- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-09
- Bylos Nr.
- 2-196-743/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- G. S.
- Advokatai
- Žilvinas Lošys
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant ieškovui G. S., atsakovės atstovui advokatui Žilvinui Lošiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl niekinio sandorio fakto patvirtinimo, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei UAB ,,Bitė Lietuva.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Patikslinęs ieškinio reikalavimus ieškovas prašo: 1) patvirtinti niekinio sandorio faktą; 2) priteisti iš atsakovės UAB ,,Bitė Lietuva“ 1 743 Lt turtinės ir 60 000 Lt neturtinės žalos; 3) priteisti penkių procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 43-47).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. 2011 m. birželio 15 d. su atsakove sudarė dvylikos mėnesių terminui sutartį dėl elektroninių ryšių paslaugų tiekimo, pagal kurią įgijo telefoną ,,Nokia 2220s“ už jį primokėdamas 49 Lt. Sutartį sudarė būdamas atsakovės apgautas, todėl ši sutartis niekinė. Apgaulė pasireiškė atsakovės klaidingai nurodyta telefono ,,Nokia 2220s“ technine charakteristika: sutarties sudarymo metu įsigyjant telefoną ieškovui buvo svarbu, kad telefonas turėtu sąsają su kompiuteriu, USB jungtį ir atminties kortelę. Atsakovė, pateikdama informaciją apie šį telefoną nurodė, kad šis telefonas atitinka šiuos kriterijus. Suklaidintas šios informacijos jis sudarė sutartį, kurios metu įsigijo telefoną ,,Nokia 2220s“. Gavęs telefoną pastebėjo, kad atsakovės nurodyta techninė charakteristika neatitinka tikrovės: nebuvo USB jungties, kompiuterio laido, atminties kortelės, taip pat nebuvo bluetooth ryšio. Vėliau pastebėjo, kad telefone atsiranda laikini gedimai: neapšviečiama apatinė klaviatūra, ekranas nerodo jokios informacijos, apšvietimas neužgęsta ilgesnį laiką. Dėl šių problemų ne kartą kreipėsi pas atsakovę reikalaudamas pakeisti telefoną, tačiau atsakovė to nepadarė. Dėl tokių atsakovės veiksmų patyrė turtinę 1 743 Lt žalą. Šią žalą sudaro: 1) 404 Lt kelionės išlaidų: šešios kelionės į UAB ,,Bitė Lietuva“ salonus Alytaus m. po 39 Lt (234 Lt), penkios kelionės į Lazdijų m. po 10 Lt (150 Lt), dvi kelionės į (duomenys neskelbtini) mstl. po 4 Lt (8 Lt), sveikatos pažyma 12 Lt; 2) pokalbiai telefonu su UAB ,,Bitė Lietuva“ atstovais, telefonų meistru, TV pagalba, teisininkais, vartotojų teisių tarnyba, teismu – 50 Lt; 3) gydymo išlaidos: trisdešimt trys kelionės pas gydytoją po 3 Lt (99 Lt), trisdešimt trijų mėnesių išlaidos vaistams po 10 Lt (330 Lt); 4) 860 Lt išlaidų parengiant procesinius dokumentus: ieškinio parengimas 400 Lt, procesinių dokumentų parengimas dėl skolos priteisimo pagal UAB ,,Bitė Lietuva“ pareiškimą dėl įsakymo išdavimo 460 Lt. Neturtinę 60 000 Lt žalą sudaro jo, kaip vartotojo patirtas pažeminimas, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, patyrė emocinę depresiją, sutriko miegas, darbingumas, dėl ko turėjo vartoti daugiau raminamųjų. Priimtą sprendimą ieškovas prašo leisti vykdyti skubiai (b. l. 77).
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutinka. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Ieškovas prieš sudarydamas paslaugų sutartį su UAB ,,Bitė Lietuva“ turėjo galimybę internetinėje svetainėje www.bite.lt pasitikrinti jo ketinamo įsigyti telefono techninius parametrus. Šioje svetainėje šie parametrai nurodyti tiksliai, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2011 m. birželio 15 d. sutartį niekine nepagrįstas. Neesant įstatyminio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atmestinas, nes dėl jo nurodytų patirtų išlaidų ir išgyvenimų atsakovė nėra atsakinga. Pažymi, kad ieškovas, sudaręs sutartį ryšio priemonėmis, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.367 straipsnyje nustatyta tvarka galėjo šią sutartį nutraukti per septynias dienas, tačiau to nepadarė. Prašo priteisti 484 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad 2011 m. birželio 15 d. tarp šalių sudaryta vartojimo elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis, kurios pakete pateiktas ir telefonas ,,Nokia 2220s“. Sudarydama šią sutartį, atsakovė nepateikė išsamios informacijos ieškovui apie sudaromos sutarties sąlygas, todėl ieškovas sutartį sudarė dėl suklydimo. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. birželio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis, tarp kurios sąlygų nurodyta, kad sutartis sudaroma 12 mėnesių laikotarpiui ir suteikiama įranga – telefono aparatas ,,Nokia 2220s“, kuriam suteikta 200 Lt nuolaida (b. l. 5-8,90). 2011 m. birželio 20 d. pinigų priėmimo kvitu už telefoną ,,Nokia 2220s“ G. S. sumokėjo 49 Lt (b. l. 10,11). Ataskaita, apmokėjimo už paslaugas kvitai patvirtina, kad ieškovas nuo 2011 m. birželio 20 d. naudojosi atsakovės teikiamomis ryšio paslaugomis, mokėjo už teikiamą paslaugą (b. l. 12-14). Techninė telefono ,,Nokia 2220 Slide“ charakteristika patvirtina, kad komplektacijoje nėra kompiuterio laido, atminties kortelės, nėra bluetooth ryšio, USB jungties (b. l. 15-17). Elektroniniais laiškais (nuo 2012 m. vasario 18 d.) ieškovas reikalavo atsakovės nutraukti sutartį, nes ją sudarė dėl pateiktos neteisingos informacijos, nurodė, kad telefone yra gedimai (b. l. 18-26,59). 2011 m. lapkričio 29 d. prašymu G. S. kreipėsi dėl ryšio paslaugų išjungimo pagal 2011-06-15 sutartį gautam telefono numeriui (b. l. 27). Pranešimai, priminimai patvirtina, kad UAB ,,Bitė Lietuva“ siūlo sumokėti G. S. 183,50 Lt įsiskolinimą už teiktas paslaugas (b. l. 29-34). 2013 m. rugpjūčio 26 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo UAB ,,Bitė Lietuva“ prašė priteisti iš G. S. 183,50 Lt įsiskolinimą; skolininkui nesutikus, UAB ,,Bitė Lietuva“ pareiškė ieškinį dėl šios skolos priteisimo, o G. S. – priešieškinį dėl sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, pripažinimo negaliojančia (b. l. 35-37). Iš LITEKO duomenų matyti, kad šalių ieškiniai 2014 m. sausio 13 d. palikti nenagrinėti. Pažyma patvirtina, kad ieškovui diagnozuota miego sutrikimai, potrauminio streso sutrikimas (b. l. 38,96). CD diske esantys pokalbių įrašai patvirtina, kad pasiūlant sudaryti sutartį, ieškovas nurodo, kad sutartį sudarytų, jeigu telefonas turėtų sąsają su kompiuteriu (pokalbis Nr. 1,2); jam siūlomas telefonas ,,Nokia 2220s“, nurodoma, kad jis turi naršyklę, plius dovanų atmintinė, kompiuterio laidas, USB jungtis, bluetooth ryšys; pokalbio įrašai, jų ištraukos patvirtina, kad ieškovas, gavęs telefoną, ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl jo suklaidinimo, techniškai netvarkingo telefono (b. l. 39). UAB ,,Lazdijų sveikatos centras“ pažyma patvirtina, kad G. S. epizodiškai lankosi pas psichiatrą nuo 2008 m. dėl miego, nuotaikos sutrikimų, padidinto jautrumo, greito nuovargio; viso lankėsi dvylika kartų; apsilankant 2013 m. gruodžio 17 d. ir 2014 m. kovo 13 d. nusiskundimus bei sveikatos sutrikimų priežastį siejo su ,,bylinėjimusi su telekomunikacijų bendrove“ (b. l. 69). Bilietai patvirtina, kad bilieto į Alytų kaina – 16 Lt; už vaistus išleista – 5,50 Lt (b. l. 78,79). Atsakovė patvirtino, kad pokalbio su ieškovu garso įrašų pateikti negali, nes jų saugojimo terminas yra pasibaigęs (b. l. 84). Medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas gydomas ir jam vaistai išrašomi pastoviai, vieną kartą per mėnesį nervinei įtampai ir stresui mažinti (b. l. 93,94).
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu
Šalių ginčas kilo dėl atlygintinių paslaugų teikimo sutarties, kuria atsakovė (paslaugų tiekėja) įsipareigojo pagal ieškovo (kliento) užsakymą suteikti jam elektroninių ryšių paslaugas, o klientas įsipareigojo už suteiktas paslaugas apmokėti (CK 6.716 straipsnio 1dalis). Atsakovė, realizuodama Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Respublikos 2008-11-14 įstatymo Nr. X-1835 redakcija) numatytą galimybę, sudarydama elektroninių ryšių paslaugų sutartį, su ieškovu susitarė dėl paslaugų paketo, į kurį įėjo ne tik elektroninių ryšių paslaugos, bet ir įrangos pateikimas, nes ieškovui žemesne kaina pardavė telefono aparatą ,,Nokia 2220s“. CK 1.39 straipsnio 1 dalyje vartojimo sutartis yra apibrėžiama kaip sutartis dėl prekių ar paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Kvalifikuojamieji vartojimo sutarties požymiai yra trys: pirma, prekes ar paslaugas perka fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ar paslaugas perka savo asmeniniams (ne verslo ar profesiniams) poreikiams; trečia, prekes ar paslaugas parduoda verslininkas (asmuo, veikiantis verslo ar profesiniais tikslais). Identifikavus šiuos požymius šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama ir kaip vartojimo sutartis, todėl jai taikytinos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, ir CK 6.188, 6.350 – 6.370 straipsnių nuostatos. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1,2 punktuose (Lietuvos Respublikos 2009-12-10 įstatymo Nr. XI-562 redakcija) įtvirtinta vartotojo teisė savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją), taip pat gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį (CK 6.719 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas prašo apginti jo teises remdamasis bendrosiomis teisės normomis, reglamentuojančiomis sandorių negaliojimą, nes tvirtina, kad sutartį su atsakove sudarė būdamas jos apgautas.
Iš byloje esančios 2011 m. birželio 15 d. sutarties, šalių telefoninio pokalbio (pokalbis Nr. 1,2) matyti, kad ieškovas sutiko su atsakove sudaryti dar vieną elektroninių ryšių paslaugų sutartį tik todėl, kad jam buvo reikalingas telefono aparatas, kurį jis galėtų panaudoti kaip modemą internetiniam ryšiui dirbant su kompiuteriu užtikrinti, o atsakovė tokį telefono aparatą už jam priimtinas sąlygas galėjo pasiūlyti. Pokalbio su atsakovės darbuotoja metu ieškovas aiškiai išreiškė savo lūkesčius dėl šios sutarties sudarymo, nurodė, kad gaunant tokių parametrų telefoną, jis sudarytų siūlomą sutartį. Atsakovė jam pasiūlė telefoną ,,Nokia 2220s“ kaip atitinkantį šiuos kriterijus, nurodydama, kad prie šio telefono yra kompiuterio laidas, USB jungtis, atminties kortelė, bluetooth ryšys. Šio telefono techninė charakteristika patvirtina, kad komplektacijoje kompiuterio laido, atminties kortelės nėra, ryšių ir duomenų perdavimas naudojant USB jungtį ir bluetooth ryšį negalimas. Iš to spręstina, kad atsakovė, siūlydama paslaugų paketą, pažeidė CK 6.719 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su jos teikiamu paslaugų paketu, taip pat pažeidė CK 6.163 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą ikisutartinių santykių sąžiningumo principą, nes pareiga atskleisti informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, yra viena esminių pareigų sudarant sutartį. Ieškovas tvirtina, kad atsakovė jį tyčia apgavo, todėl prašo konstatuoti niekinio sandorio faktą. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 1,3 dalis). CK 1.91 straipsnyje numatytas dėl apgaulės sudarytas sandoris yra nuginčijamas sandoris, todėl tarp šalių sudaryto sandorio pripažinti niekiniu nėra teisinio pagrindo. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Nors pripažintina, kad įsigyjamo telefono techniniai duomenys buvo esminė sutarties sąlyga, tačiau byloje nenustatyta, kad atsakovė tyčia suklaidino ieškovą. Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pateikdama informaciją apie telefoną, vadybininkė tiesiog suklydo. Ginčo sutartis tarp šalių sudaryta 2011 m. birželio 15 d., trečiadienį. Iš ieškovo paaiškinimų, pokalbio Nr. 1,2 įrašų turinio matyti, kad šalys dėl šios sutarties tarėsi telefonu vos prieš kelias dienas iki sutarties sudarymo, šio telefoninio pokalbio metu susiformavo ieškovo valia įsigyti apibudintų parametrų telefoną, nes iš atsakovės pateiktos informacijos buvo įsitikinęs, kad telefonas ,,Nokia 2220s“ atitinka jo ekonominius lūkesčius, todėl daugiau apie telefoną informacijos neieškojo. 2011 m. birželio 15 d. telefonu jis patvirtino, kad anksčiau aptartos sąlygos jam tinka. 2011 m. birželio 20 d. jam pristačius telefoną, jis suprato, kad atsakovė jam apie telefoną pateikė neteisingą informaciją, o žinodamas tikruosius telefono ,,Nokia 2220s“ parametrus jis tokios sutarties nebūtų sudaręs. Iš šių aplinkybių spręstina, kad ieškovas suklydo dėl paties sandorio esmės, jo dalyko, žinodamas tikrąją padėtį, jis nurodyto sandorio nebūtų sudaręs. Įvertinus tai, pripažintina, kad ieškovas su atsakove 2011 m. birželio 15 d. sutartį sudarė dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis), todėl sutartis pripažintina negaliojančia. Ieškovas jau po 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi telefonu ir asmeniškai pas atsakovę, tačiau savo pažeistų teisių ir interesų neapgynė. Nors pati atsakovė pripažino, kad ieškovas turėjo teisę pakeisti telefono aparatą arba nutraukti sutartį, tačiau tokio prašymo iš jo negavus per septynias dienas, išreiškė tik apgailestavimą dėl susidariusios problemos (b. l. 52,53). Šių aplinkybių pagrindu spręstina, kad tik ieškovo teisių gynimas taikant bendrąsias sandorių negaliojimą reglamentuojančias normas, leis jam adekvačiai apginti savo teises ir interesus.
Atsakovės argumentai, kad ieškovas galėjo internetinėje svetainėje www.bite.lt gauti teisingą ir išsamią informaciją apie jo įsigyjamą telefoną ir atsakovė negali būti atsakinga už tai, kad ieškovas šia teise nepasinaudojo, negali būti pripažįstami pagrįstais, nes tokios pareigos nustatymas klientui nepagrįstai apsunkintų jo padėtį, iškreiptų sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei pažeistų teisės aktų reikalavimus, nes anksčiau aptartose teisės normose pareiga suteikti būtiną, teisingą informaciją nustatyta paslaugų tiekėjui. Pateikiama informacija turi būti suprantama vidutiniam vartotojui, kurio sąvoka siejama su gautos informacijos suvokimu, o ne gebėjimu ją gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 3K-3-201/2010).
Nepagrįstas ir atsakovės argumentas, kad ieškovas turėjo teisę pasinaudoti CK 6.367 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise atsisakyti sutarties pranešdamas apie tai raštu pardavėjui per septynias dienas nuo daikto pristatymo dienos. CK 6.367 straipsnyje reglamentuotos sutartys, kurios sudarytos naudojant ryšio priemones. Remiantis 2001 m. rugpjūčio 17 d. Ūkio ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklių 1 punkte nustatyta, kad jos nustato daiktų (prekių) pardavimo ir paslaugų teikimo pirkėjams (vartotojams), kai sutartys sudaromos naudojant tik ryšio priemones (vieną ar kelias), reikalavimus. Byloje nustatyta, kad nors tarp ieškovo ir atsakovės dėl sutarties sąlygų buvo susitarta telefonu, tačiau šalys pasirašė rašytinę sutartį (b. l. 90), todėl šios sutartis reglamentuojančios teisės normos šioje byloje negali būti taikomos.
Jeigu iš esmės suklydus sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (CK 1.90 straipsnio 3 dalis). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 2,3 dalis). Restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 straipsnis). Ieškovas, 2011 m. birželio 15 d. sutartimi įsigijęs paslaugų paketą, nuo sutarties sudarymo momento iki 2011 m. lapkričio 29 d., kol ši paslauga buvo laikinai išjungta, o vėliau – iki kol 2012 m. kovo 7 d. ši sutartis buvo nutraukta, naudojosi ryšių paslaugomis, todėl šioje dalyje restitucija natūra negalima. Ieškovas už gaunamas paslaugas iš dalies yra sumokėjęs, likęs skolingas atsakovei - 183,50 Lt (b. l. 31-35), todėl taikant restituciją šioje dalyje iš ieškovo priteistina 183,50 Lt dydžio piniginė kompensacija už naudojimąsi atsakovės teiktomis paslaugomis. Dalyje dėl pagal paslaugų sutartį gautos įrangos, taikytina restitucija natūra, telefonas ,,Nokia 2220s“, kurį ieškovas teismo posėdžio metu nurodė turįs, grąžintinas atsakovei, o pastaroji įpareigotina grąžinti ieškovui 49 Lt, sumokėtus už telefono aparatą (b. l. 10,11).
Ieškovas ieškinį grindžia ir ta aplinkybe, kad telefonas buvo ir techniškai netvarkingas: nešvietė apatinė klaviatūra, kartais ekranas nerodydavo jokios informacijos, neišsijungdavo apšvietimas telefono nenaudojant, tačiau telefonas specialisto apžiūrai nebuvo pateiktas ir byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad telefonas yra techniškai netvarkingas, todėl šios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Lietuvos Respublikos 2009-12-10 įstatymo Nr. XI-562 redakcija) nustato, kad vartotojas turi teisę į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės ir neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai, ar jai sumažinti, protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu bei protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (CK 6.249 straipsnio 1,4 dalys). Ieškovas, prašydamas priteisti turtinę žalą, nurodo, kad dėl telefoninių pokalbių sprendžiant ginčą jis patyrė 50 Lt turtinę žalą, dėl kelionės išlaidų vykstant į atsakovės salonus Alytaus m. ir Lazdijų m. – 249 Lt, 429 Lt išlaidų vykstant į gydymo įstaigą ir įsigyjant vaistus. Ieškovas šių turėtų išlaidų negali tiksliai įrodyti, jo buvimas atsakovės salonuose Alytaus m. ir Lazdijų m. grindžiamas tik jo paaiškinimas, telefoninių pokalbių išlaidos apskaičiuotos apytiksliai. Byloje esantys kvitai patvirtina, kad ieškovas turėjo išlaidų mokėdamas už ryšio paslaugas aptariamuoju laikotarpiu (b. l. 13,14), tai, kad jis ne kartą bendravo su atsakovės darbuotojais telefonu, patvirtina jo pateikti pokalbių įrašai (b. l. 39). Iš pokalbių turinio matyti, kad pokalbio metu atsakovės darbuotojai siūlė ieškovui problemą spręsti nuvykstant į atsakovės salonus. Prašymas laikinai išjungti ginčo numerio paslaugas pateiktas salone (b. l. 27). Įvertinus visas šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovas, siekdamas kilusius nesutarimus su atsakove išspręsti be teisminio proceso, buvo nuvykęs į atsakovės salonus Alytaus m. bei Lazdijų m., bendravo telefonu su atsakovės darbuotojais, byloje esantys autobusų bilietai patvirtina, kad bilietas į Alytaus m. kainuoja 16 Lt, todėl dalis šių išlaidų priteistina. Priteisiant išlaidas jos mažintinos: dėl dalies skambučių nėra pateikti įrodymai juos buvus, nėra įrodymų, kad dalis skambučių yra susiję su šio ginčo sprendimu, kadangi ieškovas bylinėjosi su atsakove ir kitoje byloje (skambučiai į televizijos laidas, ryšių reguliavimo tarnybą, skolų valdymo centras, teisininkams, Lazdijų rajono apylinkės teismui). Pokalbių įrašuose nurodyta, kad du pokalbių įrašai (Nr. 5,6) padaryti esant atsakovės salone Alytaus m., tačiau įrašai blogos kokybės, iš jų turinio neaišku, ar pokalbis vyko salone, įrodymų apie buvimą salonuose Alytaus m. šešis kartus, o Lazdijų m. vieną kartą nėra, todėl pripažįstant, kad, apskritai, tokio pobūdžio išlaidas ieškovas turėjo, turtinė žala patirta dėl vykimo į atsakovės salonus, dėl telefoninių pokalbių mažintina iki 200 Lt. Ieškovo prašymas priteisti 429 Lt turtinę žalą dėl vykimo į gydymo įstaigą, vaistų įsigijimo atmestinas kaip nepagrįstas: byloje esantys duomenys iš gydymo įstaigos patvirtina, kad ieškovas nuo 2008 m. reguliariai lankosi gydymo įstaigoje ir reguliariai jam išrašomi vaistai, įrodymų apie tai, kad dėl šio ginčo šie apsilankymai buvo dažnesni, ar skirta daugiau vaistų byloje nėra (b. l. 69,93,94). Ieškovo pateikta pažyma iš gydymo įstaigos (b. l. 38), už kurią ieškovas nurodo mokėjęs 12 Lt, kuriuos taip pat prašo priteisti, neįrodo priežastinio ryšio tarp ieškovo sveikatos sutrikdymo ir atsakovo teiktų paslaugų. Neįrodžius, kad šios išlaidos yra atsakovės veiksmų rezultatas, jos nepriteistinos (CK 6.247 straipsnis).
Netenkintinas ir ieškovo prašymas priteisti išlaidas (460 Lt procesiniams dokumentams paruošti, kelionės į teismo posėdžius, dokumentų vežimas, jų tvirtinimas seniūnijoje), turėtas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-740-780/2013, nes jų klausimas turėjo būti išspręstas toje byloje, kur šios išlaidos buvo.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo ieškovo prašoma 60 000 Lt dydžio neturtinė žala mažintina. Neturtinės žalos atlyginimo ginčo atveju paskirtis – teisingai kompensuoti patirtus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinės žalos samprata, atlyginimo būdai, atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami CK 6.250 straipsnyje. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, turi vadovautis bendrąsias žalos atlyginimo sąlygas nustatančiomis teisės normomis, taip pat atsižvelgti į specifinius, tik šios kategorijos byloms būdingus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl atsakovės neįvykdytos pareigos pateikti teisingą ir išsamią informaciją apie paslaugos sąlygas, gavęs telefoną, jo negalėjo naudoti kaip modemo internetiniam ryšiui, todėl patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, ieškovas patyrė papildomus nepatogumus ir rūpesčius siekdamas kilusią problemą išspręsti su atsakove jai skambindamas bei vykdamas į salonus, susirašinėdamas su ja, šie nepatogumai tęsėsi keletą metų. Šios aplinkybės įtakojo ir jo sveikatą, nes pažymoje (b. l. 69) nurodyta, kad dviejų apsilankymų pas gydytoją metu sveikatos sutrikimus siejo su ginču su ,,telekomunikacijų bendrove“. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo nurodytas susirgimas jam diagnozuotas 2008 m., todėl nesusijęs su atsakovės veiksmais, ieškovas pats nedėjo jokių pastangų gauti informacijos apie siūlomą telefoną, skambindamas daugybę kartų atsakovės darbuotojams, vykdamas į atsakovės salonus ir savo aiškios pozicijos neišreikšdamas aiškiai, raštu iš karto po įvykio, pats prailgino ir apsunkino kilusio ginčo sprendimą, todėl jo prašoma priteisti 60 000 Lt neturtinė žala yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 200 Lt.
Ieškovo reikalavimas sprendimą vykdyti skubiai nepagrįstas, todėl netenkintinas, nes priimamas sprendimas nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalyje nurodytų skubiai vykdytinų sprendimų kategoriją.
Kaip nepagrįstas atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl įstatyminių 5 proc. dydžio palūkanų priteisimo, nes CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos konstatavus sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovas nurodo turėjęs 400 Lt dydžio išlaidas ieškiniui paruošti (popierius, rašalas, elektros energija, patirtas darbo krūvis, kompiuterio ir spausdintuvo eksploatacija), 4 Lt kelionė į (duomenys neskelbtini) seniūniją dokumentų kopijoms patvirtinti. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-9 punktai). Ieškovo nurodomos išlaidos galėtų būti priskirtos prie CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytų kitų išlaidų, tačiau ieškovas privalo šias išlaidas pagrįsti. Ieškovas jokių įrodymų, patvirtinančių jo turėtas 404 Lt dydžio išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Atsakovė prašo priteisti 484 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro atstovavimas teisme ir kelionės išlaidos (b. l. 98-99), tačiau nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad tokios išlaidos sumokėtos atsakovės atstovui, todėl šios išlaidos nepriteistinos.
Ieškovui atsakovė privalo grąžinti 49 Lt, sumokėtus už įsigytą telefoną, 200 Lt turtinės ir 200 Lt neturtinės žalos, t.y. 449 Lt. Ieškovas atsakovei privalo sumokėti 183,50 Lt kompensaciją už jam suteiktas ryšio paslaugas, todėl ieškovo atsakovei mokėtina suma – 183,50 Lt, įskaitytina į atsakovės ieškovui mokėtiną 200 Lt sumą (turtinė žala) ir iš atsakovės ieškovui priteistina 16,50 Lt turtinei žalai atlyginti (200 Lt – 183,50 Lt).
Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 84,60 Lt: 72 Lt – mokėtino žyminio mokesčio už patenkintą turtinį reikalavimą (449 Lt) bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 12,60 Lt, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl jos priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis), kadangi jos susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o ieškovo ieškinys pagal reikalavimų apimtį iš esmės patenkintas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Sandorį - 2011 m. birželio 15 d. elektroninių ryšių paslaugų sutartį Nr. ECOM/0193454/2011, sudarytą tarp ieškovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės UAB ,,Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento).
Taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB ,,Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, per dešimt dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 49 Lt (keturiasdešimt devynis litus) (14,19 Eur), gautus pagal šį sandorį, o ieškovą G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per tą patį laikotarpį įpareigoti grąžinti pagal šį sandorį įgytą turtą – telefoną ,,Nokia 2220s“.
Priteisti ieškovui G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 216,50 Lt (du šimtus šešiolika litų 50 centų) (62,70 Eur) iš atsakovės UAB ,,Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, turtinei (16,50 Lt) ir neturtinei (200 Lt) žalai atlyginti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB ,,Bitė Lietuva“, įmonės kodas 110688998, 84,60 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus 60 centų) (24,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.