Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-710-579/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-24
Bylos Nr.
1S-710-579/2017
Teisminio proceso Nr.
1-68-1-00784-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. K.
Byla Nr. 1S-710-579/2017
Teisminio proceso Nr. 1-68-1-00784-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. birželio 26 d. nutarimą taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu panaikinta apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas ir nuspręsta vykdyti laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 13 d.Komisija 2017 m. birželio 26 d. priėmė nutarimą Nr.(duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį, neatlikus jam 2 metų 4 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausmės.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 25 d. nutartimi Komisijos nutarimo dėl V. K. lygtinio paleidimo netvirtino, motyvuodamas tuo, jog nutarimas nepakankamai pagrįstas, nes tinkamai neįvertinta nuteistojo pažanga mažinant nuskalstamo elgesio riziką. Nuteistasis V. K. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą.Skundo autorius pažymi, jog teismas nutartyje apeliantą įvardina kaip „nuteistąją“, kas, apelianto manymu, rodo, jog visi teismo teiginiai yra niekiniai. Pažymi, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tai tik teisinio statuso pasikeitimas tęsti bausmę visuomenėje greičiau integruojantis. Be to, pažymi, jog Kauno apygardos teismas nutartyse 1S-854-133/2012 ir 1S-709-133/2012 yra pritaikęs lygtinį paleidimą asmenims, anksčiau teistiems 6 ir 4 kartus. Pastebi, jog teismas nesilakė Europos Tarybos Ministrų kabineto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą poveikį ir skatinti kalinančiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Pažymi, jog vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Kabineto rekomendacija lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi. Tai suponuoja reikalavimą, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas, tačiau teismas, nuteistojo teigimu, laikėsi priešingos pozicijos: lygtinio paleidimo netaikymas – norma, o taikymas – išimtis.Skunde apeliantas nurodo, jog pateikus tvirtinti Komisijos nutarimą, teismas jo netvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, tokiu būdu, apelianto teigimu, išreiškiant nepasitikėjimą Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta ir yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, jos darbą paverčia niekiniu, o nuteistieji, tai matydami, neturi motyvacijos elgtis tinkamai. Be to, šiuo atveju teismas vertindamas nusikaltimo sunkumą, pažeidžia draudimo bausti antrą kartą už tą pačią veiką principą.Nuteistasis skunde nesutinka su teismo išvada, kad apeliantui negali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teigia, jog tokia išvada abstrakti, teismo argumentai nelogiški, neatitinka Europos teisės normų, bausmių vykdymo kodekso ir yra abstraktūs. Apelianto manymu, teismas nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Skundžiama nutartis, apelianto teigimu, turėtų būti naikinama dėl nepakankamos argumentacijos. Apeliantas teigia įsipareigojantis doru elgesiu ir pavyzdingu darbu įrodyti, kad juo galima pasitikėti, kad jis nenusikals, dirbs, puoselės socialinius ryšius, laikysis visų teismo skirtų reikalavimų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą. Nuteistojo V. K. skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau tam, kad V. K. galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos vien paminėtų aplinkybių nepakanka.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepakankamai pagrįstas. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, ženklų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, jog laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Iš tiesų V. K. pataisos įstaigoje charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirbo, vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nutarimo priėmimo dienai buvo skatintas 2 kartus už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, nuteistųjų bendrijos neformalaus elgesio taisyklių nesilaiko, nuteistasis palaiko socialinius ryšius priklausančių pasimatymų metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 39 balai (pagal OASys). Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nuteistasis bausmę atlieka nuo 2016 m. birželio 23 d., nusikalstamo elgesio rizika sumažėjusi nuo 51 balo iki 39 balų, tačiau išsamiau nedetalizuota, kas būtent lėmė šį mažėjimą ir kokią įtaką tai turi sprendžiant apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, turint omenyje tai, kad apeliantas anksčiau ne kartą teistas, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausme, šiuo metu bausmę atlieka už turtinių nusikaltimų, vienas iš kurių (numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymą, bausmę atlieka vos daugiau nei metai laiko, šiuo konkrečiu atveju minėtas nusikalstamos rizikos balo sumažėjimas dar nėra pakankamas daryti išvadą, jog apeliantas pasitaisė tiek, kad juo būtų galima pasitikėti ir jis nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir pasibaigus laisvės atėmimo bausmės laikui. Skunde nesutinkama su teismo motyvais vertinant nusikalstamų veikų pavojingumą, pobūdį, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl veikų pavojingumo, atliktos ir neatliktos bausmės santykio, kuris tiesiogiai susijęs su teisingumo ir proporcingumo principo užtikrinimu, tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Elgesio korekciją šiuo aspektu atspindėtų nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, kuris leistų neabejoti išimtinai pozityvia nuteistojo elgesio korekcija. Tačiau nagrinėjamu atveju, nors nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje formaliai ir yra nepriekaištingas, tačiau abejonių kelia nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje būtent gyvenimo stilius ir draugai nurodomi kaip kriminogeninis veiksnys. Vertinant šias aplinkybes lygtinio paleidimo aspektu, pastebėtina, jog duomenys teismui pateiktoje medžiagoje prieštaringi ir nepakankami vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo nuostatos iš esmės pasikeitę ir jis sugebės atpažinti problemines situacijas. Viena vertus, matyti, jog V. K. anksčiau ne kartą teistas, taip pat ir laisvės atėmimo bausme, veikos, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, padarytos bendrininkų grupėje ir, aprašant gyvenimo stilių ir draugus socialinio tyrimo išvadoje (4.6. punktas), nurodyta, jog nuteistasis suvokia, kad dalyvavo veiklose, kurios skatina nusikalstamumą, veikos padarytos kartu su bendrininkais. Kita vertus, socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte, kuriame apibūdinamas nuteistojo mąstymas ir elgesys, nurodoma, jog nuteistasis teigia nežinojęs kad tai, ką daro, yra nusikaltimas. Nors jau teistas ne vieną kartą, nusikaltimus teigia įvykdęs dėl lėšų stygiaus, socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog probleminių sričių nuteistasis neįžvelgia, problemų teigia neturintis. Be to, apibūdinant nuteistojo mąstymą ir elgesį, nurodyta, jog jis ne visada apgalvodavo savo veiksmų pasekmes. Visos šios aplinkybės, įvertinus formaliai nepriekaištingą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai manyti, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje, ypač turint omenyje, jog nusikalstamo elgesio rizika, nors ir priskiriama prie žemos rizikos grupės, tačiau artima vidutinei. Taip pat pažymėtina, jog iš 39 nusikalstamo elgesio rizikos balų, 20 balų sudaro statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma, o 19 balų sudaro kintantys, dinaminiai svertiniai taškai, kuriuos nuteistasis gali koreguoti. Esant šioms aplinkybėms, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog skundo argumentai nesuteikia pagrindo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį vertinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.Tai, kad teismas nutartyje pavartojo moterišką žodžio „nuteistasis“ giminę, laikytina techniniu rašymo apsirikimu, kuris nutarties turinio teisėtumui ir pagrįstumui reikšmės neturi, nes iš viso nutarties turinio analizės akivaizdu, jog nagrinėjamas būtent V. K. lygtinio paleidimo klausimas. Be to, nepagrįstai skundo autorius atsisakymą tvirtinti nutarimą dėl lygtinio paleidimo vertina kaip dvigubą baudimą už tą pačią veiką, nes lygtinio paleidimo taikymas BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ne kaip būtinybė, o kaip galimybė, be to, būtent teismui suteikiama kompetencija vertinti Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir taip iš esmės priimti galutinį sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo. Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, nes paremtas vien nuteistojo subjektyviu, deklaratyviu vertinimu atskiros frazės, paimtos iš konkretaus sakinio, ir atsietos tiek nuo konkretaus sakinio, tiek ir nuo visos nutarties konteksto. Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti, nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisEvaldas GražysArūnas Paštuolis