- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- A5.-998-659/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00615-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Balčiūnienė
- Pažeidėjas
- R. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. L. (R. L.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. L. (R. L.) vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą (Nr. L12-235), būdamas darbdaviu, laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-12 neužtikrino, kad jo individualioje veikloje dirbantis darbuotojas V. T. (V. T.), gim. (duomenys neskelbtini), būtų įformintas įstatymų nustatyta tvarka. R. L. (R. L.) laikotarpiu nuo 2017-02-01 iki 2017-11-12 sutarė, kad V. T. (V. T.) dirbs jo individualioje veikloje, t.y. V. T. (V. T.) vairuos transporto priemonę Scania, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) reisu Klaipėda-Lenkija ir Lenkija-Klaipėda bei atliks krovėjo darbus Taikos pr. 80, Klaipėda, turgavietėje „Eglė”. Už darbą R. L. (R. L.) sumokėjo V. T. (V. T.) darbo užmokestį: 2017 m. vasario mėn., sumokėjo ne mažiau kaip 250 Eur, už 2017 m. kovo mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 350 Eur, už 2017 m. balandžio mėn. sumokėjo - nemažiau kaip 500 Eur, už 2017 m. gegužės mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 800 Eur, už 2017 m. birželio mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 800 Eur, už 2017 m. liepos mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 500 Eur, už 2017 m. rugpjūčio mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 500 Eur, už 2017 m. rugsėjo mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 500 Eur, už 2017 m. spalio mėn. - sumokėjo ne mažiau kaip 400 Eur. Tokiu būdu R. L. (R. L.), nesudaręs darbo sutarties su V. T. (V. T.) ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 23 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. L. (R. L.) kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su V. T. dirbo draugiškai, santykiai buvo visada geri, bet kai V. T. susirgo, viskas pasikeitė, tapo neatpažįstamas. V. T. buvo 4 mėn. nedarbingume, ir jis niekaip nealėjo su juo atsiskaityti. V. T. oficialiai buvo įdarbintas. Pirmą kartą 2014 m., o po to 2017 m. rudenį. Nuo 2017 sausio iki rudens V. T. jo įmonėje nedirbo, jis pats tik 2017 m. kovą pradėjo dirbti, nes darbas sezoninis. Be to, nurodo, kad pats V. T. dėl įsiskolinimų prašė jį įdarbinti įmonėje nelegaliai, tačiau jis – R. L., nesutiko. Kadangi nepadarė nusižengimo, prašo jo atžvilgiu administracinę teiseną nutraukti.
Liudytoja L. L. parodė, kad L. L. įmonėje yra buhalterė.V. T. jų įmonėje su pertraukomis dirbo nuo 2014 m. Paskutiniu metu jam buvo pastovus atlyginimas 400 Eur, dirbdavo 20 h/savaitėje. V. T. darbas buvo nuvažiuoti su jos vyru į Lenkiją parsiveži prekių ir kitą dieną padėti jas iškrauti. Visas kitas dienas V. T. buvo laisvas. T. susirgo 2018 m. 10 mėn., ji asmeniškai jam iškvietė greitąją, viskas buvo gerai. Paguldė žmogų į ligoninę ir santykiai nutrūko. Ji jam skambino, bet V. T. nekėlė ragelio, ignoravo juos. 2018 m. lapkričio mėn., jai pavogė iš mašinos dokumentus su visomis darbo sutartimis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ji rašė V. T., kad prarado dokumentus, prašė jo atvykti pasirašyti dubliktus, bet V. T. nieko neatsakė į tuos prašymus, o po 2 ar 3 savaičių parašė pretenziją, kad kreipsis į prokuratūrą, dėl to, kad jam priskaičiuota Sodros skola dėl privalomojo sveikatos draudimo, ir dėl to apkaltino juos – L.. V. T. atėjo dirbti 2017 m. lapkritį. Jis – V. T., 2016 m. gruodį iš jų įmonės išėjo, bet 2017 m. lapkritį grįžo vėl dirbti į jų įmonę. V. T. nuėjęs į FNTT aiškino, kad uždirbo tiek ir tiek, nors jo atlyginimas buvo fiksuotas. Ji turi 2017 m. 01-02 mėn. nulines deklaracijas, kas patvirtina, kad V. T. jų įmonėje nedirbo. V. T. atlyginimas buvo 5 Eur/h.
Liudytojas V. T. (V. T.) parodė, kad L. pažįsta, buvo darbiniai santykiai. Jų įmonėje dirbo nuo 2014 m. rudenio su pertraukomis iki 2019-02-06. Atleistas per tą laiką nebuvo. Po ligos, nuėjęs į banką sužinojo, kad turi 436 Eur įsiskolinimą ligonių kasoms, nes 13 mėnesių yra atleistas, bet jis tuo laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį. Užmokestį gaudavo grynais, pasirašyti reikėjo ant paprasto lapelio už kiekvieną reisą. Už reisą gaudavo 120 Eur. Reisų skaičius priklausydavo nuo sezono. Žiemą būdavo 1-2 reisai mėnesyje. Jis nuvyko pas darbdavį aiškintis dėl įsiskolinimo, bet L. savo kaltę neigė ir jį patį apkaltino, reikalavo, kad pasirašytų, jog jis tiek laiko nedirbo. Surašė atbulinėm datom darbo sutartį ir pasakė, kad gaus pinigus tada, kai pasirašys sutartis. Po kiek laiko gavo raštą, kad įmonės dokumentai su darbo sutartimis buvo pavogti ir jam reikia ateiti iš naujo pasirašyti. Supratęs, kad gali likti apgautas, kreipėsi į teisininkus, bet į tas pretenzijas, L. nereagavo. Visus reikalus tvarkė R. L. žmona, kuri pati buvo atvykusi į jo namus, ir prašė, kad V. T. pasirašytų dokumentus, nes kitaip vyras su ja išsiskirs ir pan.
Liudytojas A. Š. parodė, kad yra V. T. kaimynas. Kadangi pats anksti keldavosi į darbą, matydavo kaip V. T. atvažiuodavo paimti juodos spalvos Mersedes-Benz markės automobilis. Visi kaimynai žinodavo, kad jei nesimato V. T., reiškia jis būdavo išvykęs į reisą. Kaimyno nebūdavo savaitę laiko, kelias dienas pabūdavo ir vėl išvažiuodavo. 2018 m. lapkritį matė, kaip pas V. T. buvo atvažiavusi moteris, o po to kaimynas numojęs ranką nuėjo. Kadangi jų buvo durys 1 m. atstumu, matė kaip ta pati moteriškė skambino į V. T. buto duris, bet kaimynas durų nedarė. Vėliau susitikęs iš V. T. sužinojo, kad ta moteris – jo “šefė” ir prašė pasirašyti atbuline data dokumentus. Nedarbingume V. T. buvo nuo 2018 m. lapkričio mėn., o iki to laiko važinėjo į reisus. Negali pasakyti ar tai ta pati moteris – L. L. buvo atvykusi į V. T. namus, nes matė moterį iš nugaros.
Liudytojas A. V. parodė, kad su V. T. anksčiau dirbo, į reisus važinėjo, o po to V. T. iš darbo išėjo ir pradėjo dirbti turguje, veždavo prekes iš Lenkijos. Jis – A. V., grįžęs pats iš reiso, ateidavo 3-dieniais į turgų apsipirkti. Gali patvirtinti, kad V. T. 2016 ir 2017 m. tikrai dirbo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis nustato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo faktą, būtina įrodyti, kad buvo dirbamas darbas, dirbančiojo ir darbdavio santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, nėra laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ANK 95 straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Vadovaujantis DK 44 straipsnio 4 dalimi, darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.
Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų, R. L. nesutinka padaręs nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir tvirtina, kad V. T. jų įmonėje nuo 2017 m. sausio iki 2017 m. rudens nedirbo. Liudytoja L. L. taip pat patvirtino, kad V. T. jų įmonėje dirbo, tačiau tik nuo 2017 m. lapkričio mėn. Tuo tarpu liudytojas V. T. parodė, kad R. L. įmonėje dirbo nuo 2014 m. rudenio su pertraukomis iki 2019-02-06, atleistas per tą laiką nebuvo. Nuo 2017 m. vasario iki 2017 m. lapkričio mėn. taip pat vyko su R. L. į Lenkiją, tačiau 2018 m., po ligos, nuėjęs į banką sužinojo, kad turi 436 Eur įsiskolinimą ligonių kasoms, nes 13 mėnesių yra atleistas. Teismas, vertindamas tokius prieštaringus parodymus atsižvelgia į tai, kad liudytojas V. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme labai nuosekliai dėstė analogiškas šio įvykio aplinkybes. Be to, liudytojo teiginius patvirtina ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos ataskaitos iš kurių matyti, kad transporto priemonė, kurios valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuo 2017-03-06 iki 2017-10-17 kirto Kalvarijos pasienio postą (b. l. 30-66), be to, pastebėtina, kad tiek išvykimai, tiek atvykimai, atitinka V. T. nurodytas aplinkybes, kad iš Lietuvos į Lenkiją vykdavo per Kalvarijų pasienio postą, taip pat ir išvykimo laiką – sienos kirtimai 20 val. ir vėliau patvirtina, kad tikslas pasiekti Lenkiją buvo anksti ryte (b. l. 26-28). Liudytojas A. V. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog V. T. dirbo “Eglės” turguje, sutikdavo jį anksti ryte. Ši aplinkybė taip pat atitinka V. T. tvirtinimus, kad iš Lenkijos grįždavo anksti ryte išsikrauti prekes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. T. nurodė ir konflikto priežastį su darbdaviu – nesumokėtas privalomojo sveikatos draudimo mokestis, kurį V. T. buvo priverstas susimokėti pats (b. l. 16). Tuo tarpu nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei liudytoja L. L. negalėjo paaiškinti konflikto priežasties tarp jų ir V. T.. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad dokumentai, susiję su V. T. įdarbinimu, buvo pavogti būtent tuo metu, kai tarp V. T. ir L. prasidėjo konfliktas dėl darbdaviui privalomų sumokėti mokesčių, ir ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek R. L., tiek L. L. nėra iki galo nuoširdūs aiškindami tikrąsias šio įvykio aplinkybes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nei R. L., nei liudytoja L. L. neneigė, jog ieškojo kontaktų su V. T., prašė, kad šis pasirašytų ant dokumentų atbuline data. Aplinkybę, kad į V. T. namus buvo atvykusi L. L., patvirtino ir liudytojas A. Š.. Galiausiai, administracinių nusižengimų išrašas taip pat pagrindžia, kad R. L. neatsakingai veda dokumentų apskaitą, nes 2017 04 27 įvežė krovinį ir neturėjo krovinio gabenimo važtaraščio, 2014 m. nepateikė privalomų pateikti tachografo registracijos lapų (b. l. 75-77). Taigi, aptartų įrodymų visuma – liudytojo V. T., A. Š., A. V. parodymai, kurie iš esmės atitinka vieni kitų nurodytas aplinkybes, taip pat Muitinės departamento prie Finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos ataskaitos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojos L. L. prieštaringi bylos medžiagai ir nenuoseklūs parodymai, patvirtina, kad V. T. dirbo R. L. įmonės naudai, nesudarius su jo rašytinės darbo sutarties ir nepranešus apie jo įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui. Tokia R. L. veika atitinka nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, tačiau tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, kas rodo, kad savo elgesio kritiškai nevertina, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. L. skiriant švelniausią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32, 95 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,
nutarė:
R. L. (R. L.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 19098717150 ir įmokos kodą 1001. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.