Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. G., smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2016 m. spalio 15 d., apie 17:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,04 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto metu, pasakęs „aš tave užmušiu <...>“ ir griebęs už plaukų bei drabužių, įsitempė nukentėjusiąją – savo seserį V. G. į virtuvę, kur prispaudė jai kaklą, o po to, paguldęs nukentėjusiąją ant viryklės bei prispaudęs jos galvą, savo alkūne ketino įjungti kaitlentę, tokiu būdu, nukentėjusiajai padarydamas kairės plaštakos poodinę kraujosruvą bei kaklo dešinės pusės bei nugaros kairės pusės odos nubrozdinimus, ir šiais savo veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios V. G. sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam D. G. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. G. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis 2016-10-15, dienos metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gyvena kartu su savo seserimi V. G., susipyko su savo seserimi ir tarpusavio konflikto metu, jis tampė ją už plaukų, spaudė kaklą, o taip pat gali būti, kad ir kitaip smurtavo, tačiau smulkiau įvykio aplinkybių kaltinamasis D. G. paaiškinti negalėjo, kadangi buvo girtas, todėl ne viską gerai pamena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo seserį kaltinamasis d. G. labai gailisi (b.l. 38).

Kad būtent kaltinamasis – jos brolis D. G. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji V. G. (b.l. 12) bei liudytoja A. G. (b.l.31), kurios teigė, kad kaltinamasis D. G., būdamas girtas, nuolat naudoja fizinį smurtą tiek nukentėjusiosios V. G., tiek jų motinos – liudytojos A. G. atžvilgiu. Nukentėjusiosios V. G. ir liudytojos A. G. tvirtinimu, kaltinamasis D. G. nėra blogas žmogus, tačiau išgėręs alkoholio, jis tampa agresyvus, todėl namuose tuo metu tvyro įtampa.

Smurto nukentėjusiosios V. G. atžvilgiu panaudojimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad V. G. nustatyta kairės plaštakos poodinė kraujosruva, kaklo dešinės pusės, nugaros kairės pusės odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, ir padaryta išvada, kad nukentėjusiajai V. G. padaryti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18-19).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo D. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia smurtaudamas (tampydamas už plaukų, spausdamas kaklą rankomis ir spausdamas galvą prie viryklės) prieš kartu su juo gyvenančią savo seserį (šeimos narį - BK 248 straipsnio 2 dalis) – padarė nukentėjusiajai V. G. nežymų sveikatos sužalojimą.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat, kad jis savo noru (b.l. 43-45) atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokuroro pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai (b.l. 61-62), ir mano, kad kaltinamajam D. G. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 46). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. G. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam D. G. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu D. G. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį D. G. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į D. G. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. spalio 16 d. 18:20 val. iki 2016 m. spalio 17 d. 10:35 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam D. G. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.