- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-30
- Bylos Nr.
- N-444-5897-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. S. (S. S. ) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnas 2009 m. sausio 2 d. surašė S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2009 m. sausio 2 d., apie 21 val. 45 min. Vilniuje, Žadeikos g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės, vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 16 ir 18 punktų reikalavimus, atsakomybė už šiuos veiksmus numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. sausio 28 d. nutarimu pripažino S. S. kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 6 dalyje ir paskyrė 4000 (keturių tūkstančių) Lt. baudą.
II.
Apeliaciniu skundu S. S. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sauso 28 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti iš naujo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 16 d. nutartimi S. S. apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. sausio 28 d. nutarimą panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimus. Pažymėjo, kad posėdžio metu nebuvo apklausti liudytojai, nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas turi byloje apklausti liudytojais policijos pareigūnus, sulaikiusius S. S. , išsiaiškinti, kur buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir, ar S. S. kaltas dėl padarytų pažeidimų.
III.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. birželio 3 d. nutarimu S. S. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą skyrė 4000 Lt baudą, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, padarymą skyrė 30 Lt baudą, nuobaudas subendrinęs, teismas S. S. skyrė galutinę administracinę nuobaudą – 4000 Lt baudą.
Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, nusprendė, kad S. S. kaltė, padarius ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje nurodytus pažeidimus visiškai įrodyta. Teismas liudytojų A. P. , V. M. , V. Ž. parodymus vertino kritiškai ir rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kuriais netikėti nenustatė pagrindo.
IV.
Apeliaciniu skundu S. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad nutarimas priimtas netinkamai įvertinus bylos įrodymus. Teismas kritiškai vertino liudytojų A. P. , V. M. , V. Ž. parodymus. Mano, kad šių asmenų parodymai atmesti dėl nereikšmingų bylai detalių neatitikimo. Tuo tarpu policijos pareigūnų parodymų teismas kritiškai nevertino, nors, apelianto manymu, tam pagrindų buvo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepareikalavo tarnybinio patikrinimo medžiagos, kad įsitinkinti, ar nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais. Taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Mano, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kad jis vairavo automobilį. Todėl nėra pagrindo administracinei atsakomybei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus ATPK 129 straipsnyje ir 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.
Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei vadovaudamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įrodymus įvertino tinkamai.
Apeliantas neigia vairavęs automobilį, nurodo, jog buvo sulaikytas sėdintis automobilyje kieme. Policijos pareigūno S. L. (S. L. ) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliavimo metu gavo pranešimą, kad du neblaivūs vyriškiai sėdo į automobilį ir ruošėsi važiuoti, atvykus nurodytu adresu pastebėjo, kad iš Žadeikos g. 9 namo kiemo į gatvę išvažiavo automobilis, kurį sustabdė ties Žadeikos gatve. Policijos pareigūno M. Š. (M. Š. ) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patruliavimo metu gavo pranešimą, kad du vyriškiai įsėdo į automobilį ir ruošėsi važiuoti, atvykus į vietą pamatė iš Žadeikos g. 9 namo kiemo išvažiuojantį automobilį, kurį iš karto sustabdė. Teismo posėdžio, vykusio 2009 m. gruodžio 16 d., metu S. L. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes, teigė, kad automobilis išvažinėjo iš kiemo į gatvę ir jau judėjo gatve, kai jį sulaikė, posėdžio metu šis liudytojas parodė nuotraukoje vietą, kurioje sustabdė automobilį. Liudytojas M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad atvažiavę pastebėjo, jog automobilis išvažiuoja iš kiemo ir įvažinėja į važiuojamąją dalį, sustabdė važiuojamoje dalyje, nuotraukose tikslios sustabdymo vietos nenurodė, teigė, jog neprisimena. Teismo posėdžio, vykusio 2010 m. balandžio 14 d., metu liudytojas S. L. nurodė, jog atvykus į vietą pamatė, kaip automobilis išvažinėja iš kiemo į gatvę, sustabdytas buvo prie išvažiavimo iš kiemo į gatvę. Teismo posėdžio, vykusio 2010 m. gegužės 25 d., metu liudytojas M. Š. nurodė, kad atvykę pamatė, jog automobilis išvažinėja iš kiemo į gatvę, patvirtino, kad sulaikė S. S. , kai šis bandė išvažiuoti iš kiemo. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos liudytojų parodymus dėl S. S. sulaikymo vairuojant automobilį, išvažiuojant iš kiemo, esminių prieštaravimų nenustatė. Minėti liudytojai detaliai ir įtikinamai nupasakojo įvykį, jų paaiškinimai yra nuoseklūs, atitinka tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šie asmenys galėtų sakyti netiesą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad teismas konstatavo, jog automobilį sustabdė važiuojant iš kiemo, neatitinka kitų įrodymų, pagal kuriuos automobilis sustabdytas jau išvažiavus iš kiemo, teisėjų kolegijos vertinimu nelaikytina esminiu prieštaravimu, preciziškai tiksliai nustatyti sustabdymo vietą nėra reikšminga konstatuojant vairavimo faktą, visi pareigūnų parodymai patvirtina, jog automobilis buvo sustabdytas važiuojant iš kiemo, o ar stabdant jis buvo tik išvažiavęs iš kiemo, ar jau pavažiavęs keletą metrų esminės reikšmės neturi. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad liudytojas M. Š. nedavė parodymų, nelaikytina pagrįsta, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, šis liudytojas prisiminė ne visas įvykio detales, tačiau esmines aplinkybes nurodė aiškiai ir pakankamai išsamiai. Kaip esminį neatitikimą pareigūnų parodymuose apeliantas nurodo, jog liudytojas S. L. teisme teigė, kad sėdint patruliniame automobilyje, jis pastebėjo prie Žadeikos g. 9 namo stovintį vyriškį, kurio rūbai buvo purvini, tačiau, atstumas nuo išvažiavimo iš kiemo iki laiptinės yra ne mažiau kaip 100 metrų ir tamsiu metu pareigūnas negalėjo matyti. Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi teismo posėdžio protokolus, konstatuoja, jog liudytojas S. L. tokių parodymų nedavė. Teismo posėdžio, vykusio 2010 m. gegužės 25 d., metu liudytojas M. Š. nurodė, kad kitą vyriškį surado prie laiptinės, jis buvo purvinais drabužiais. Iš šių paaiškinimų, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, jog pareigūnas matė vyriškį prie laiptinės nuo tos vienos, kurioje sulaikė S. S. , priešingai, darytina išvada, kad kitas vyriškis rastas nuėjus iki laiptinės, kaip pareiškėjas teigia už maždaug 100 metrų nuo S. S. sustabdymo vietos.
S. S. paaiškinimus, kad jis nevairavo automobilio, iš dalies patvirtino liudytojai A. P. , V. M. , V. Ž. . Tačiau, įvertinusi bylos medžiagą ir šių asmenų parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių asmenų parodymai yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Pirmiausiai šių asmenų parodymai nevisiškai sutampa su paties S. S. paaiškinimais. S. S. 2009 m. gruodžio 16 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. balandžio 14 d. pasėdžių metu teigė, kad atvažiavus policijos pareigūnams jis ir V. M. sėdėjo automobilyje. Tuo tarpu V. M. nurodė, kad S. S. jį privedė prie laiptinės, o pats grįžo paimti magnetolos, tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. S. S. taip pat nurodė, kad pareigūnai jį spardė, mušė, purškė dujas, tuo tarpu liudytojai A. P. , V. M. , V. Ž. šių aplinkybių nenurodė. Taip pat nustatyti prieštaravimai ir tarp liudytojų A. P. ir V. Ž. parodymų. A. P. nurodė, kad pasikvietė V. Ž. į balkoną, tuo tarpu V. Ž. teigė, kad A. P. jos į balkoną nekvietė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad šios aplinkybės, dėl kurių liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, nėra svarbios sprendžiant, ar S. S. vairavo automobilį, tačiau esant prieštaravimams tarp šių parodymų, nėra pagrindo neabejotinai teigti, jog kiti parodymai yra teisingi ir jais remtis, juo labiau, kad šių liudytojų parodymai prieštarauja nuosekliems ir neprieštaringiems pareigūnų parodymams bei rašytinei bylos medžiagai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų S. L. ir M. Š. parodymais, o S. S. bei liudytojų A. P. , V. M. , V. Ž. parodymus vertino kritiškai.
Dėl apelianto nurodomų argumentų, susijusių su ikiteisminio tyrimo nutraukimu, teisėjų kolegija pažymi, kad šie klausimai nepriskirti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl šių apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako. Pastebėtina, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl abejoti pareigūnų parodymais vien dėl to, kad jų veiksmus S. S. skundė, nėra pagrindo. Išreikalauti tarnybinio patikrino medžiagos, teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka, konstatuoti bylai svarbias aplinkybes, tuo tarpu nenustačius pareigūnų parodymuose prieštaravimų, jų suinteresuotumo bylos baigtimi ar šališkumo, ikiteisminio tyrimo metu nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų, netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojų S. L. ir M. Š. parodymai, taip pat juos atitinkantys rašytiniai įrodymai, neabejotinai patvirtina, jog S. S. 2009 m. sausio 2 d., apie 21 val. 45 min. Vilniuje, Žadeikos g., vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, nepateikė valstybinės techninės apžiūros talono, transporto priemonės registracijos liudijimo ir civilinės atsakomybės draudimo. bei padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 129 straipsnyje.
Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, paskirta laikantis ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklių, ATPK 30² straipsnyje numatytų baudų skyrimo taisyklių, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.