- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-20
- Bylos Nr.
- 2YT-15482-945/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10903-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M., VĮ Turto bankui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. P. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims S. M., VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Pareiškime nurodoma, jog juridinis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. M., kuri iki mirties gyveno kartu su pareiškėjos tėvu O. M. adresu (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai susilaukė dviejų vaikų: J. M. (P.) ir S. M.. Sutuoktiniams bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2007 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas bendras sutuoktinių testamentas, pagal kurį pirmas miręs sutuoktinis turtą palieka pergyvenusiajam, o po šio mirties visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas paliekamas dukrai – J. P.. Mirus mamai A. M., tėvas O. M. laiku nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti. Palikimo priėmimą paliudija tai, jog po sutuoktinės A. M. mirties O. M. gyveno tame pačiame bute ir faktiškai šį turtą valdė ir juo naudojosi, t. y. rūpinosi buto priežiūra, tvarkė jį pagal savo nuožiūrą, mokėjo mokesčius, naudojosi jame esančiais daiktais, atliko reikiamus buities ir remonto darbus. (duomenys neskelbtini) O. M. mirė, teisiškai nesutvarkęs mirusiosios sutuoktinės A. M. palikimo priėmimo dokumentų. Būdama įpėdine pagal testamentą, pareiškėja 2016 m. gegužės 11 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė užvesti paveldėjimo bylą ir išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, nes nėra dokumentų, patvirtinančių, kas po A. M. mirties priėmė jos palikimą. Dėl šių priežasčių yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. M. mirties palikimą priėmė jos vyras O. M. faktiškai pradėjęs valdyti turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį O. M. paveldimo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad O. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotasis asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
Suinteresuotasis asmuo S. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, tėvams pasirašius testamentą jiems nebuvo išaiškinta pareiga po sutuoktinio mirties priimti palikimą pateikus prašymą notarui. Suinteresuotasis asmuo nurodė, jog po motinos A. M. mirties tėvas O. M. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, rūpinosi turtu.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1956 m. sausio 8 d. O. M. ir A. M. sudarė santuoką (b. l. 12). Santuokoje gimė dukra J. M. (po santuokos P.) ir sūnus S. M. (b. l. 11, 12, 28). 1992 m. birželio 11 d. O. M. ir A. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 2007 m. gruodžio 22 d. buvo sudarytas bendras sutuoktinių O. M. ir A. M. testamentas, pagal kurį A. M. po mirties visą turtą palieka sutuoktiniui O. M., o po O. M. mirties visas turtas paliekamas A. M.. Po pergyvenusio sutuoktinio mirties visas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas paliekamas dukrai - J. P. (b. l. 8). (duomenys neskelbtini) mirė A. M. (b. l. 5). Po velionės A. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo per įstatyme numatytą terminą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 7). (duomenys neskelbtini) mirė O. M. (b. l. 5). Po tėvo mirties įstatyme numatytais terminais į notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi velionio dukra J. P. (b. l. 6).
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Taigi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinasi kaip savo turtu. Pažymėtina, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.).
Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatė, jog pareiškėjos tėvas O. M. po savo sutuoktinės A. M. mirties atsiradusiu palikimu, nekilnojamuoju turtu, rūpinosi, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius. Aplinkybę, jog palikimą sudariusiu turtu – butu, (duomenys neskelbtini), rūpinosi būtent O. M., patvirtina pateikti mokėjimo kvitai už elektros paslaugas (b. l. 13 – 16, 19), dujas (b. l. 17 – 18). Reikšminga ir ta aplinkybė, jog dalis buto priklausė pačiam O. M.. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiesiems asmenims nepateikus prieštaravimų, teismas sprendžia, kad O. M. po savo sutuoktinės A. M. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismo turėtų pašto išlaidų suma (3,86 EUR) yra didesnė, nei CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 EUR), todėl ji valstybei priteistina iš pareiškėjos (CPK 92, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 – 270, 442 – 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paliktą turtą, faktiškai pradėjęs šį turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjos J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,86 EUR (trys eurai 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660, viena iš biudžeto surenkamųjų sąskaitų).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.