- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 1-1381-927/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12905-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Kaltinamasis
- M
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.1.15.3.3.1Civilinio ieškinio atmetimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
M (M) V, a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2018 m. kovo 10 d. apie 17.30 val., Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu dešine koja spyrė vieną kartą J. G. į dešinės kojos blauzdikaulį, po to pargriovęs nukentėjusįjį ant grindų, grumtynių metu ne mažiau kaip penkis kartus dešine ranka sudavė į kairę krūtinės pusę, pečius, taip padarydamas nukentėjusiajam smakro, veido dešinės pusės, dešinės ausies lezgelio odos nubrozdinimus, krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties, dešinio žasto, dešinės blauzdos poodines kraujosruvas, kairės alkūnės odos nubrozdinimą, dešinės alkūnės poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimu, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis M. V. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 145-146) ir teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas neblaivus, konflikto metu sudavė nukentėjusiajam smūgius koja ir rankomis. Atėjo į buvusios žmonos namus, nes paskambino sūnus ir paprašė paimti jo švarką. Butas jiems priklauso dalinės nuosavybės teise. Jis nuėjo pas buvusią sutuoktinę, ši atidarė buto duris ir pasakė: ,,eik iš čia“. Jis užėjo į butą, ėjo į savo kambarį, ši pradėjo jį stumdyti. Buvusiai sutuoktinei iš paskos ėjo jos dabartinis vyras J. G.. Kadangi dėl sulaužytos rankenos negalėjo patekti į savo kambarį, nuėjo į virtuvę. Būnant virtuvėje jam nukentėjusysis sudavė, jis parkrito prie šaldytuvo ir griūdamas kliudė stalo kojelę. Jam pasidarė silpna, jis atsisėdo, po to norėjo išeiti, tačiau jo buvusi sutuoktinė jį filmavo telefonu. Nenorėdamas to, sudavė jai per telefoną. Kiek kartų trenkė per telefoną, nepamena. J. G. atėjo iš paskos agresyviai nusiteikęs, rėkaudamas. Kadangi jau vieną kartą trenkė per galvą, manė, kad vėl trenks, todėl pradėjo mojuoti rankomis, galėjo įspirti. Taip pat pripažįsta, kad mušė nukentėjusįjį rankomis. Konflikto metu abu pargriuvo ir toliau grūmėsi. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Neprieštarauja atlyginti nukentėjusiajam moralinę ir turtinę žalą, tačiau mano, kad jo prašoma suma yra per didelė. Sutinka atlyginti 1000 Eur, tokią sumą siūlė ir policijoje, tačiau nukentėjusysis atsisakė. Prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja sutinka būti jo žmona. Jis pasitiki sutuoktine, gerbia ją. Jo žmona nesulaikė nuo nusikaltimo, nes nežinojo, kad jis eis pas buvusią sutuoktinę. Po įvykio jie rimtai pasikalbėjo, žmona nepateisino jo elgesio, barė jį (t. 2 b. l. 18-19).
Byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šiais įrodymais ir duomenimis:
-nukentėjusiojo J. G. pareiškimu Vilniaus rajono PK (t. 1, b. l. 4) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kad jis ir A. G. yra vedę apie du su puse metų. Per tą laikotarpį į namus nuolat ateidavo jos buvęs vyras, savo kambaryje vartodavo alkoholį. Kaltinamajam priklausančiam kambaryje gyveno kaltinamojo sūnus. 2018 m. kovo 10 d. kaltinamasis atėjo pas juos į namus. Pats jis buvo savo kambaryje. Po to išgirdo triukšmą virtuvėje, atėjęs pamatė, kad kaltinamasis sėdi už stalo, o stalo koja sulaužyta. Stalą buvo įsigiję tik prieš pusantro mėnesio už 100 eurų. Jis priėjo prie žmonos, kuri stovėjo prie stalo priešais kaltinamąjį ir paklausė: ,,ką tu čia darai?“. Kaltinamasis jam rusiškai atsakė, kad jis taip pat šio buto šeimininkas, atsistojo ir išėjo iš virtuvės. Žmonai liepė skambinti policijai, tačiau ši pradėjo filmuoti kaltinamąjį. Kaltinamasis pamatęs, kad žmona jį filmuoja, du kartus bandė išmušti telefoną jai iš rankų. Jis tai pamatęs užstojo žmoną. Tuo metu kaltinamasis bandė trenkti dešine ranka, tačiau jis smūgį užblokavo, tada kaltinamasis kaire koja spyrė jam į kairę koją, jis vėl užblokavo smūgį, po to spyrė dešine koja ir pataikė jam į dešinės kojos blauzdikaulį, dėl ko jis pajuto stiprų fizinį skausmą. Jie susikibo ir abu pargriuvo. Griūdamas kaltinamasis kliudė spintą ir sulaužė duris. Pargriuvus kaltinamasis jam sudavė 5 smūgius rankomis. Žmona nubėgo kviesti pagalbos. Pamatęs kaimyną, kaltinamasis išėjo. Vėliau atvyko policija (t. 1 b. l. 38-39). Dėl sugadinto stalo ir durų spintos, prašo priteisti iš kaltinamojo 400 Eur (100 Eur - už stalą, 300 Eur - už spintos duris). Stalą kaltinamasis sugadino tyčia, o spintos duris įlenkė, kai jie griuvo konflikto metu. Spintos duris iš karto įstatė, tačiau reikėjo keisti bėgius. Pareigūnas stalą nufotografavo iš karto, t. y. įvykio dieną. Sumokėjo 5 Eur už bėgį, 5 Eur - už klijus, 2 Eur – už ratuką. Kasos kvitų neišsisaugojo. Neturtinę žalą įvertino 5000 Eur, tačiau sutinka, kad būtų priteista mažiau – 3000 Eur, tačiau neprieštarauja, kad teismas nuspręstų dėl priteistinos žalos dydžio. Buvo sužalotas, jam skaudėjo galvą, šiuo metu turi gerti vaistus nuo spaudimo (t. 1, b. l. 20-21);
-liudytojos R. N.-V parodymais teisme, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir mano, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirba pašte kasų apskaitos grupės vadove, turi aukštąjį išsilavinimą, kolektyve gerbiama. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jis jos klauso, sprendimus priima kartu, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti (t. 2, b. l. 4-6, 21-22);
-liudytojos A. G. pranešimo informacija (t. 1 b. l. 10-11) ir parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad įvykio dieną apie 17.50 val. pas juos atėjo kaltinamasis. Jį įleido, o pati nuėjo į virtuvę. Pamatęs, kad jos dabartinis vyras nupirko naujus baldus, spyrė į stalo koją ir sulaužė. Tada į virtuvę atėjo J. G., paklausė: „ką tu čia darai?“. Ji paėmė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo filmuoti. Kaltinamajam tai nepatiko ir jis išėjo į koridorių. Po to sudavė ranka per telefoną, o kai vyras ją stojo ginti – spyrė jam. Po to tarp kaltinamojo ir jos vyro prasidėjo grumtynės, o ji išėjo į koridorių pakviesti pagalbos. Į pagalbą atėjo kaimynas iš 9 buto. Kai vyras ir kaltinamasis susikibo, jie griūdami kliudė spintą. Vyras sutvarkė koridoriuje esančią spintą, kuri buvo apgadinta muštynių metu, dabar vizualiai nesimato jokių pažeidimų (t. 1, b. l. 51, 52-53);
-liudytojo M. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad prašė tėvo nuvažiuoti pas motiną ir atvežti radiatorių bei jo rūbus. Su motina nesutaria ir nebendrauja. Apie įvykusį tėvo ir motinos konfliktą nieko nežino, tačiau kai jie gyveno kartu, konfliktus pradėdavo pirma mama, nes turi psichologinių problemų (t. 1 b. l. 61);
-liudytojo J. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. kovo 10 d. buvo namuose. Išgirdo, jog skambina į duris. Atidaręs duris pamatė M. V. besileidžiantį laiptais, šis buvo susiėmęs už nosies, jam pamojavo. J. G. buvo laiptinėje, pasakė: „žiūrėk ką daro“. A. G. keikėsi necenzūriniais žodžiais ant buvusio vyro. Visi buvo susijaudinę dėl įvykusio įvykio, tačiau kas tarp jų įvyko - nematė. M. V. buvo stipriai apgirtęs. Žino, kad kaltinamasis su buvusia žmona pykstasi dėl buto padalijimo (b. l. 66);
-įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis, kuriais užfiksuota nusikaltimo vieta - butas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12-15);
-Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 863/2018 (01), kurioje nurodyta, kad J. G. nustatyti smakro, veido dešinės pusės, dešinės ausies lezgelio odos nubrozdinimai, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-03-10). Taip pat krūtinės ląstos kairės pusės, kairio peties, dešinio žasto, dešinės blauzdos poodinės kraujosruvos, kairės alkūnės odos nubrozdinimai, dešinės alkūnės poodinė kraujosruva su nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai tiriamojo nurodytu laiku (2018-03-10). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 23);
-daiktų pateikimo, jų apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota, kad J. G. pateiktame vaizdo įraše užfiksuotas 2018 m. kovo 10 d. įvykęs konfliktas bute (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 28-34);
-įrašo iš Bendrojo pagalbos centro suvestine, kurioje užfiksuotas A. G. pranešimas apie 2018 m kovo 10 d. 17.49 val. konfliktą tarp kaltinamojo ir jos sutuoktinio (t. 1, b. l. 74-75);
-asmens blaivumo testo Nr. 26447 rezultatu, kuriame nurodyta, kad 2018 m. kovo 10 d. 18.44 val. M. V. nustatytas 1,90 promilių girtumas (t. 1, b. l. 149).
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis smurtaudamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį būdamas neblaivus ir tuo padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. G. pateikė civilinį ieškinį dėl 400 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad buvo sužalotas, jautė fizinį skausmą, nuo sužalojimų jam liko pasekmės – turi vartoti vaistus nuo spaudimo. Teisme sutiko, kad žala jam būtų sumažinta – iki 3000 Eur, tačiau neprieštaravo, kad teismas žalos dydžio klausimą spręstų savo nuožiūra.
Kaltinamasis sutiko, kad privalo atlyginti nukentėjusiajam moralinę žalą, prašė ieškinį mažinti, nurodė, kad galimai mokėtų iki 1000 Eur. Paaiškino, kad norėjo ją atlyginti, tačiau nukentėjusysis nepriėmė žalos atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis savo civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos grindė tik žodiniu paaiškinimu. Byloje nebuvo pateikti jokie šią žalą (400 Eur) galintys patvirtinti rašytiniai įrodymai, teisme nukentėjusysis patvirtino, kad spintą sutaisė pats, o teko pirkti tik 7 Eur vertės detales ir klijus, kvitų neišsaugojo. Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad vyras spintą, kuri buvo apgadinta kaltinamajam ir nukentėjusiajam besigrumiant, sutaisė pats. Nors nukentėjusysis tvirtino, kad kaltinamasis tyčia apgadino stalą, tačiau įvykio vietos apžiūros protokole jokie turto sugadinimai nėra užfiksuoti, stalas (t. 1 b. l. 15) nuotraukose stovi virtuvėje, apgadinimų jame nematyti. Aplinkybės, kad turtas, t. y. stalas ir spintos durys, buvo sugadintas tyčia, teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, juo labiau, kaltinimas dėl sugadinto turto tyčia nėra pateiktas kaltinamajam. Todėl teismas, byloje nesant reikalaujamą turtinę žalą pagrindžiančių įrodymų ir nepasitvirtinus, kad kaltinamasis tai padarė tyčia, o nukentėjusiajam neneigiant, kad durys buvo apgadintos jiems pradėjus su kaltinamuoju grumtis, ieškinį šioje dalyje atmeta.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.
Įvertinęs pareikšto ieškinio pagrįstumą, teismas pripažįsta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir tuoj pat atsiradusių akivaizdžių sužalojimo pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas.
Sprendžiant jo dydžio klausimą atsižvelgta į nusikaltimo padarymo priežastį (konfliktą tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo) ir jo kilimo aplinkybes, į žalą padariusio asmens kaltę, sužalojimo pobūdį, pavojingumą, pasekmes ir tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų nei dėl gydymosi po sužalojimų, nei dėl liekamųjų reiškinių, o tik nurodė teisme, kad jie yra, į kaltinamojo tyčiniu elgesiu sukeltus dvasinius išgyvenimus, į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo įvykdymo (pats iškvietė policijos pareigūnus), į abiejų turtinę padėtį t. y. kad kaltinamasis ir nukentėjusysis dirba, į tai, kad kaltinamasis sutinka atlyginti dalį žalos bei teismų praktiką priteisiant neturtinę žalą panašaus pobūdžio bylose, todėl civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai – priteisiant 600 Eur (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.283 straipsnio 1 dalis).
Dėl BK 40 straipsnio taikymo
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.
Tokie baudžiamajame įstatyme numatyti laidavimo instituto taikymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas aiškus kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu savo prašomą priteisti neturtinę žalą įvertino 3000 Eur, o vėliau sutiko šį klausimą palikti teismo nuožiūra spręsti. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis pateikė ieškinį dėl moralinės žalos – 5000 Eur, kuri teismo nuomone yra akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai, jos liekamiesiems reiškiniams, todėl kaltinamasis, kuris sutiko apmokėti nukentėjusiajam iki 1000 Eur neturtinės žalos, pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nesutiko su tokia didele suma.
Posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pasižada atlyginti neturtinę žalą, kurią teismas pripažins protinga ir mano, kad iki 1000 Eur būtų protinga suma. Dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo aplinkybių kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimas nebuvo pasiektas, teismo nuomone, tik dėl nukentėjusiojo prašomos sumos dydžio, kuria teismas vertina aiškiai per didele ir motyvus dėl to jau išdėstė aptardamas civilinį ieškinį.
Esant aptartoms aplinkybėms, teismas įžvelgia susitarimą atlyginti žalą (nukentėjusysis paliko spręsti teismo nuožiūra, o kaltinamasis sutiko atlyginti iki 1000 eurų) ir daro išvadą, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos šioje byloje yra įvykdytos.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, o jį perduoti sutuoktinės atsakomybėn pagal laidavimą, nes mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.
Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Byloje yra pateiktas kaltinamojo M. V. ir laiduotojos R. N.-V prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant pastarosios atsakomybei (t. 2, b. l. 4-6).
Laiduotoja R. N. -V sutinka laiduoti už kaltinamąjį ir nurodo, kad yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, kolektyve gerbiama, turi aukštąjį išsilavinimą, užima vadovaujančias pareigas. Kaltinamasis yra jos sutuoktinis, jis jos klauso, sprendimus priima kartu, ji gali daryti jam teigiamą įtaką. Po įvykio su kaltinamuoju daug kalbėjosi, jis labai gailisi dėl savo poelgio, supranta savo padarytą žalą visuomenei ir šeimai, žada daugiau tokių klaidų nedaryti.
Atsižvelgdamas į šias nuostatas ir įvertinęs tai, kad kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, nusikaltimu padarytą žalą žada atlyginti, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. N. -V sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį perduodant jį pagal laidavimą R. N.-V atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, galima pasitikėti R. N.-V kaip laiduotoja, nes ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Teismas neturi pagrindo ja netikėti, todėl mano, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
Dėl daiktinių įrodymų
Diskas su garso įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos medžiagos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
M (M) V pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir bylą nutraukti.
Perduoti M. V. pagal laidavimą laiduotojai R. N. -V, a. k. (duomenys neskelbtini) nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.
Nukentėjusiojo J. G. civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti iš M. V. 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (BK 40 straipsnio 7 dalis);
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 8 dalis).
Išaiškinti R. N. -V, kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Daiktinį įrodymą - diską su garso įrašu - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.