Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-18 · Byla Nr. N-575-2415-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
N-575-2415-11
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00841-2010-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2415/2011Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00841-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 45.4.5. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. M., atstovaujamo advokato V. Ž., apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimo L. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šilutės rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. nutarimu pripažino L. M. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) litų baudą, konfiskuojant automobilį „Ford Escort“. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad administracinis teisės pažeidimo protokolas L. M. buvo surašytas už tai, kad jis 2010 m. liepos 5 d., apie 1 val., kelyje Kvėdarna-Švėkšna-Saugos, Šilutės rajone, vairavo automobilį „Ford Escort“ su ne tam automobiliui išduotais valstybinio numerio ženklais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, bei nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti automobilį, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 6, 7, 14, 17, 33, 84 ir 237 punktų reikalavimus. Nurodė, jog L. M. savo kaltės dėl padarytų pažeidimų nepripažino ir paaiškino, kad tą dieną jis Šilutės rajone nebuvo, „Ford Escort“ automobilio nevairavo ir nieko apie tą įvykį pasakyti negali. Pažymėjo, jog nors L. M. ir nepripažino pažeidimo dieną vairavęs automobilį, jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga, liudytojų A. M. ir Ž. M. parodymais, be to, pareigūnai posėdžio metu jį atpažino kaip tą patį asmenį, kurį jie buvo sulaikę administracinio teisės pažeidimo protokole nurodomoje vietoje ir kuris nuo jų su antrankiais pabėgo. Konstatavo, jog jokių priežasčių netikėti pareigūnų parodymais nėra. Pridūrė, jog nors L. M. ir teigia, kad pareigūnai nori jam atkeršyti, tačiau jokių priežasčių, kodėl jie būtų suinteresuoti tai padaryti, konkrečiai nenurodo. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į L. M. asmenybę bei tai, kad jis anksčiau yra baustas už analogiškus pažeidimus.

II.

L. M., atstovaujamas advokato V. Ž., nesutikdamas su Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 43 – 44), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų visiškai patenkintas jo skundas. Apeliaciniame skunde nurodo, jog liudytojai A. M. ir Ž. M. teigė, kad 2010 m. liepos 5 d. kelyje Kvėdarna-Švėkšna-Saugos, Šilutės rajone, automobilį „Ford Escort“ vairavusį asmenį atpažino po įvykio praėjus savaitei ar dviems ikiteisminio tyrimo byloje, nes gerai įsiminė jo bruožus, tačiau byloje buvo užfiksuota, jog šis asmuo priešinosi policijai, todėl jie įsižiūrėti į sulaikomojo veidą negalėjo, kadangi epizodiškai, trumpomis akimirkomis ir grumtynių metu, esant nakties tamsai, to padaryti neįmanoma. Pažymi, jog šie liudytojai patvirtino, jog „Ford Escort“ vairuotoją matė apšvietę jo veidą žibintuvėliu, kas galėjo trukti 3-10 sekundžių, todėl nemanytina, jog normalių psichinių ir protinių sugebėjimų asmuo pajėgus objektyviai įvertinti, ar tai buvo tas pats asmuo. Priduria, jog policijos pareigūnų emocinė būsena sulaikymo metu buvo pakitusi, todėl tai irgi galėjo įtakoti atpažinimo procesą. Teigia, jog, atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, kad policininkų sulaikytas asmuo buvo būtent jis. Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal tuos pačius įvykius jis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas šios ikiteisminio tyrimo bylos prie administracinės bylos neprijungė. Mano, kad, tokiu būdu, nebuvo pilnai ir objektyviai ištirtos visos įvykio aplinkybės, o administracinėje teisenoje negalima remtis tais įrodymais, kurie pateikti kaip leistina įrodinėjimo priemonė minėtoje baudžiamojoje byloje. Priduria, jog jam pareikštas įtarimas administracinėje teisenoje ir baudžiamajame procese už tas pačias veikas pažeidžia konstitucinius teisingumo vykdymo principus.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyris atsiliepimu į L. M. skundą prašo skundžiamą teismo nutarimą palikti galioti, o L. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu teismo nutarimu L. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą. Kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo motyvų, jis savo kaltę neigia tuo, jog 2010 m. liepos 5 d. kelyje Kvėdarna-Švėkšna-Saugos pareigūnams, be kita ko, nestojusio automobilio nevairavo ir jokio pažeidimo nepadarė, o jie objektyviai atpažinti jo negalėjo, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prie bylos neprijungė jam iškeltos ikiteisminio tyrimo bylos pagal BK 286 straipsnį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

ATPK 123 straipsnio 3 dalis įtvirtina, jog transporto priemonių vairavimas su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais.

Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. M. kaltė padarius jam inkriminuotus pažeidimus buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis – jo atžvilgiu surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4), tarnybiniais policijos pareigūnų pranešimais (b. l. 6 – 8) ir policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurie buvo neprieštaringi ir nuoseklūs. Pasakytina, jog nors byloje ir nėra L. M. atpažinimo protokolo, visos abejonės dėl policijos pareigūnams nestojusio automobilio „Ford Escort“ vairuotojo tapatybės buvo pašalintos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina, jog pareigūnai A. M. ir Ž. M. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šio jiems nestojusio automobilio vairuotojas ir teismo posėdžių salėje sėdintis asmuo, t. y. L. M. sutampa, jie paaiškino, jog jį įsižiūrėjo, nes pašvietė jam į veidą su žibintuvėliu prie tarnybinio automobilio. Jokių aplinkybių, verčiančių abejoti šių pareigūnų parodymų objektyvumu, nustatyta nebuvo. Tuo tarpu tie L. M. apeliaciniame skunde pateikiami teiginiai, jog normalių psichinių ir protinių sugebėjimų asmenys, esant byloje išaiškintoms faktinėms aplinkybėms, buvo nepajėgūs įsidėmėti sulaikomą ir vėliau nuo jų pabėgusį asmenį, laikytini subjektyviu jo samprotavimu, nepaneigiančiu abejonių nekeliančių pareigūnų parodymų. Pridurtina, jog apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat nemano, kad byloje buvo būtina prijungti L. M. atžvilgiu iškeltą ikiteisminio tyrimo bylą, ką motyvuotai atsisakė padaryti pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nemano, jog minėto ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys turi tiesioginės reikšmės nagrinėjamos administracinės bylos baigčiai, nes ikiteisminio tyrimo byla L. M. buvo iškelta baudžiamąja tvarka, pagal BK 286 straipsnį, numatantį atsakomybę už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nesutinka su tuo apelianto teiginiu, kad jam pareikštas įtarimas administracinėje teisenoje ir baudžiamajame procese už tas pačias veikas pažeidžia konstitucinius teisingumo vykdymo principus. Akcentuotina, jog teisės principas non bis in idem nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo, kadangi L. M. administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas ne už tos pačios neteisėtos veikos padarymą, o už skirtingas neteisėtas veikas (pasipriešinimą valstybės tarnautojui ir nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę; transporto priemonės vairavimą su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais), kuriomis yra kėsinamasi į skirtingas, skirtingų teisės aktų saugomas, vertybes (BK 286 straipsnis – nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai; ATPK 130 straipsnio 1 dalis, ATPK 123 straipsnio 3 dalis – saugus eismas)

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiamo nutarimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. M., atstovaujamo advokato V. Ž., apeliacinio skundo netenkinti.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasRomanas Klišauskas