Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 93-497 taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendį (pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu), kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, A. N. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Šiaulių apygardos teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nuosprendis buvo pakeistas: A. N. buvo pripažintas kaltu pagal BK 159 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; A. N. nusikalstama veika iš BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 m. redakciją), jam buvo paskirta 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė; jo nusikalstama veika iš BK 187 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į BK 284 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, subendrinus A. N. paskirtas bausmes, jam buvo paskirta galutinė 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2007 m. lapkričio 9 d., bausmės pabaiga – 2019 m. spalio 29 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. liepos 21 d.)Komisijos 2016 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 93-497 nutarta nuteistajam A. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių 8 (aštuonių) dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad atlikus pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo vertinimo rezultatas atitinka 28 balus, o tai reiškia, kad jo pakartotino nusikalstamumo rizika yra žema, vykdant Lygtinio paleidimo komisijos numatytas priemones, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 30 balų iki 28 balų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė jam skirtas rekomendacijas, dėl to nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. N. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. N. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vos 28 balus ir yra žema, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka jis baustas buvo vos vieną kartą. Šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, gyvena Nuteistųjų saviraiškos centre, nuteistųjų subkultūros nesilaiko, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pasak nuteistojo, Komisija nustatė ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius – tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, teigiama darbinė motyvacija bei geri socialiniai ryšiai.

5.2. Skundu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Komisijos nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, teigiant, kad Komisijos išvados yra išsamios, pagrįstos ir atitinkančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas. Be to, nuteistojo teigimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tik patvirtinti Komisijos nutarimą, bet ne svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš naujo.

Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog A. N. priklauso žemos rizikos grupei – 28 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. N. anksčiau neteistas, bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, įskaitant ir vieną tyčinį labai sunkų ir nepataisomas pasekmes sukėlusį nusikaltimą, padarymą. Nusikaltimus jis įvykdė ne tik apsvaigęs nuo alkoholio, bet ir bendrininkaudamas su kitais asmenimis (įskaitant ir nepilnamečius). Tai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad nusikaltimą nuteistasis įvykdė įtakojamas kitų asmenų, yra linkęs pasiduoti svetimų asmenų įtakai. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. N. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Aptartų aplinkybių kontekste sprendžiant A. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą įvertintina ir tai, kad šiuo metu nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, taiko netinkamas sprendimų strategijas, yra linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu. Be to, nuteistasis du kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką, drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą. Šiuo metu jam paskirta drausminė nuobauda nebegalioja, tačiau tai, kad asmuo nesugebėjo tinkamai vykdyti savo kaip nuteistojo pareigų jam būnant pataisos namuose, neabejotinai rodo, jog jis nesielgė nepriekaištingai, jo elgesio korekcija nėra pakankama. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad nuo 2016 m. sausio 27 d. nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo vos 2 (dviem) balais, o Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti pakartotinį A. N. nusikalstamumą galintys paskatinti veiksniai – mąstymas ir elgesys, galimybė įsidarbinti bei lėšų tvarkymas ir pajamos. Bylos duomenimis, teismo nuosprendžiu iš nuteistojo yra priteistas 2349,56 eurų civilinis ieškinys, tačiau, nors nuteistasis pataisos namuose dirba, tačiau atlyginti priteisto civilinio ieškinio nesistengė – šiuo metu yra atlyginęs tik labai nedidelę jo dalį – 15,88 eurų. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. N. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. N. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. N. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. N. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.