- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-9219-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-08096-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Č., jo atstovui advokatui Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Č. 2014-10-18 apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) namu Nr. 69, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Neužpildęs eismo įvykio deklaracijos iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepranešęs policijai. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126, 127, 2019, 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. Č. paaiškino, kad kaltu prisipažįsta. Buvo užtverta viena eismo juosta, vyko kelio remontas. Priekyje vairuotojas staigiai stabtelėjo, o jis atsitrenkė į automobilio galą. Nei vienas vairuotojas neišlipo, nes negalėjo. Išlipo kartu su juo važiavęs sūnus ir kito vairuotojo dukra. Jie susitarė, kad atsilygins 200 litų, kadangi apgadinimai nedideli, tik dažai nubraukti. Neturėjo pinigų, pasakė, kad važiuotų iš paskos, gal dukra ne taip suprato, kadangi gatvėje buvo didelis triukšmas. Pavažiavo, sustojo ir laukė apie 10 min., bet jų nebuvo. Bandė ieškoti per pažįstamus, kad atsilygintų, o deklaracijos nepildė, nes pabrangsta draudimas ir leidžiama nepildyti, jeigu yra tarpusavio susitarimas. Žalą 600 litų atlygino.
Liudytojas E. Č. paaiškino, kad spalio 18 d. važiavo kartu su tėvu apie 15-16 val. ir įvyko autoįvykis. Išlipo jis ir iš kito automobilio keleivė. Pažiūrėjo apgadinimus, pasiūlė 200 litų už padarytą žalą, pasakė, kad važiuotų iš paskos, nes su savimi neturėjo pinigų, tačiau jie ne taip suprato ir iš paskos nevažiavo. Jis suprato, kad kito automobilio keleivė sutiko.
Liudytoja D. P. paaiškino, kad važiavo kartu su tėvu (duomenys neskelbtini) gatve, ten vyko remontas. Buvo lėtas eismas. Į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Tėtis negalėjo išlipti, nes toje eismo juostoje buvo intensyvus eismas. Ji išlipo, o iš kito automobilio keleivio pusės išlipo vaikinas, jis kažką pasakė, ji nesuprato, nes buvo triukšmas. Įsėdo atgal į mašiną, tuomet kitas automobilis nuvažiavo. Tada pagalvojo, kad jie pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl iškvietė policiją.
Liudytojas M. P. paaiškino, kad vykstant (duomenys neskelbtini) gatve buvo kelio remonto darbai. Į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Išlipti negalėjo dėl intensyvaus eismo. Išlipo dukra ir kito vairuotojo sūnus. Jie pasišnekėjo, dukra pasakė, kad nelabai suprato, kažką pasakė apie pinigus ir jie nuvažiavo. Nesuprato, ar jiems važiuoti su juo, ar ne. Kažkiek laiko pastovėjo, paskui iškvietė policiją. Po to, kai susitiko, jis atsiprašė ir pasakė, kad važiavo pinigų atvežti. O dukra per triukšmą nesuprato, kad jiems reikia važiuoti paskui jį. Žalą 600 litų atlygino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Ž. K. nurodė, kad ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Pagrindinis dalykas būtų padariusio pažeidimą asmens kaltės motyvas ir tikslas. Šiuo atveju kaltės motyvo įžvelgt negalima, nes buvo dienos metas, intensyvus eismas. Tik atsitrenkęs jis iš karto nepabėgo. Jeigu būtų motyvas išvengti atsakomybės, mašina nebūtų sustojus, nebūtų išlipę keleiviai ir nebūtų aptarinėję. Visa tai įvyko dėl nesusipratimo, nes nei viena šalis nesuprato kitos šalies tikslų ir siekių. Protokolas surašytas buvo netinkamai išsiaiškinus visas aplinkybes ir neįvertinus tinkamai visų aplinkybių. Policija nevertino vėliau pateikto paaiškinimo. Jeigu visi šie įrodymai būtų buvę tinkamai įvertinti ir būtų išsiaiškintos visos papildomos aplinkybės. Todėl prašo administracinę bylą nutraukti.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Kelių eismo taisyklių taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų D. P., E. Č., M. P. paaiškinimų, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. 2014-10-18 apie 15.00 val. Kaune,. (duomenys neskelbtini) ties namu nr. 69, vairuodamas automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusią ir sustojusią transporto priemonę, tokias veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. – sukėlė eismo įvykį. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.
Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. paaiškinimų, jis suprato, kad įvyko eismo įvykis, tačiau, neišsiaiškinęs visų eismo įvykio aplinkybių, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Iš A. Č. elgesio galima spręsti, kad jis pasielgė aplaidžiai ir neatsakingai, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis, pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės - važiavo paimti pinigų, jo nesuprato, paneigti byloje esančiu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio vairuotojas A. Č. išlipusios iš automobilio Audi A4 keleivės D. P. paklausė, ar užteks 200 litų, numojo ranka ir nuvažiavo, todėl nukentėjusysis iškvietė policiją, pasišalinusio automobilio vairuotojas buvo surastas 2014-10-22, į policiją nesikreipė pasiteirauti, gal kreipėsi kitas vairuotojas dėl minėto eismo įvykio (b. l. 3). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. P. negalėjo paaiškinti, ar jai buvo siūlomi pinigai už žalą, minėjo, kad kalba gal apie pinigus buvo, nors paaiškinime, rašytame 2014-10-18 ji šių aplinkybių nenurodė (b. l. 8), tai pat dėl susitarimo nenurodė ir automobilio Audi A4 vairuotojas M. P., kuris po eismo įvykio iškvietė policiją (b. l. 7). Šių liudytojų parodymai vertinti kaip padėjimas išvengti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atsakomybės. Pats A. Č. 2014-10-22 rašytame paaiškinime dėl eismo įvykio nurodė, kad ,,pagalvojo, kad dėl nedidelio pagadinimo mergina pretenzijų neturi, gavosi nesusipratimas“ (b. l. 6), tačiau, po eismo įvykio, kurio dalyvis buvo jis pats, aplinkybių, ar padaryta žala, koks jos dydis, nesiaiškino.
Kelių eismo taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų paaiškinimų, A. Č. dėl įvykio aplinkybių nesusitarė ir neišsiaiškinęs savavališkai iš įvykio vietos nuvažiavo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 p.
Iš esmės tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija savo kaltės dėl eismo įvykio sukėlimo, darytina išvada, kad jis suprato, jog turi ir imperatyviai nustatytas pareigas, kurių nesilaikymas bus traktuojamas kaip įstatymų pažeidimas. Tai, kad A. Č. atlygino žalą, taip pat nepanaikina jo atsakomybės, nes žalą jis atlygino tik tada, kai gavo pranešimą iš policijos, pats nedėjo jokių pastangų išsiaiškinti ar savo veiksmais padarė žalos ir nesistengė jos pašalinti be pašalinių veiksnių.
Motyvuojamoji dalis
A. Č. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys – automobilių nuotraukos, transporto priemonės techninės apžiūros aktas, iš kurių matyti apgadinimų mastas (b.l. 10-12), eismo įvykio schemoje užfiksuotas įvykusio eismo įvykio mechanizmas (b.l2). Šių įrodymų pagrindu konstatuotina, kad padaryti sužalojimai automobiliams nėra akivaizdžiai nežymūs, dėl kurių galima būtų daryti išvadą, jog A. Č. galėjo automobilių kontakto apskritai nejausti. Pažymėtina ir tai, kad automobilių kontaktas įvyko A. Č. matymo zonoje, automobilio priekiniu kairės pusės bamperiu ir priekinėmis grotelėmis kliudant automobilio Audi A4 galinį bamperį.
Taigi, šių įrodymų visuma nustatyta, kad A. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. – pasitraukė iš eismo įvykio vietos.
Atmestini A. Č. atstovo argumentai, kad nagrinėjamojoje byloje nėra jo atstovaujamojo kaltės motyvo ir tikslo. Pripažintina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės). Tačiau šios aplinkybės nustatymas nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-33-2013). Tikslas ir motyvas nėra būtinieji ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant A. Č. veiksmus, teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalis gali būti taikoma labai skirtingose situacijose. Pagal šią dalį administracinė atsakomybė gali būti taikoma tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejai, kai žala yra nežymi, o vairuotojas sąžiningai klysta vertindamas įvykio aplinkybes. Tik parenkant nuobaudų rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą būtina vertintini visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus.
Dėl ATPK 30¹ str. taikymo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Tačiau kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. A. Č. iš įvykio vietos pasitraukė, tačiau iš nustatytų aplinkybių matyti, kad jis tai padarė neteisingai supratęs savo veiksmų pavojingumą ir baustinumą, savo klaidą suprato ir pripažino. Jis administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Č., pasišalindamas iš įvykio vietos, turėjo numatyti galimas pasekmes, elgtis rūpestingai, tačiau teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, A. Č. asmenybę, jo elgesį po pažeidimo padarymo daro išvadą, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą jam, skiriant administracinę nuobaudą už padarytą pažeidimą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus A. Č. mažesnę nuobaudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ str.).
Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 100 (vieno šimto) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutinę administracinę nuobaudą paskirti 1000 (vieno tūkstančio litų/289 EUR) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.
Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.