- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-969-730/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04834-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“
- Ieškovas
- Fingood LLP
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonės Registrų centras
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Fingood LLP patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“, likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Baltas parkas“, antstolei B. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sandorio ir jo sukurtų teisinių pasekmių pagrindu priimtų viešojo administravimo subjektų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (panaikinimo) ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, valstybės įmonės Registrų centras,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama atnaujinti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ginčyti 2019 m. sausio 30 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, pripažintini negaliojančiu (niekiniu) ex officio nuo sudarymo momento 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą N r. (duomenys neskelbtini), panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. AD2-812 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 13SK-218 - (14.13.111.) bei palikti galioti Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. 3336 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002 1118 sprendimą Nr. 0197., panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 09 12 sprendimo Nr. 13SK-218 - (14.13.111.) pagrindu įregistruotų šių žemės sklypų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre: 1) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 4) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 6) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 7) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 8) (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). įpareigoti Valstybės įmonę Registrų centras atkurti Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 3336 ir Klaipėdos apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 18 d. sprendimo Nr. 0197 pagrindu Nekilnojamoje turto registre įregistruotus (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (buv. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos duomenis, taikyti restituciją ir pripažinti uždarajai akcinei bendrovei „Baltas parkas“ nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (buv. (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ naudai priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ 35 000 EUR, priteisti iš atsakovų išlaidas už advokato teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų užtikrinimui ieškovė, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti šiuos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“ priklausančius žemės sklypus, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą: (duomenys neskelbtini), uždrausti išregistruoti uždarąją akcinę bendrovę „Baltas parkas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš Juridinių asmenų registro iki įsiteisės procesinis Teismo sprendimas nagrinėjamoje civilinėje byloje.
3. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia aplinkybėmis, jog ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, nėra duomenų, jog ieškovei negali būti priimtas palankus sprendimas, todėl tenkinama pirmoji sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Dėl grėsmės teismo sprendimo vykdymui ieškovė nurodo, kad ieškiniu ginčija Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. AD2-812 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir siekia taikyti restituciją, tam, kad būtų vykdoma Lietuvos apeliacinio teismo 2019 n. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-61-453/2019 ir būtų išieškomas ieškovės patirtos žalos atlyginimas. Teigia, kad atsakovė yra gyvenamųjų namų vystytoja, todėl yra suinteresuota ginčo sklypų realizavimu būsimiems gyvenamojo kvartalo gyventojams. Pažymi, kad uždaroji akcinė bendrovė „Baltas parkas“ gali būti bet kada išregistruota iš juridinių asmenų registro. Likvidavus juridinį asmenį, jis pasibaigia, jo pareigos, teisės nėra perimamos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 15 d. nutartimi nutarė tenkinti ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“, priklausančius žemės sklypus: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
4.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsižvelgiant į ieškinio pobūdį ir dalyką, patvirtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo sklypo pagrindu suformuoti aštuoni žemės sklypai gali būti parduoti ar kitaip perleisti nuosavybė tretiesiems asmenims. Nurodė, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje civilinėje byloje ir paaiškėjus, kad turtas buvo perleistas kitiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Nurodo, kad šiuo atveju ieškovė teikdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakė vertinti tai, kad 2021 m. birželio 30 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, buvo išspręstas klausimas dėl apeliantei priklausančių ginčo sklypų arešto pagrįstumo, bei pasisakyta, ir spręsta šiai bylai išnagrinėti aktualiais klausimais.
5.2. Nurodo, kad apeliantės turtinė padėtis yra labai gera, todėl šiuo aspektu taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nėra pagrindo. Patikslinto ieškinio reikalavimo suma siekia tik 35 000 EUR. Pažymi, kad byloje spręstinas ne restitucijos klausimas, o ieškovės teisių gynimas taikant civilinę atsakomybę, todėl net išsamiai netiriant dokumentų, teismas negalėjo laikyti ieškinio tikėtinai pagrįstu ir tenkinti ieškovės prašymą.
5.3. Nurodo, kad ieškovė neteikė įrodymų dėl galimo apeliantės nesąžiningumo įsigyjant ginčo sklypus, todėl nesutinka su teismo argumentais, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Pažymi, kad ieškovė taip pat neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Nurodo, kad nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantė atliko ar atlieka veiksmus, kuriais siekiama apsunkinti būsimo ir galimai ieškovei palankaus teismo spendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
6.1. Nurodo, kad byloje prašoma taikyti restituciją ir ieškovės ieškinio reikalavimai atitinka preliminaraus pagrįstumo kriterijus, tai yra ieškinyje reikalavimai yra grindžiami faktini pagrindą sudarančiais argumentais, ieškinio argumentai grindžiami prie ieškinio pridėtais įrodymais. Atsakovės skunde nėra jokių argumentų, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, atlikus jų prima facie pagrįstumo vertinimą, jau šioje bylos nagrinėjimo stadijoje galėtų būti vertinami kaip preliminariai nepagrįsti.
6.2. Nurodo, kad galbūt nagrinėjamoje byloje galinti kilti apeliantės civilinė atsakomybė ir jos įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis apeliantės geros turtinės padėties kriterijus neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą, kadangi būsimu sprendimu gali būti atkurta teisinė padėtis, buvusi iki turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto sudarymo, ir pritaikyta restitucija natūra, kurios vvkdvma ir užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
6.3. Nurodo, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę lemia tai, kad ginčo objektai nebūtų perleisti tretiesiems asmenims. Apeliantei perleidus bent vieną sklypą, ieškovės reikalavimų nebūtų įmanoma patenkinti. Teigia, kad šiuo atveju grėsmės būsimam teismo sprendimui ivvkdvti egzistavimas siejamas ne su apeliantės nesąžiningumu, o su poreikiu išsaugoti ginčo objektą. Pažymi, kad šiuo atveju jei apeliantė neketina perleisti sklypų, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuvaržo jos teisių. Teigia, kad apeliantė yra kvartalo „Bachmano žemė“ vystytoja, yra investavusi lėšas ne tam, kad sklypus pasiliktų sau, o tam, kad juos parduotų. Teigia, kad šioje situacijoje būtina išlaikyti status quo.
7. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Baltas parkas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, iš ieškovės priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ patirtas išlaidas atstovo pagalbai apmokėti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Nurodo, kad ieškovės patikslintas ieškinys grindžiamas atsakovių nesąžiningumu, nenurodant konkrečių faktų, o remiantis sklypų įsigijimo aplinkybėmis. Teigia, kad būtina atsižvelgti į 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje Nr. 3K-3-155-381/2021 teiktus išaikinimus, kadangi šioje byloje būtent buvo analizuojamos apeliantės ginčo sklypo įsigijimo aplinkybės - kasacinis teismas nurodė, kad apeliantei neturi kilti teisinių pasekmių dėl suvaržymų neišviešinimo. Teigia, kad byloje spręstinas ne restitucijos klausimas, o ieškovės teisių gynimas taikant civilinę atsakomybę, todėl net išsamiai netiriant dokumentų, teismas negalėjo laikyti ieškinio tikėtinai pagrįstu ir tenkinti ieškovės prašymą.
7.2. Nurodo, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė, kaip kvartalo „Bachmano žemė“ vystytoja patirs neatitaisomą žalą, kadangi galimai bus stabdoma kvartalo „Bachmano žemė“ plėtra. Netenkinus ieškinio apeliantė turėtų teisę reikalauti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš ieškovės, tačiau kaip ieškovė registruota Jungtinėje Didžiojoje Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje, neturi atsiskaitomosios sąskaitos. Tokiu būdu apeliantės patirtos žalos išsiieškojimas iš ieškovės būtų komplikuotas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkinamas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl atskirojo skundo argumentų
9. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, atsakovės galimo nesąžiningumo, turtinės padėties, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nutardamas tenkinti ieškovės prašymą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
11. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
12. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., tai yra tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, kaip nurodo apeliantė, ar šiuo atveju galės bus sprendžiamas restitucijos klausimas, bus galima atsakyti tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, tai yra išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kaip minėta, atliekamas tik preliminarus ieškovės pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2015).
14. Įvertinus ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio reikalavimus matyti, kad ieškovė siekia ne tik nuginčyti nuo sudarymo momento 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. AD2-812 „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau prašo ir taikyti restituciją - pripažinti uždarajai akcinei bendrovei „Baltas parkas“ nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
15. Kaip matyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021 būtent ir nurodė, kad ieškovė šioje byloje manydama, jog turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pažeidžia jos interesus, įstatyme nustatytais ir šioje nutartyje aptartais teisių gynimo būdais turi teisę šį turto pardavimo aktą ginčyti, pvz., įrodinėdamas apeliantės šioje byloje nesąžiningumą, įsigyjant sklypą iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Baltas parkas“ (nutarties 113 punktas). Kaip matyti ieškovė tokia teise šioje byloje ir pasinaudojo, siekia nuginčyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patikslintą ieškinį grindžia galimai nesąžiningais apeliantės veiksmais ir prašo pripažinus nuo sudarymo momento 2019 m. sausio 30 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu taikyti restituciją, priteisiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltas namas“ žemės sklypus.
16. Kaip matyti apeliantė būtent šiuo atveju ir ginčija turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir siekia, kad šalys būtų grąžintos į pradinę padėtį taikant restituciją. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021, su prie (patikslintu) ieškiniu, teikiamus rašytinius įrodymus, nutaria, kad aptartų duomenų pagrindu šioje proceso stadijoje negalima daryti vienareikšmės išvados, kad ieškinys gali būti vertinamas kaip preliminariai nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio prima facie vertinimo metu padarytos išvados neturi res judicata ar prejudicinės galios priimant galutinį sprendimą nei toje pačioje, nei kitoje byloje. Būtent nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant galutinį teismo sprendimą bus įvertinti ne tik ieškovės, bet ir atsakovių pateikti įrodymai, bus sprendžiama dėl jų įrodomosios reikšmės ir bus daromos galutinės išvados.
17. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šiuo atveju apeliantė ir uždaroji akcinė bendrovė „Baltasis namas“ taip pat nurodo, kad šiuo atveju ieškovė tinkamai nepagrindė apeliantės nesąžiningumo, teigia, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių nukentės apeliantės interesai.
18. Nagrinėjamu aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad šioje byloje priimta nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčas neišsprendžiamas iš esmės, šia nutartimi pasisakyta tik dėl tarpinio procesinio pobūdžio klausimo – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba netaikymo išsaugant status quo. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Dėl šios priežasties paprastai laikinųjų apsaugos priemonių taikymu neturi būti sprendžiami klausimai, į kuriuos turėtų būti atsakyta tik galutiniu teismo sprendimu.
19. Kaip matyti pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo sklypo pagrindu suformuoti aštuoni žemės sklypai gali būti parduoti ar kitaip perleisti nuosavybė tretiesiems asmenims. Nurodė, kad teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą šioje civilinėje byloje ir paaiškėjus, kad turtas buvo perleistas kitiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tai yra iš esmės, nurodo šiuo atveju status quo išlaikymo būtinybę nagrinėjamoje byloje.
20. Iš dalies sutiktina su apeliante, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepateikė konkrečių faktų apie apeliantės, kurios atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, realius ketinimus perleisti ginčo žemės sklypus, tačiau apeliantė neginčija fakto, jog yra nekilnojamojo turto vystytoja, vysto projektą „Bachmano žemė“, akivaizdu, jog kaip uždaroji akcinė bendrovė, siekia gauti pelno realizuojant sklypus, todėl teismo vertinimu šiuo atveju būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus šiuo atveju lemia poreikis išlaikyti status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą). Šalių teikiami rašytiniai paaiškinimai, nurodytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai toliau vystant projektą, tai yra perleidžiant ginčo sklypus tretiesiems asmenims, kyla grėsmė ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažymint ir tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra leidžiamas areštuoto turto perleidimas, įkeitimas ar kitoks nuosavybės teisės pasikeitimas (vertės sumažinimas), tačiau nėra ribojamos sklypo naudojimosi galimybės. Šiuo aspektu sutiktina su ieškove, kad apeliantė nepateikė duomenų, kaip taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nesiekiant ginčo sklypų realizuoti rinkoje, varžo apeliantės interesus. Apeliantė nepateikė duomenų, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apsunkina atsakovės veiklą, kai tuo tarpu laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas neišvengiamai apsunkintų ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
21. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Akivaizdu, kad, nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, jog byloje siekiama taikyti žemės sklypų restituciją, egzistuoja turto perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas dėl kitų teisminių procesų iniciavimo.
22. Kita vertus, atkreiptinas apeliantės dėmesys, į tai, kad apeliantė turi teisę reikalauti iš ieškovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo, be to, CPK 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesą civilinėje byloje pralaimėjusios šalies civilinė atsakomybė, kurios tikslas – atlyginti (kompensuoti) procesą laimėjusiai šaliai nuostolius, atsiradusius dėl pralaimėjusios procesą šalies prašymu teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Galimas ieškinio atmetimas yra būtina atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo sąlyga, nes ieškovas, prieš pateikdamas ieškinį, reikšdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, suvokia, kad tokio prašymo tenkinimas dar nereiškia ieškinio pagrįstumo. Dėl to tokiu atveju ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ginčo išsprendimo, veikia savo rizika ir turi pareigą atlyginti atsakovui atsiradusius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2011, 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-411/2010; 2006 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2006).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad iki bus išnagrinėtas tarp šalių kilęs ginčas tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir iš esmės nesukeliančias ženklesnių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu jos yra taikomos . Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta, jos naikinti atskirojo skundo argumentais ir motyvais nėra teisinio pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Esant nustatytoms 9-24 punkte nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas tarp šalių spręstinas pirmosios instancijos teisme, bylą išnagrinėjus iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.