- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- ATP-1313-648/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Pažarskis
- Kategorijos
- 47.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla M. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nutraukta nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas VšĮ „K (duomenys pakeisti)“ direktoriumi, turėdamas pareigą organizuoti viešosios įstaigos veiklą ir būdamas atsakingas už reklamos skelbimą krepšinio rungtynių metu „J“ arenoje, bei tuo pačiu vykdydamas sutartinius įsipareigojimus prieš „E (duomenys pakeisti)“, kuri buvo 2011-2012 m. sezono „C (duomenys pakeisti)“ krepšinio turnyro organizatore, 2012-03-20, 19 val., „C“ krepšinio rungtynių tarp Vilniaus „L“ ir Donecko „D (duomenys pakeisti)“, vykusių „J (duomenys pakeisti)“ arenoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurias stebėjo daug žiūrovų, metu, savo veiksmais užtikrino, kad „C“ krepšinio turnyro rėmėjo - „b (duomenys pakeisti)“ prekės ženklas, priklausantis azartinius lošimus interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) organizuojančiai bendrovei „F (duomenys pakeisti)“, neturinčiai Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Tarnyba) išduotos licencijos Lietuvos Respublikoje organizuoti lošimus, būtų demonstruojamas ant arenos grindų, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. reikalavimus, draudžiančius azartinius lošimus organizuojančių juridinių asmenų, neturinčių Tarnybos išduotos licencijos Lietuvos Respublikoje organizuoti lošimus, prekės ženklų reklamą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-10-02 nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą M. P. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. nesant jo veiksmuose šio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p.).
Šalies argumentai
Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje pripažįstant M. P. kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. ir paskiriant jam baudą.
Nurodo, kad vertinant 2012-03-20 „J“ arenoje vykusių „C“ krepšinio rungtynių metu ant krepšinio arenos grindų eksponuotą informaciją - prekės ženklą „b“, darytina išvada, kad tokio turinio, formos ir pateikimo būdu skleista informacija atitinka draudžiamą azartinių lošimų reklamą, kadangi nurodyta informacija nėra susijusi su Lietuvos Respublikoje veikiančiu, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 8 str. numatytus reikalavimus atitinkančiu azartinius lošimus organizuojančiu subjektu, todėl ši informacija nepatenka į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. nurodytą leidžiamos skelbti apie azartinius lošimus informacijos kategoriją. Nurodyta informacija buvo siekiama atkreipti potencialių interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) teikiamų azartinių paslaugų vartotojų dėmesį, sudominti juos minėtoje interneto svetainėje organizuojamais azartiniais lošimais ir tokiu būdu paskatinti asmenis naudotis šiomis paslaugomis, o tai pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. yra draudžiama azartinių lošimų reklama ir jos skleidimas pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad interneto svetainės (duomenys neskelbtini) reklama laikytina draudžiama reklama, kuri pažeidžia azartinių lošimų organizavimo tvarką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2406/2009, N62-1658/2011, N575-400/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo išvada, kad „E“ pateiktas prekės ženklo maketas formaliai atitiko įstatymo leidžiamą skleisti informaciją, t. y. buvo pateiktas tik azartinių lošimų bendrovės pavadinimas, padaryta akivaizdžiai klaidingai aiškinant teisės normas.
Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog „C“ krepšinio turnyro organizatorius įsipareigojo užtikrinti skelbiamos informacijos teisėtumą Lietuvos Respublikoje. Byloje esantys „C“ krepšinio turnyro organizatoriaus raštai patvirtina, kad turnyro organizatorius šio turnyro dalyvius dar 2011-07-12 informavo apie rėmėjų kategorijas siekiant apsaugoti nuo bet kokių teisės aktų pažeidimų, tačiau jokių įsipareigojimų dėl skelbtinos informacijos teisėtumo užtikrinimo neprisiėmė. Be to, minėtuose raštuose nurodoma, kad „b: oficiali sporto lažybų kompanija; suteiktos išskirtinės teisės lažybų kompanijų kategorijoje, taip pat turinti pirmenybę bet kurių sporto lažybų, kazino, pokerio, bingo ar kitų azartinių lošimų kompanijų atžvilgiu“. Šie įrodymai paneigia teismo išvadą, kad M. P. nesuvokė, jog varžybų metu demonstruota informacija apie krepšinio rungtynių rėmėją „b“ gali pažeisti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. Akivaizdu, kad dar prieš 2011-2012 m. sezono pradžią M. P. žinojo, kad vienas iš „C“ krepšinio turnyro rėmėjų yra azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, kuri neturi licencijos organizuoti lošimus Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad M. P., kaip VšĮ „K“ vadovas, atstovaudamas krepšinio komandai „L“, siekė išvengti „C“ turnyro rengėjų sankcijų, todėl sutiko su visomis turnyro organizatorių sąlygomis ir įsipareigojo skelbti draudžiamą azartinių lošimų reklamą. Sutarčių sudarymą ir vykdymą reguliuoja civilinė teisė, kurioje taikomas sutarties laisvės principas. Vadovaujantis šiuo principu M. P. turėjo teisę atsisakyti sudaryti sutartį, kuria jis įpareigojamas skelbti draudžiamą informaciją, tačiau jis sudarė tokią sutartį ir ėmėsi priemonių tam, kad draudžiama lošimų reklama būtų paskelbta. Šiuo atveju tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad bendrovė, už kurios veiklą asmuo yra atsakingas, vykdydama sutartis, turi laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, o vienas iš jų yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N502-501/2008).
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo teiginiu, kad M. P. neturėjo tikslo išplatinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme neatitinkančios reklamos. Byloje yra nustatyta, kad jis atliko ne formalius, o tikslingus veiksmus tam, kad būtų patalpinti turnyro organizatoriaus pateikti reklamos maketai. Taigi, dėl M. P. valios atsirado galimybė azartinių lošimų paslaugų vartotojams gauti draudžiamą informaciją apie azartinius lošimus. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo būti atidus, rūpestingas ir informuoti „C“ turnyro rengėjų atsakingus asmenis apie reklamos apribojimus Lietuvos Respublikoje, tačiau byloje nepateikta įrodymų, kad jis būtų apskritai domėjęsis reklamos teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikoje, būtų norėjęs atsisakyti skelbti pateiktą reklamą ar informuoti krepšinio turnyro rengėjus apie tai, kad pateikta skelbti reklama pažeis teisės aktus. Todėl darytina išvada, kad M. P. padarė teisės pažeidimą dėl neatsargumo ir jis yra tinkamas subjektas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d.
Pasak Tarnybos, teismas nepagrįstai skundžiamame nutarime vertino Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo atitinkamas nuostatas, nes M. P. nei dėl klaidinančios reklamos, nei dėl neleidžiamos lyginamosios reklamos skleidimo nebuvo pareikštas kaltinimas.
Atsiliepimas
M. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Nurodo, kad prekės ženklas „b“ buvo patalpintas ne jo ar VšĮ „K“, o „C“ turnyro organizatorių „E“ iniciatyva. Teismui ir Tarnybai buvo pateiktas „E“ raštas, kuriame pripažįstama, jog „b“ bendrovė yra „C“ turnyro rėmėja, VšĮ „K“ valdoma krepšinio komanda „L“ gali būti nubausta finansinėmis baudomis ar net pašalinta iš turnyro, jei būtų atsisakyta skelbti „C“ turnyro rėmėjų reklamą. Tarnybai taip pat buvo pateikti visi susirašinėjimai tarp M. P. ir „E“, iš kurių akivaizdu, kad ginčijamas prekės ženklas „b“ buvo pagamintas ir patalpintas išskirtinai „E“ iniciatyva.
M. P. veikla negali būti kvalifikuojama nei kaip tyčinė, nei kaip padaryta dėl neatsargumo, nes jis ir VšĮ „K“ neturi teisės kvestionuoti ar kitaip daryti įtaką „C“/„E“ turnyro organizatorių rėmėjams. „E“, pasirašinėdama sutartis su turnyrų rėmėjais, nederina to su turnyruose dalyvaujančiomis komandomis, todėl turnyrų rėmėjos ne tik kad negali pareikšti savo valios, tačiau dažnai net nežino, kas bus turnyro rėmėjai. Teigia, kad VšĮ „K“, pasirašydama dalyvavimo sutartį su turnyro organizatoriumi, neturėjo galimybių išsiderėti išimčių. Turnyro organizatorius pasirašo vienodas tipines sutartis su visomis turnyro dalyvėmis ir niekam nedaro išimčių.
Atkreipia dėmesį, kad Tarnyba nekontaktavo su „E“, neprašė turnyro organizatoriaus pateikti papildomų paaiškinimų ar įrodymų.
Teigia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai siejamos Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 8 ir 10 str. 9 d. nuostatos. Įstatymas bet kokiu atveju nenumato, kad būtų draudžiama reklamuoti ne Lietuvos Respublikoje veikiančias lošimus organizuojančias bendroves. Tarnyba nepagrįstai nurodo, kad jeigu lošimų bendrovė neatitinka bent vieno iš Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 8 str. įtvirtintų reikalavimų, reiškia, jog tokiai bendrovei draudžiama reklamuotis Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. sąlygomis. Įstatyme nėra nurodyta tokia išlyga.
Pažymi, kad krepšinio arenoje „J“ rungtynių metu buvo patalpintas tik „b“ prekės ženklas, nenurodantis nei šios bendrovės internetinio puslapio adreso, nei šios bendrovės veiklos pobūdžio ar kitos informacijos, kuri skatintų naudotis šios bendrovės teikiamomis paslaugomis. Todėl akivaizdu, kad tokia informacija nelaikytina azartinių lošimų reklama. Pati Tarnyba pripažino apeliaciniame skunde, kad turnyro organizatorių pateiktas „b“ maketas ir jo pateikimo būdas krepšinio arenoje „J“ atitiko įstatymų leidžiamą skleisti informaciją.
Tarnybos apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas teisingai įvertino visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad M. P. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo sudėties.
Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą.
M. P. inkriminuotas Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. nuostatos, kurios įtvirtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.
Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 str. 9 d. įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. Jokių specialių subjekto požymių Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. nėra aprašyta, tačiau sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-1658/2011).
Byloje nustatyta, kad 2012-03-20 „C“ krepšinio rungtynių tarp Vilniaus „L“ ir Donecko „D“, vykusių „J“ arenoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo reklamuojamas „C“ krepšinio turnyro rėmėjo „b“ prekės ženklas (b.l. 11, 15). „C“ generalinės sekretorės ir advokatės 2012-04-19 rašte nurodyta, kad „b“ yra viena iš oficialių „C“ rungtynių rėmėjų pagal rėmimo sutartį, pasirašytą tarp „b“ ir „E“. Krepšinio klubas „L“ yra klubas dalyvaujantis „C“ rungtynėse, kurioms vadovauja „E“. Užsiregistruodamas „C“, krepšinio klubas „L“ sutiko dalyvauti šiose rungtynėse pagal „C“ įstatus ir visas kitas rungtynių vadovybės nustatytas taisykles bei sprendimus. Krepšinio klubas „L“ pripažino ir sutiko, kad „E“ gali suteikti išimtines teises „C“ pagrindiniam rėmėjui ir ne daugiau kaip keturiems oficialiems „C“ rėmėjams, taip pat sutiko, kad „E“ pateiktų išsamius duomenis apie tai, kaip ir kada per rungtynes turėtų būti rodoma „C“ rėmėjų reklama. Klubams nesilaikant pirmiau paminėtų nuostatų, tai gali būti laikoma rimtu pažeidimu, dėl kurio gali būti inicijuota drausminė procedūra dėl trukdymo vykdyti „E“ sudarytas sutartis. Sankcijos, numatytos už rimtus pažeidimus, labai įvairios: nuo didelių baudų iki laikino arba nuolatinio diskvalifikavimo rungtynėms, organizuojamoms „E” (b. l. 20).
Taigi, prekės ženklas „b“ per minėtas krepšinio rungtynes buvo reklamuojamas būtent remiantis visų pirma sudaryta rėmimo sutartimi tarp azartinius lošimus organizuojančios bendrovės „F“ ir „E“, o ne VšĮ „K“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš „C“ generalinės sekretorės ir advokatės 2012-04-19 rašto galima daryti išvadą, kad krepšinio klubas „L“ pripažino ir sutiko, kad „E“ gali suteikti išimtines reklamos teises „C“ pagrindiniam rėmėjui ir ne daugiau kaip keturiems oficialiems „C“ rėmėjams. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog VšĮ „K“, pasirašydama sutartį dėl krepšinio komandos „L“ dalyvavimo „C“ krepšinio turnyre, apskritai žinojo, kad „E“ rėmėja bus azartinius lošimus organizuojanti bendrovė „F“, kuriai priklauso prekės ženklas „b“. Tokią pačią aplinkybę nurodė teismo posėdžio metu ir M. P. (b.l. 79). Tai rodo, kad VšĮ „K“, pasirašydama sutartį su „E“, negalėjo daryti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl prekės ženklo „b“ reklamavimo per „C“ krepšinio turnyrą ir apskritai neturėjo tikslo reklamuoti prekės ženklą „b“. Todėl darytina išvada, kad VšĮ „K“ tiesiogiai nesąlygojo prekės ženklo „b“ reklamavimo inkriminuotu laiku ir vietoje, o šiuo atveju buvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai tarp „F“ ir „E“. Apeliacinio skundo teiginio, kad M. P., kaip VšĮ „K“ vadovas, atstovaudamas krepšinio komandai „L“, siekė išvengti „C“ turnyro rengėjų sankcijų, todėl sutiko su visomis turnyro organizatorių sąlygomis ir įsipareigojo skelbti draudžiamą azartinių lošimų reklamą, nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, todėl toks teiginys atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame nutarime, byloje taip pat nėra duomenų, jog M. P. ar jo vadovaujama VšĮ „K“ būtų gavę finansinės ar kitokios naudos iš bendrovės „F“, t.y. prekės ženklas „b“ nebuvo reklamuojamas VšĮ „K“ interesais. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad šiuo atveju M. P., kaip VšĮ „K“ vadovas, negali būti laikomas tinkamu subjektu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d.
Kiti apeliacinio skundo argumentai dėl paties prekės ženklo „b“ vertinimo, apylinkės teismo nepagrįsto Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo atitinkamų nuostatų vertinimo šiuo atveju neturi reikšmės sprendžiant M. P. atsakomybės klausimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 173¹⁸ str. 1 d., nes dėl anksčiau išvardintų argumentų jo veiksmuose nėra visų minėtame straipsnyje nurodytų teisės pažeidimo sudėties požymių.
Remiantis tuo, kas nustatyta, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-10-02 nutarimą Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 2 d. nutarimą ir Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.