Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-638-634/2015

Teisėja Jūratė Ramanauskienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00551-2014-7

2015 m. liepos 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Baltrūnienei, nuteistojo D. L. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d.– 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. paskirta ir neatlikta 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. D. L. į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė, atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 str. D. L. į bausmės laiką nuspręsta įskaičiuoti laikinąjį sulaikymą nuo 2014-08-21 iki 2014-08-22.

Vadovaujantis BK 72 str. nuspręsta konfiskuoti D. L. du šimtus šešiasdešimt eurų šešiasdešimt šešis euro centus (260,66 EUR/900 Lt), gautus iš nusikalstamos veikos.

D. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuspręsta pakeisti į suėmimą, suimant jį teismo salėje.

Kardomąją priemonę suėmimą D. L. nuspręsta taikyti iki bausmės pradėjimo vykdyti, o pradėjus bausmę vykdyti panaikinti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš D. L. valstybei priteistos devyniasdešimt septynių eurų penkiolikos euro centų (97,15 EUR) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

D. L. pagal BK 302 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. nuteistas už tai, kad 2014-06-05 apie 14.00 val. Jonavoje, automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, automobilio rakteliu atrakinęs automobilio dureles, pagrobė svetimą turtą – E. L. priklausantį automobilį Mercedes Benz E 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3800 Lt (1100,56 EUR) vertės su jame buvusiais dokumentais – automobilio Mercedes Benz E 300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninės apžiūros rezultatų kortele Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė nukentėjusiajam E. L. 3800 Lt (1100,56 EUR) turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

D. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. D. L. apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, apeliantas prašo taikyti BK 64¹ str. nuostatas ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas D. L. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 str., nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas įvertino tai, kad D. L. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą nuosavybei, įvertino jo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas už to paties pobūdžio nusikaltimus (vagystes), naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą. Visos paminėtos aplinkybės, kolegijos nuomone, byloja, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, bet dėsningas jo elgesio padarinys dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje, visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Iš ankstesnių teistumų matyti, kad D. L. jau buvo taikyta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jo priešingo teisei elgesio tai nepakeitė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad neskiriant apeliantui realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslų (BK 41 str. 2 d.) pasiekti nepavyktų.

Šiuo atveju tinkamai įvertintos ir tos aplinkybės, kad D. L. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, ką teismas pagrįstai laikė jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taigi nustatydamas bausmės dydį – paskirdamas žymiai mažesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis, laisvės atėmimo bausmę – 1 metus 9 mėnesius, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. reikalavimų. Nors apelianto teigimu jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 64¹ str. nuostatos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. BK 64¹ str. nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla nėra išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka. Joje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ji nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikyti D. L. atžvilgiu BK 64¹ str. nuostatas bei sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, nėra jokio teisinio pagrindo. Vien tai, jog D. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nesudaro sąlygų BK 64¹ str. taikymui. Nors apelianto teigimu jo atžvilgiu buvo galima atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tačiau pažymėtina, kad pagal BPK 273 str., dėl baudžiamosios bylos išnagrinėjimo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka nusprendžia bylą nagrinėjantis teismas esant šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, tai yra teismo prerogatyva. Iš 2015-03-26 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas šioje byloje negalimas, akivaizdu, kad vien kaltinamojo paaiškinimai nebuvo pakankami priimti teisingą sprendimą, tiek prokurorė, tiek kaltinamasis ir jo gynėjas tam neprieštaravo, todėl byla išnagrinėta vadovaujantis bendrosiomis bylos nagrinėjimo teisme nuostatomis. Priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, prokurorė baigiamosiose kalbose neprašė D. L. paskirtos bausmės mažinti vienu trečdaliu. Taigi BK 64¹ str. nuostatų taikymas nagrinėjamu atveju pažeistas nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., ir šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, todėl galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra teisinga, aiškiai proporcinga, adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, atitinka kaltininko asmenybę ir dėl to neprieštarauja teisingumo principui. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. nuostatomis į bausmės laiką visiškai įskaityta bausmė atlikta pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nuosprendį. Pagal BK 66 str. reikalavimus, į paskirtąją bausmę pagrįstai įskaitytas D. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas. Subendrintą galutinę bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą ar neteisingą nėra pagrindo. Tai, jog apeliantas vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, 2015-04-29 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisingai nurodė laikotarpius, įskaitytinus į bausmę. Šioje dalyje nuteistojo skundo argumentai iš dalies pagrįsti, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 str. 4 p.).

Tai, kad skundžiamu nuosprendžiu bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nėra neteisėta ar nepagrįsta. Tačiau šiuo atveju būtina teisingai taikyti BK normas, reguliuojančias kardomojo kalinimo įskaitymą į paskirtą bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas. Suėmime išbūtas laikas turi būti įskaitomas į bausmę (BK 66 str.), tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, į bausmę liko neįskaitytas laikas, nuteistojo išbūtas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nes bausmės pradžią pirmosios instancijos teismas nustatė nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Šios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam D. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti.

Į bausmę įskaityti ir laiką, nuteistojo D. L. išbūtą suėmime nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-04-29) iki bausmės vykdymo pradžios.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.