu, pateikti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama įrengti gręžinį, vykdomajai institucijai paraišką gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžiniui projektuoti (toliau – paraiška). Savivaldybės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus arba į savivaldybės ir (ar) vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais teikia išvadą dėl gėlo požeminio vandens gavybos ar žvalgybos gręžinio projektavimo. Teigiama savivaldybės vykdomosios institucijos išvada yra pagrindas gręžiniui projektuoti (aprašo 5 p.).
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (VAĮ 3 straipsnio 4 punktas; aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais.
Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Atkreiptinas dėmesys, kad Rašte pareiškėja buvo informuota, kad Komisija nepritarė projekto rengimui, tačiau nenurodoma, kokiais argumentais, teisės aktų normomis rėmėsi Komisija priimdama šį sprendimą. Atsakovės atsiliepime paaiškinama, kad ginčui aktualioje teritorijoje galioja Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtintas Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas ir pagal šio Specialiojo plano sprendinius ginčui aktuali teritorija, kurioje pareiškėjas pretenduoja projektuoti individualius vandentiekio tinklus, patenka į viešojo vandens tiekėjo aptarnavimo zoną ir GVNTĮ nuostatų prasme tai reiškia, kad pagal vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planą ginčo teritorijoje individualus vandens išgavimas ir (arba) individualus nuotekų šalinimas nėra numatytas. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiajame plane ginčo teritorijoje aiškiai yra numatyti vandens ir nuotekų tinklai (plano brėžinis Nr. 2). Taigi visi šie argumentai pareiškėjai buvo pateikti tik inicijavus ginčą teisme, tačiau nebuvo nurodomi Rašte.
Kartu pažymėtina, kad atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime nurodytus motyvus, pareiškėjos atstovas 2021 m. rugpjūčio 16 d. papildomai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad „kaip matyti iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. T1-14 patvirtinto Mažeikių rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialaus plano Priedo Nr. 3 „Priedas02.pdf, kuriame nėra gatvių pavadinimų, ginčo teritorijoje esamų vandens ir nuotekų tinklų nėra, todėl atsakovė klaidina teismą.“
Įvertinusi ginčijamo Rašto turinį, teisėjų kolegija mano, kad ginčijamas raštas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimų, nes yra nepagrįstas konkrečiomis teisės aktų normomis, kurių pagrindu (kaip nurodoma atsiliepime) buvo priimtas Raštas (pvz. Statybos įstatymo, Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo), t. y. iš Rašto neaišku, kokių teisės aktų reikalavimų (sąlygų) neatitiko pareiškėjos paraiška (prašymas) dėl gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio projekto rengimo. Skundžiamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir atsiliepime pateikti paaiškinimai skiriasi. Teismo vertinimu, skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas yra nepakankamas, pareiškėja iš Rašte nurodytų motyvų negalėjo suprasti, kodėl jos 2021 m. birželio 16 d. paraiškai nepritariama. Atsižvelgiant į tai, nustatyti skundžiamo sprendimo trūkumai yra esminiai, todėl ginčijamas sprendimas (Raštas) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2012 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-212/2012, 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2019 m. balandžio 24 d. nutartis Nr. eA-4013-492/2019).
Pabrėžtina, kad VAĮ reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei į teisminę gynybą, įskaitant tinkamą teismo procesą bei teisingą bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., LVAT 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1064/2011, 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012, 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-47/2014, 2019 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-520/2019).
Administracinio akto priėmimo argumentai pagal įstatymą privalo būti nurodomi administraciniame akte ar jo sudedamosiose dalyse, o ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas atsiliepime į skundą ar teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto ginčijamo sprendimo pripažinimui teisėtu. Kadangi skundžiamas aktas (Raštas) priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, toks aktas naikintinas.
Be to, institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-317-624/2018).
Pažymėtina, jog individualaus akto panaikinimas savaime suponuoja atsakovui pareigą teisės aktų nustatyta tvarka priimti naują administracinės procedūros sprendimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad papildomų teismo patvarkymų atsakovui davimas yra nepagrįstas ir neleistinai peržengiantis pareiškėjo iškeltos bylos nagrinėjimo ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje A-1196-502/2015).
Pareiškėja taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi, nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus.
Iš pateikto mokėjimo nurodymo Nr. 65 matyti, kad pareiškėjos atstovas advokatas M. Klemenis 2021 m. liepos 20 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos naudai iš atsakovės priteistinas sumokėtas žyminis mokestis. Duomenys apie kitas patirtas išlaidas teismui nebuvo pateikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą tenkinti.
Panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 5 d. raštą ,,Dėl gėlo vandens gręžinio projekto rengimo“.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.