Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) nustatyti, kad A. M. nėra S. M. dukra; 2) panaikinti Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro notarės Jurgos Šamšonienės išduotą 2023 m. rugsėjo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti ieškovei su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

1.1. Ieškinyje yra nurodyta, kad po santuokos nutraukimo ieškovė kartu su savo vaikais S. M. ir A. M. liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovė paaiškino, kad nuo pat savo gimimo iki savo mirties bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), S. M. gyveno kartu su ieškove.

1.3. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. vasarą S. M. susipažino su trečiuoju asmeniu B. T.. Jie susipažino S. M. draugo vykusiame gimtadienyje. Tuo metu S. M. buvo 20 metų amžiaus, B. T. 17 metų amžiaus. 1992 m. vasaros pabaigoje, po kelių susitikimų su B. T., S. M. informavo ieškovę, kad ketina vesti B. T.. Kadangi B. dar nebuvo 18 metų, tai reikėjo B. T. tėvų sutikimo vestuvėms. S. M. paaiškino ieškovei, kad B. T. apsigyvens su juo bute (duomenys neskelbtini), o „susirašys“ po to, kai B. T. sukaks 18 metų.

1.4. Ieškovė pastebėjo, kad ieškovė sūnaus sprendimui vesti B. T. nepritarė, tačiau į sūnaus gyvenimą kištis neketino, neprieštaravo, kad S. M. apsigyventų kartu su B. T. bute. Maždaug po mėnesio B. T. būdama bute (duomenys neskelbtini), be gydytojų priežiūros 1992 m. spalio 15 d. pagimdė atsakovę.

1.5. Pažymėjo, jog ieškovė apie B. T. nėštumą nieko nežinojo, nei B. T., nei S. M. apie nėštumą ieškovei nieko nesakė. Pati B. T. būdama namuose nešiojo plačius rūbus, pas gydytojus dėl nėštumo nesilankė.

1.6. Nurodė, kad nuo santuokos sudarymo B. T. gyveno su S. M. maždaug iki 1994 m. vidurio. Apie 1994 m. vidurį B. T. informavo S. M., kad nutraukia santykius su juo ir išeina kartu su atsakove gyventi atskirai. B. T. pareiškė S. M., kad kadangi jis nėra atsakovės tėvas, atsakovės tikrasis tėvas yra kitas vyras, todėl B. T. išeina gyventi pas jį. B. T. taip pat nurodė, kad kreipsis dėl santuokos nutraukimo, iš S. M. nieko nereikalaus, nes jis neprivalo išlaikyti atsakovės.

1.7. Ieškovė paaiškino, kad ieškovė paskutinį kartą matė atsakovę ir B. T., kai atsakovė buvo maždaug 2 metų amžiaus. S. M. nuo 1994 metų su B. T. ir atsakove nesimatė, nelankė atsakovės ir su ja nebendravo, išlaikymo atsakovei niekada neteikė.

1.8. Ieškinyje nurodė, kad nors B. T. informavo S. M. apie tai, kad pati kreipsis dėl santuokos nutraukimo, tačiau nuo 1994 metų vidurio jokių veiksmų nesiėmė. Santuoka tarp S. M. ir B. T. buvo nutraukta 2002 m. liepos 20 d.

1.9. Pažymėjo, jog ieškovė yra girdėjusi, kad B. T. pradėjo vartoti alkoholį ir jos gyvenimo būdas tapo asocialus. Ieškovės žiniomis, ieškovei buvo apribotos motinystės teisės, o atsakovė net buvo paimta į vaikų globos namus. S. M. kaip vaiko gimimo liudijime įrašytas vaiko tėvas apie šias aplinkybes nebuvo informuotas ir jam net nebuvo pasiūlyta pasirūpinti atsakove. S. M. buvo įsitikinęs, kad vaikų jis neturi, o atsakovės gimimo liudijimo įrašas yra patikslintas B. T. prašymu, atsakovės gimimo liudijime nurodant tikrą tėvą.

1.10. Ieškovė nurodė, kad S. M. laidotuvėmis rūpinosi tik ieškovė. Nei atsakovė, nei B. T. S. M. laidotuvėse nedalyvavo, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo.

1.11. Ieškovė paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. mirė ieškovės dukra A. M.. Ieškovei tai buvo didelis sukrėtimas, nes per 5 mėnesių laikotarpį ieškovė palaidojo abu savo vaikus ir liko visiškai viena. Ieškovės tiek psichologinė, tiek ir fiziologinė savijauta pablogėjo, ieškovei buvo sunku pačiai savimi pasirūpinti.

1.12. Paminėjo, kad dėl šios priežasties 2023 m. lapkričio 14 d. ieškovė sudarė su A. N. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

1.13. Nurodė, kad po S. M. mirties ieškovė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po S. M. mirties, priėmimo pati nesikreipė, pranešimo iš notaro biuro apie palikimo priėmimą negavo. Po atsakovės gauto pareiškimo iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų ieškovei tapo žinoma, kad po S. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė atsakovė, kuriai 2023 m. rugsėjo 18 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

1.14. Ieškovės nuomone, ieškovė turi pagrindą tvirtinti, kad atsakovė nėra biologinė S. M. dukra ir neturi teisės į palikimą, atsiradusį po S. M. mirties, kadangi S. M. ir atsakovės nesieja jokie giminystės ryšiai ir atsakovė nelaikytina S. M. įpėdine.

1.15. Argumentavo, kad S. M. teisės nuginčyti savo tėvystę iki mirties nerealizavo tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog atsakovės gimimo liudijimo įrašo duomenys apie jo tėvystę yra patikslinti B. T. prašymu ir S. M. nėra laikomas atsakovės tėvu. Šis S. M. įsitikinimas buvo pagrįstas ir tuo, kad nuo 1994 metų į S. M. dėl išlaikymo ir (arba) dėl atsakovės priežiūros, taip pat ir pati atsakovė niekada neieškojo ryšio su S. M. bei ieškove.

1.16. Pažymėjo, kad S. M. ir B. T. santuoka buvo sudaryta galiojant SŠK, nutraukta galiojant CK nuostatoms, S. M. mirė galiojant CK nuostatoms. Ieškovė iki S. M. mirties neturėjo teisės reikšti ieškinį atsakovei dėl tėvystės ginčijimo. Mirus S. M. ir paaiškėjus faktinei aplinkybei, kad atsakovė yra de jure įstatyminė S. M. įpėdinė, nors, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovė nėra de fakto S. M. dukra, gimė itin keistomis aplinkybėmis, atsakovės gimimo liudijimas buvo išduotas tik po to, kai buvo sudaryta santuoka tarp S. M. ir B. T., ieškovė gindama savo pažeistas teises įgijo teisę kreiptis į teismą bei ginčyti S. M. tėvystę. Todėl šio ginčo sprendimui yra taikytinos galiojančio CK nuostatos.

1.17. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nors atsakovė gimė 1992 m. spalio 15 d., dėl atsakovės gimimo liudijimo išdavimo buvo kreiptasi tik 1993 m. sausio 5 d., t. y. tik po to, kai 1992 m. gruodžio 12 d. buvo sudaryta S. M. ir B. T. santuoka, todėl remiantis tuo metu galiojusiu SŠK teisiniu reglamentavimu S. M. tėvystė buvo patvirtinta įstatyme įtvirtintos prezumpcijos pagrindu, t. y. galiojančioje santuokoje gimusių vaikų tėvais įrašomi sutuoktiniai bet kuriuo iš jų pareiškimu.

1.18. Aplinkybė, kad atsakovė gimė 1992 m. spalio 15 d., o gimimo liudijimas buvo išduotas tik 1993 m. sausio 5 d., patvirtina faktą, kad B. T. žinojo, kad S. M. nėra atsakovės tėvas, S. M. taip pat apie tai žinojo ir negalėjo nežinoti, nes nuo S. M. ir B. T. pažinties iki atsakovės gimimo praėjo vos 4 mėnesiai. S. M. neketino pripažinti atsakovės kaip savo vaiko, todėl B. T. dėl atsakovės gimimo liudijimo išdavimo į Civilinės metrikacijos skyrių kreipėsi tik po to, kai 1992 m. gruodžio 12 d. sudarė santuoką su S. M..

1.19. Paaiškino, kad 1993 m. sausio 5 d., galiojant santuokai, sudarytai tarp B. T. ir S. M., atsakovės gimimo liudijime S. M. buvo įrašytas be jo sutikimo ir (arba) pareiškimo, pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą esant tik B. T. pareiškimui išduoti gimimo liudijimą. Taigi, atsakovės tėvu S. M. buvo įrašytas įstatyminės prezumpcijos pagrindu, kuri gali būti nuginčyta.

1.20. Ieškovė ginčydama S. M. tėvystę siekia paneigti atsakovės kilmę iš S. M.. Ieškovei nuginčijus S. M. tėvystę atsakovė netektų teisių bei pareigų, atsirandančių biologiniam vaikui. Tokiu būdu bus paneigta stsakovės teisė paveldėti S. M. turtą.

1.21. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė su S. M. negyvena nuo 1994 m. vidurio, atsakovė šiuo metu yra pilnametė, jokie santykiai jos ir S. M. nesieja ir niekada nesiejo, atsakovė su S. M. nebendravo ir S. M. laidotuvėse nedalyvavo. Apie S. M. mirtį atsakovė galimai sužinojo iš palikimo atsiradimo vietos notaro pranešimo apie teisę į palikimą, todėl laikytina, kad nuginčijus S. M. tėvystę atsakovės teisės ir teisėti interesai pažeisti nebus.

1.22. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, B. T. pagimdė atsakovę praėjus vos 4 mėnesiams po pažinties su S. M.. 1994 metų viduryje B. T. pati pareiškė S. M., kad S. M. neturi pareigos išlaikyti atsakovės, nes nėra vaiko tėvas. B. T. išėjo gyventi atskirai nuo S. M. kartu su atsakove. Nuo to laiko S. M. nepalaikė su atsakove jokių santykių, atsakovei nebuvo teikiamas išlaikymas, atsakovė pati nepalaikė jokio ryšio su S. M., taip pat neieškojo ryšių ir su ieškove. S. M. visada laikė, kad atsakovė nėra jo biologinė dukra.

1.23. Aplinkybė, kad atsakovė, kuri nors ir nėra biologinė S. M. dukra, yra laikoma S. M. įpėdine, paaiškėjo po S. M. mirties, kai 2023 m. rugsėjo 18 d. atsakovei buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas kaip S. M. I eilės įpėdinei. Taigi, miręs ieškovės sūnus S. M. iš esmės neturėjo galimybės apsispręsti dėl tėvystės (ne) ginčijimo, nes apie tai, kad S. M. atsakovės gimimo liudijime taip ir liko įrašytas atsakovės tėvu, tiesiog nežinojo.

1.24. Ieškovės manymu, dėl šios priežasties ieškovė, kuri paveldėtų S. M. turtą kaip II eilės įpėdinė, CK 3.151 straipsnio 3 dalies pagrindu turi teisę ginčyti S. M. tėvystę. Priešingas CK 3.151 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimas būtų neteisingas ir nesąžiningas, nes paneigtų galimybę nuginčyti tėvystę akivaizdžiais atvejais, kai vaikas buvo pradėtas dar iki pažinties su de jure įrašytu vaiko tėvu.

1.25. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, tik 2023 m. rugsėjo 18 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išviešinimo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre faktas tapo akivaizdžiu patvirtinimu, kad S. M. vis dar yra įrašytas atsakovės gimimo liudijime kaip atsakovės tėvas ir yra de jure laikomas atsakovės tėvu. Todėl CK 3.152 straipsnio 1 dalyje numatytas vienerių metų terminas ieškiniui paduoti skaičiuotinas būtent nuo šio momento, nes tik tada ieškovei tapo akivaizdu, jog S. M. tėvystė atsakovės atžvilgiu nėra paneigta.

1.26. Atsakovei arba trečiajam asmeniui B. T. atsisakius atlikti DNR ekspertizę šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 3.148 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija – jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Tokiu atveju atsakovės ir (arba) B. T. atsisakymas atlikti DNR ekspertizę turi būti laikomas pripažinimu, jog atsakovė nėra biologinė S. M. dukra.

1.27. Paaiškino, kad atsakovė pagal CK 5.11 straipsnio nuostatas šiuo metu yra laikoma pirmos eilės įpėdine, nes atsakovė gimimo liudijimo duomenimis yra S. M. dukra. Ieškovė kaip S. M. motina yra S. M. antros eilės įpėdinė.

1.28. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovė yra S. M. dukra de jure. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo Vilniaus miesto 20–ojo notaro biuro notarė Jurga Šamšonienė, kuri pradėjo paveldėjimo bylą po S. M. mirties, nustačiusi, kad atsakovė yra S. M. pirmos eilės įpėdinė, 2023 m. rugsėjo 18 d. išdavė atsakovei Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.29. Nuginčijus S. M. tėvystę atsakovės gimimo liudijimo duomenys būtų patikslinti, atsakovė nebūtų laikoma S. M. dukra ir netektų visų savo turimų teisių S. M. atžvilgiu, tarp jų ir teisės į palikimą, atsiradusį po S. M. mirties. Tokiu atveju būtent ieškovė, įrodžiusi, kad pirmos eilės įpėdinių S. M. neturėjo, paveldės S. M. turtą kaip antros eilės įpėdinė.

1.30. Ieškovė apie tai, kad po S. M. mirties turtą paveldėjo atsakovė, sužinojo po 2023 m. rugsėjo 18 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išviešinimo VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre – įrašas registre atliktas 2023 m. rugsėjo 18 d., todėl CK 5.8 straipsnyje numatytas vienerių metų terminas nėra praleistas (el. b. l. 1–8).