- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-237-275/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01236-2010-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Ritos Kisielienės ir Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. A. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės G. A. (teisių perėmėjas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartį - A. A.) ieškinį atsakovui J. V. dėl namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo nutraukta ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nuginčyta ir negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė G. A. pareiškė ieškinį dėl 2004-04-29 namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo nutraukta ir 2004-04-29 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nuginčyta ir negaliojančia.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymu Trakų rajono apylinkės teismas 2010-05-28 nutartimi nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo rūsį, kiemo statinį, žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo bei uždrausti atsakovui sudaryti bet kokius sandorius, susijusius su nurodyto turto perleidimu ar bet kokiu nuosavybės teisės į šį turtą suvaržymu.
Ieškovė teismui pateikė prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė teismo leisti ieškovei G. A. iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos bei sprendimo įsiteisėjimo naudotis kiemo rūsiu rudeninio derliaus susidėjimui. Nurodė, kad ieškovė neseniai nusiėmė rudeninį bulvių bei pašarinių runkelių derlių, kurio atsakovas neleidžia ieškovei susidėti į ieškovei priklausiusį ir šioje byloje ginčijamais sandoriais atsakovui perleistą kiemo rūsį. Nurodė, kad tokiais piktybiškais savo veiksmais atsakovas ieškovei nesiėmus taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, papildomai sukels labai didelių nuostolių, kadangi visas ieškovės nuimtas derlius sušals ir taps nebetinkamas naudoti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutartimi ieškovės G. A. prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuo atveju, jei jų nepritaikius pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Konstatavo, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo nutraukta ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nuginčyta ir negaliojančia, o ne dėl ieškovės rudeninio derliaus išsaugojimo. Pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne šalių subjektyvių poreikių, susijusių su ginčo objektu tenkinimas, o užtikrinimas, kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų užkirstas kelias būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemonės nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė G. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį. Pritaikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, t.y. leisti ieškovei pasinaudoti šiuo metu atsakovui nuosavybės teise priklausančiu kiemo rūsiu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rudeninio derliaus susidėjimui. Nurodo, kad ieškovės prašomos pritaikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų ieškovo ir atsakovo teisių pusiausvyrą, kadangi ieškovei šios laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, kad ji galėtų išvengti didelių nuostolių, susijusių su viso jos rudeninio derliaus netekimu, o atsakovas realių jo teisių suvaržymų nepatirs. Ieškovės prašoma pritaikyti laikinoji apsaugos priemonė yra laikytina prevencinę priemone, kuria ieškovė siekia, kad bylinėjimosi metu būtų sumažinti jos patiriami nuostoliai bei užkirstas kelias kilti dar vienam teisiniam ginčui tarp bylos šalių, kas yra įvardinta kaip pakankamas argumentas taikyti laikinąsias apsaugos priemones Lietuvos Apeliacinio teismo praktikoje.
Atsiliepimas
Atsakovas J. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį, ieškovės atskirtąjį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįsti atskirojo skundo teiginiai, jog nepritaikius papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba jo įvykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos, todėl pritaikius ieškovės prašomas papildomas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra ieškovei leidus naudotis atsakovui nuosavybės teise priklausančiu rūsiu, tokios priemonės būtų nesuderinamos su ekonomiškumo, protingumo ir teisingumo principais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas Civilinio proceso kodekso 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškovo turtinius interesus ir būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą, t.y. jų taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus prašomų priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su laikinu turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu.
Kadangi šiuo atveju nagrinėjamas ginčas dėl namo perleidimo sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos pripažinimo nutraukta ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo nuginčyta ir negaliojančia, ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - leisti ieškovei iki civilinės bylos nagrinėjimo pabaigos bei sprendimo įsiteisėjimo naudotis kiemo rūsiu rudeninio derliaus susidėjimui, negali būti taikomos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne šalių subjektyvių poreikių, susijusių su ginčo objektu tenkinimas, o užtikrinimas, kad bylos nagrinėjimo metu nebūtų užkirstas kelias būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o atsakovės atskirasis skundas netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.