Kauno apygardos teismo nutartis

2022-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-239-348/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-18
Bylos Nr.
AN2-239-348/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00745-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutartį nepakeistą.
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. T.
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-239-348/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00745-2022-4Procesinio sprendimo kategorija 21.11.13 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. T. atstovo advokato E. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutarties, kuria V. T. atstovo skundas netenkintas ir paliktas galioti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. T. 2022 m. sausio 27 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo nutarimas, kai protokolas nesurašomas Nr. NZT-ANR_N-262-2022 pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį už tai, kad, žemės sklypą juosianti tvora gretimybėje su A. ir S. gatvėmis, pastatyta pažeidžiant nustatytas žemės sklypo ribas, valstybinėje žemėje (gatvių teritorijoje), taip užėmus ir naudojant apie 146 kvadratinių metrų valstybinės žemės bei apsunkinant matomumą transporto priemonių vairuotojams.

Šalies argumentai

2. V. T. prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo ROIK: (duomenys neskelbtini) bylos nagrinėjimą. Institucija 2022 m. gegužės 31 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių“, kadangi nenustatyta naujų aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos anksčiau ir kurių vertinimas galėtų turėti įtakos iš naujo sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartimi netenkintas V. T. atstovo skundas ir paliktas galioti Institucijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimas.

3. Atskiruoju skundu V. T. atstovas advokatas E. U. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį, Institucijos 2022 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl prašymo nagrinėjimo“ ir 2022 m. sausio 27 d. nutarimą, atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir administracinio nusižengimo bylą V. T. atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. pirmojo atlikto Institucijos patikrinimo vietoje ir patikrinimo akto surašymo. Nors tvora įrengta dar 2009-2010 metais, tačiau, Institucija pripažįsta 2022 m. sausio 27 d. nutarime, kad pažeidimą pirmą kartą nustatė dar 2017 m. gruodžio 14 d., kai Institucijos specialistai atliko ginčo žemės sklypo patikrinimą. Šiuo atveju paaiškėjimo data laikytina 2017 m. gruodžio 14 d. (pirmojo patikrinimo vietoje data) arba 2018 m. sausio 10 d. (pranešimo pareiškėjui surašymo data) ir tai neabejotinai lemia, kad priimant Institucijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimą, buvo praleistas ANK 39 straipsnyje nustatytas terminas.

4.2. Skunde pažymi, kad ginčo tvorą pastatė ir pažeidimą padarė buvęs žemės sklypo ir jame esančių statinių, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Šią aplinkybę taip pat patvirtina 2009-2010 ortografinės nuotraukos ištrauka, kurioje akivaizdžiai matosi įrengta ginčo tvora. Taigi, ginčo tvora buvo įrengta dar prieš V. T. 2011 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą ir statinius. Atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo protokolas V. T. atžvilgiu surašytas nebuvo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nežinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena ir negalėjo pateikti bylą nagrinėjusiam pareigūnui papildomų įrodymų (ortografinių nuotraukų, pirkimo – pardavimo sutarties, rašytinių paaiškinimų), kurie aiškiai suponuotų, kad tvoros statytojas nėra V. T., jis neužgrobė valstybinės žemės.

4.3. Skunde apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad V. T. 2011 m. gegužės 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą bei statinius, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti ir buvo civilinių teisių objektų, kaip tai apibrėžia 4.103 straipsnio 1 dalies, todėl perkelti atsakomybės dėl buvusio savininko savavališkai įrengto tvoros V. T. nėra jokio teisėto pagrindo, nes V. T. neįgijo neteisėtai pastatytos tvoros ir dėl šio pažeidimo patraukti administracinėn atsakomybėn patrauktas negalėjo būti.

4.4. Skunde akcentuojama, kad dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu V. T. atžvilgiu buvo pradėta ir vėliau nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 dalies 8 punktu, administracinio nusižengimo byla turėjo būti nutraukta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į V. T. atstovo advokato E. U. atskirąjį skundą, Institucijos atstovė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. T. atstovo advokato E. U. atskirasis skundas netenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinęs V. T. atstovo atskirojo skundo argumentus, patikrinęs skundžiamą nutartį, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant ANK normų.

Žemesnės instancijos teismas

7. Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti ar įsiteisėję teismų (Institucijų) procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo (Institucijos) procesinio sprendimo teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tokią proceso atnaujinimo instituto paskirtį, ANK gana detaliai reglamentuoja proceso atnaujinimo procedūrą, kuri vykdoma griežtai laikantis nustatytų sąlygų ir tvarkos. Sprendžiant baigtoje administracinio nusižengimo byloje proceso atnaujinimo klausimą, byloje priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės, sprendžiama tik tai, ar yra esminės bylos atnaujinimui reikšmingos aplinkybės.

8. ANK 657 straipsnis numato, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

9. Pažymėtina, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje.

10. Nagrinėjamu atveju, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, konstatuojama, kad jokių administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindų nagrinėjamu atveju nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino V. T. atstovo skundo ir paliko galioti Institucijos 2022 m. gegužės 31 d. sprendimą atsisakyti atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Su šiuo procesiniu sprendimu sutinka ir apygardos teismas. V. T. atstovo atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą.

11. Esminis atskirojo skundo argumentas yra tai, kad Insitucijos 2022 m. sausio 27 d. nutarimo priėmimo metu buvo suėjęs administracinių nuobaudų skyrimo senaties terminas. Atmesdamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 39 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba tol, kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Trunkamasis teisės pažeidimas, laikomas paaiškėjusiu nuo patikrinimo atlikimo momento, protokolo surašymo. Institucija patikrinimą atliko 2021 m. lapkričio 23 d. ir iki minėtos dienos V. T. geranoriškai nenugriovė ginčo tvoros, t. y. administracinis nusižengimas nebuvo nutrauktas ir toliau yra daromas, todėl laikytinas trunkamuoju. V. T. atstovo vertinimu, senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2017 m. gruodžio 14 d. (pirmojo patikrinimo vietoje data) arba 2018 m. sausio 10 d. (pranešimo pareiškėjui surašymo data). Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad paskutinysis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai, buvo atliktas 2021 m. lapkričio 23 d., todėl būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojama administracinio nutarimo priėmimo senatis, kuri šiuo atveju nėra suėjusi. Nors pirmasis Institucijos patikrinimas atliktas 2017 m. gruodžio 14 d., tačiau pabrėžtina, kad, priešingai, nei teigiama skunde, V. T. anksčiau nebuvo taikyta administracinė atsakomybė dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu. Be to, V. T. jau nuo pat pirmojo atlikto Institucijos patikrinimo privalėjo nugriauti ginčo tvorą, tačiau piktybiškai šios prievolės nevykdė. Institucija apie tai, kad administracinis nusižengimas vis dar yra tęsiamas sužinojo tik 2021 m. lapkričio 23 d., atlikusi paskutinįjį patikrinimą.

12. Atskirajame skunde teigiama, kad ginčo tvorą pastatė buvęs savininkas, todėl V. T. negali kilti administracinė atsakomybė, kadangi pažeidimą padarė buvęs žemės sklypo ir statinių savininkas. Vis dėlto, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir sudarančios pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kadangi, priimant nutarimą, šios aplinkybės, kaip nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, Institucijai jau buvo žinomos. Nesutiktina su skunde nurodytu argumentu, kad V. T. nežinojo, kad jo atžvilgiu yra pradėta administracinio nusižengimo teisena, negalėjo pateikti bylą nagrinėjusiam pareigūnui papildomų įrodymų, kurie patvirtintų suponuotų, kad tvoros statytojas nėra V. T. ir jis neužgrobė valstybinės žemės. Pažymėtina, kad V. T. dalyvavo 2019 m. birželio 18 d. vykusiame Institucijos patikrinime, tačiau jokių pastabų raštu nepateikė, administracinė atsakomybė jo atžvilgiu nebuvo taikyta, tačiau jis buvo įpareigotas geranoriškai nugriauti tvorą ir atlaisvinti valstybinę žemę. Taigi, V. T. žinojo, kad jam nuosavybės teise priklausančiame sklype esanti tvora privalo būti nugriauta, kad Institucija užfiksavo pažeidimą ir turėjo galimybę jau nuo pat 2019 m. teikti duomenis Institucijai.

13. Esant nustatytiems duomenims, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. T. atstovo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir Institucijos nutarimo priėmimo metu. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas savaip interpretuoja situaciją, teisės normas, nesudaro pagrindo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir pateikti duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos V. T. bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. T. atstovo advokato E. U. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaSvetlana Jurgaitienė