- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-07
- Bylos Nr.
- eI3-1661-821/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04218-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, UAB" Žemera"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 12.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.19Kiti mokesčių, įmokų ir kitų privalomųjų mokėjimų klausimai
- 14.4.5Žemės gelmių išteklių naudojimas ir apsauga
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal uždarosios pareiškėjos akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 (toliau – Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjai patvirtinta 22 052 Eur suma paskaičiuota taikant didesnio mokesčio tarifą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja paaiškina, jog eksploatuoja (duomenys neskelbtini) karjerą, pagal Lietuvos Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Geologijos tarnyba) išduotą leidimą su vėlesniais jo pakeitimais. Departamento Apskaitos ir mokesčių departamentas atliko pareiškėjos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016 m. – 2019 m. I ir II ketvirčių pareiškėjos veiklos patikrinimą ir surašė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktą, kurio 5 punkte konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnį bei 14 straipsnį, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimi už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas Mokestis didesniu tarifu už be leidinio išgautą gamtos išteklių (žvyras/smėlis) kiekį už 2017 metus iš viso yra 32 946 Eur.
Pareiškėja, nesutikdama su patikrinimo akte pateiktomis išvadomis, 2019 m. spalio 22 d. pateikė atsakovui rašytines pastabas. Pastabose nurodė, kad 2 – 11 gavybos blokai, kuriuose buvo išgautas išteklių kiekis (728 m³ žvyro ir 1872 m³ smėlio), patenka į 2007 m. parengtą ir nustatyta tvarka patvirtintą rajono (duomenys neskelbtini) žvyro telkinio naudojimo projektą ir į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkei L. M. priklausančio žemės sklypo ribas. Tuo tarpu dėl 10 ir 16 gavybos blokų, kuriuose buvo išgautas išteklių kiekis (176 m³ smėlio ir 4594 m³ žvyro), paaiškino, kad minėti blokai patenka po vandens telkiniu, kurio gylis ties minėtais gavybos blokais yra apie 10 metrų, todėl grunto gręžimo darbai technologiškai yra sudėtingi. Siekdama preliminariai įvertinti galimą išteklių, tinkamų kelių tiesimui, prieaugį į gylį ir būtinybę atlikti telkinio detalią papildomą žvalgybą, Bendrovė išsinuomojo žemsiurbę, kuria kasavietėje šalia 16 gavybos bloko buvo iškastas žvirgždingas smėlis, kuriame žvirgždo kiekis sudarė apie 5-15 proc., kasavietėje ties 10 gavybos bloku buvo išgautas itin smulkiagrūdis, molingas smėlis. Bendrovė už ties minėtais gavybos blokais iškastą smėlį ir žvyrą (176 m³ smėlio ir 4594 m³ žvyro) sumokėjo privalomus mokesčius valstybei. Bendrovė kreipėsi dėl 16 gavybos bloko prašydama atlikti papildomą geologinę žvalgybą, kuri buvo atlikta 2019 m., o išžvalgyti ištekliai buvo aprobuoti Lietuvos geologijos tarnybos įsakymu. Tuomet pareiškėja inicijavo pakartotinio kasybos leidimo išdavimą, į kurį jau buvo įtrauktas 16 gavybos blokas. Leidimas Nr. KN-19-14p naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro telkinio išteklius buvo išduotas 2019 m. kovo 26 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja laiku ir tinkamai deklaravo visą skundžiamame akte nurodytą smėlio ir žvyro kiekį ir sumokėjo už jį gamtos išteklių mokestį, todėl mano, kad jai mokestis didesniu tarifu skaičiuojamas dėl to, kad atsakovas vertina, jog tas išteklių kiekis buvo išgautas pareiškėjai neturint atitinkamo leidimo arba pažeidžiant turimo leidimo sąlygas.
Pareiškėja paaiškina, kad turėjo ir turi leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas (duomenys neskelbtini) karjere. Skundžiamame atsakovės Sprendime minimi 10 ir 16 kasybos blokai patenka į turimu leidimu pareiškėjai suteikto kasybos žemės sklypo ribas. Pareiškėja taip pat turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą kasybos projektą, kuriame numatyta vykdyti kasybą 10 ir 16 blokuose. Visus pareiškėjos vykdomus kasybos darbus, įskaitant ginčo dalyku esančią kasybą (duomenys neskelbtini) karjere laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. kontroliavo Geologijos tarnyba. Geologijos tarnyba kasybos kontrolę vykdė už minėtą laikotarpį, vertindama tuos pačius markšeiderinius matavimus, kurie minimi skundžiamame atsakovo Sprendime. Pažymėjo, kad institucija, kuriai teisės aktais pavesta kontroliuoti telkinio eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, išteklių naudojimo sutartyje nustatytų sąlygų vykdymą bei naudingųjų iškasenų naudojimui privalomos dokumentacijos buvimą, jokio pažeidimo (kasybos už suteikto sklypo ribų) nenustatė.
Atsakovas, 2019 m. rugpjūčio mėn. atlikęs pareiškėjos patikrinimą, kurio išvados yra suformuotos patikrinimo akte, ir to paties patikrinimo pagrindu priėmęs skundžiamą Sprendimą, yra saistomas ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrinos, reiškiančios, kad viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tai, kas tiesiogiai numatyta tesės aktuose. Departamentas negali priimti sprendimų grindžiamų išvadomis, kurių pats negali daryti. Pasak pareiškėjos, jeigu atsakovas vykdymas pareiškėjos veiklos patikrinimą manė, kad pareiškėja, vykdydama kasybos darbus, galimai pažeidė leidimo ar kasybos projekto sąlygas, tai privalėjo kreiptis į Geologijos tarnybą, kad pastaroji įvertintų kilusį ginčą. Departamentas, atlikdamas pareiškėjos patikrinimą, kurio rezultatai fiksuoti patikrinimo akte, neturėjo kompetencijos vertinti telkinio (telkinio dalies) eksploatacijos atitiktį žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams, kadangi tai yra kitos kontroliuojančios valstybės institucijos Geologijos tarnybos kompetencijos sritis. Geologijos tarnyba jokio kasybos ploto ribų pažeidimo (duomenys neskelbtini) karjere nėra nustačiusi.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas paaiškino, kad pagal markšeiderinius matavimus, atliktus už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. (duomenys neskelbtini) karjere, pareiškėja, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes tame sklype, kur kasė, neteisėtai už 2011 m. sausio 12 d. leidime Nr. 4-11 Geologijos tarnybos suteikto kasybos sklypo ribų iškasė 4594 m³ žvyro ir 176 m³ smėlio, todėl jai už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikant didesnio mokesčio tarifą paskaičiuotas mokestis – 22 052 Eur.
Pažymėjo, kad pareiškėja dėl 16 gavybos bloko papildomos geologinės žvalgybos kreipėsi į Geologijos tarnybą, ir ji buvo atlikta 2019 metais, o išžvalgyti ištekliai buvo aprobuoti Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu. Pareiškėja inicijavo pakartotinio kasybos leidimo išdavimą, į kurį jau buvo įtrauktas 16 blokas. Leidimas KN-19-14p naudoti (duomenys neskelbtini) smėlio ir žvyro išteklius buvo išduotas 2019 m. kovo 26 d., todėl nėra abejonių, kad pareiškėja 2017 metais gavybos darbus vykdė neturėdama toje vietoje išduoto leidimo vykdyti kasybos darbus, kadangi šie ištekliai 2017 metais nebuvo aprobuoti.
Pažymėjo, kad teigti jog Geologijos tarnyba nėra nustačiusi jokių pažeidimų negalima, nes per pareiškėjos laikotarpį, t. y. už 2017 metus Geologijos tarnyba nėra atlikusi pareiškėjos patikrinimo ir surašiusi patikrinimo akto dėl pareiškėjos veiklos.
Be to, pareiškėja vykdydama kasybos darbus pažeidė Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad naudoti žemės gelmių išteklius galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) telkinio naudingąją iškaseną sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, kurio pado slūgsojimo gylis ir bendras maksimalus storis nenustatyti. Detalios žvalgybos gręžiniais nustatytas detaliai išžvalgyto naudingojo sluoksnio, atitinkančio 2018 m. rugpjūčio 29 d. būklę, storis pareiškėjai skirtoje naudoti telkinio dalyje kinta nuo 1,2 m iki 20,1 m.
Leidimas naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro telkinius pareiškėjai išduotas 2011 m. sausio 12 d., prie leidimo buvo sudaryta pareiškėjai skirtų naudoti išteklių naudojimo sutartis, kurioje nurodytos pagrindinės jai skirtų išteklių naudojimo sąlygos. Viena sąlyga nustatė išteklių naudojimo ribas pagal nustatyta tvarka patvirtintą jų naudojimo projektą. Geologijos tarnybos nuomone, Departamento nustatyti pažeidimai yra susiję su išteklių sutarties naudojimo sąlyga, tačiau nevertintini kaip išteklių gavyba, vykdyta neturint šiai veiklai reikalingo leidimo.
Pareiškėja 2014 metais inicijavo telkinio papildomą žvalgybą, kurios metu vadovaujantis 2002 metais atliktų tiesioginių tyrimų duomenimis buvo perskaičiuotas ir Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro išteklių likutis likusiame naudoti pareiškėjai skirto telkinio plote, bei atitinkamai patikslinti Žemės gelmių registro duomenys apie (duomenys neskelbtini) telkinį. Atliktų tyrimų rezultate 2002 metais nustatytos geologinės sąrangos telkinio naudingojo sluoksnio pado slūgsojimo gylis buvo pažemintas vidutiniškai 3 – 4 m.
Pareiškėja 2017 metais dar kartą inicijavo telkinio papildomos žvalgybos darbus, kurių techninėje užduotyje nurodyta atlikti naudingojo sluoksnio detalią žvalgybą iki 20 m gylio nuo žemės paviršiaus. Atlikus šiuos tyrimus buvo iš naujo apskaičiuoti ir Geologijos tarnybos direktoriaus įsakymu aprobuoti likę (duomenys neskelbtini) telkinio smėlio ir žvyro ištekliai visame pareiškėjai skirtame plote. Šiuo metu pareiškėjos teisė naudoti (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio įtvirtinta 2019 m. liepos 25 d. išduotu leidimu Nr. KN-19-34p, kuriuo suteikta teisė naudoti ir 2019 m. įsakymu aprobuotus išteklius.
Geologijos tarnyba pažymėjo, kad pareiškėja siekė maksimaliai išgauti ekonomiškai vertingus žemės gelmių išteklius, slūgsančius jai suteikto naudoti telkinio kasybos sklypo plote. Visi išgauti ištekliai buvo apskaityti ir deklaruoti Geologijos tarnybai teikiamose ataskaitose. Pareiškėja įpareigota parengti išteklių naudojimo projekto papildymą, atitinkantį faktinę kasybos darbų būklę karjere.
(duomenys neskelbtini) telkinio markšeiderinis planas, sudarytas 2017 m. lapkričio 22 d. būklei, apima 2017 m. I-IV ketvirčių gavybos laikotarpius. Ištekliai, išgauti gavybos blokuose Nr. 10 ir Nr. 16, jų gavybos laikotarpiu slūgsojo žemiau pareiškėjui skirtų naudoti naudingųjų iškasenų pado, tačiau pareiškėja apie jos daromą išteklių naudojimo sutarties sąlygų pažeidimą sužinojo tik gavusi markšeiderinių apmatavimų duomenis, ir nedelsdama ėmėsi veiksmų, skirtų pažeidimui šalinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas iš esmės rėmėsi skunde nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, kuriuo detalizuojamas eksploatacinės žvalgybos procesas, pasikeitė 2020 metais.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėja turi leidimą išteklių gavybai, o gylio klausimas iškyla naudojant išteklius. Gylis nustatinėjamas faktiniuose taškuose. Teisės aktais nustatyta yra gavybos išteklių kiekio ne daugiau kaip 10 procentų nustatyto išteklių gavybos kiekio. Byloje minimas iškastų naudingųjų iškasenų kiekis neviršija nustatytos 10 procentų paklaidos. 2017 metais pareiškėjos iniciatyva buvo atlikta žvalgyba iki 5 metrų po vandeniu, ir buvo išgautas ginče minimas naudingųjų iškasenų kiekis. Geologijos tarnybos atstovas nurodė, kad 2017 metais buvo atliktas pareiškėjos vykdomos veiklos patikrinimas, tačiau esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, o nustatyti pažeidimai buvo pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto“ dalies, kuria priskaičiuota pareiškėjai 22 052 Eur mokesčių suma padidintu tarifu už išgautus valstybinius išteklius pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo Geologijos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. išduotą leidimą Nr. 4-11 naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, kuriuo Bendrovei nuo 2011 m. sausio 19 d. buvo leidžiama be kita ko, naudoti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas.
Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartis sudaryta 2011 m. sausio 12 d., joje nurodytas galiojimo terminas nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2036 m. sausio 18 d. Sutarties 4 punktu pareiškėjai kasybos sklypas skiriamas 9,1 ha plote, kuriame yra 403 000 m³ žvyro ir smėlio išteklių.
Geologijos tarnybos direktoriaus 2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 1-121 „(duomenys neskelbtini)“ aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro likutis likusiame naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirto telkinio plote smėlio 2,87 ha plote – 182 000 m³; žvyro 2,56 ha plote 131 000 m³.
Geologijos tarnybos direktoriaus 2019 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-45 „(duomenys neskelbtini)“ aprobuotas geologinių smėlio ir žvyro likutis likusiame naudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirto telkinio plote smėlio 7,81 ha plote – 399 000 m³; žvyro 4,77 ha plote 173 000 m³.
Geologijos tarnyba 2019 m. liepos 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išdavė leidimą Nr. KN-19-34p Naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, kuriuo buvo leidžiama be kita ko, naudoti Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamos naudojimo sutarties sąlygas.
Klaipėdos apskrities rajono (duomenys neskelbtini) žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartis sudaryta 2019 m. liepos 23 d., joje nurodytas galiojimo terminas nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2044 m. liepos 24 d. Sutarties 5 punktu pareiškėjai kasybos sklypas skiriamas 7,8 ha plote, kuriame yra 524 000 m³ smėlio ir žvyro išteklių, iš jų smėlio 394 000 m³, žvyro – 59 000 m³ (pagal 2019 m. birželio 30 d. būklę).
Departamento pareigūnai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį mokesčio už 2016 m. – 2019 m. I ir II ketvirčiais išgautus valstybinius gamtos išteklius patikrinimą ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. surašė patikrinimo aktą Nr. PA74-3 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) karjere laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. vykdė kasybą už Geologijos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. leidime Nr. 4-11 nurodyto kasybos sklypo ribų, neteisėtai iškasė 4 594 m³ žvyro ir 2 048 m³ smėlio. Patikrinimo akte nurodyta, kad tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnio, 12 straipsnio, 14 straipsnio reikalavimus.
Departamento pareigūnai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Patikrinimo aktu už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, pritaikė didesnio mokesčio tarifą ir Bendrovei už laikotarpyje nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. išgautą 4 594 m³ žvyro kiekį ir 2 048 m³ smėlio kiekį apskaičiavo 32 946 Eur mokestį, taikydami koeficientą 10.
Bendrovė, nesutikdama su Patikrinimo aktu ir jame nurodytomis išvadomis, Departamentui 2019 m. spalio 22 d. pateikė rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto.
Departamentas į Bendrovės pateiktas pastabas atsižvelgė iš dalies, ir 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalimi pakeitė Patikrinimo aktą ir šiuo aktu Bendrovei apskaičiuotą 32 946 Eur mokestį už be leidimo išgautą gamtos išteklių – 4 594 m³ žvyro ir 2 048 m³ smėlio paskaičiavo 22 052 Eur.
Byloje nėra ginčo, kad ištekliai buvo išgauti už išteklių kontūro į gylį. Pareiškėja taip pat neginčija, kad buvo išgauta 4 594 m³ žvyro ir 2 048 m³ smėlio. Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl to, ar ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti, t .y., ar pareiškėja vykdė veiklą turėdama leidimą.
Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (toliau – Leidimų taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 35.5. papunktyje nustatyta, kad sutartyje nurodoma išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita). Leidimų taisyklių 20.2 papunktyje nustatyta, kad pakartotinis leidimas išduodamas, jeigu patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4?35.6, 35.13 ir 35.15 papunkčiuose.
Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių, patvirtintų Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 „Dėl markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Laikinosios taisyklės) 24 punkte nustatyta, kad atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
Žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. D1-145 „Dėl žemės gelmių naudojimo planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Planų rengimo taisyklės) 44 punkte nustatyta, kad naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha). Šiuo atveju turi būti atliktos visos Taisyklių IV, V ir VI skyriuose numatytos procedūros.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turi Geologijos tarnybos 2011 m. sausio 12 d. išduotą Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 4-11, kuriuo Bendrovei nuo 2011 m. sausio 19 d. buvo leidžiama be kita ko, naudoti ir Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklius pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas. Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutarties sudarytos 2011 m. sausio 12 d., 4 punkte nustatyta, kad sutartimi pareiškėjai skiriamas kasybos plotas 9,1 ha plote, kuriame yra apie 403 000 m³ žvyro ir smėlio išteklių. Sutartyje nurodytas galiojimo terminas nuo 2011 m. sausio 19 d. iki 2036 m. sausio 18 d.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėja, išgavusi gamtos išteklius už Leidimo sutartimi skirto kasybos sklypo ribų, už išteklių kontūro į gylį, pakeitė kasybos gylį, neturėdama leidimo.
Pažymėtina, kad, pagal Planų rengimo taisyklių 44 punktą, naudojimo planas turi būti keičiamas, kai numatoma keisti žemės sklypo plotą ir (ar) ribas, ir (arba) kasybos sklypo plotą, ir (ar) ribas (kai plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha), tačiau nenustato kasybos gylio keitimo. Todėl darytina išvada, kad Planų rengimo taisyklėse numatyti naudojimo plano keitimo pagrindai siejami ne su kasybos gylio keitimu, o kasybos ploto pasikeitimais.
Iš Patikrinimo akto ir atsakovo teismui pateiktų dokumentų neįmanoma nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. lapkričio 22 d. pareiškėjai išgaunant gamtos išteklius buvo pakeistos kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos taip, kad sklypo plotas padidėtų daugiau kaip 0,5 ha. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ploto padidėjimą daugiau kaip 0,5 ha. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja turėjo pareigą keisti naudojimo planą. Be to, pagal Laikinųjų taisyklių 24 punktą yra įmanoma, kad išteklius išgauti už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu. Tokiu atveju išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis. Sistemiškai aiškinant Planų rengimo taisyklių ir Laikinųjų taisyklių teisės nuostatas, pažymėtina, kad už išteklių kontūro ribų išgauti ištekliai nelaikytini kaip išgauti be leidimo, jei išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos nepasikeičia taip, kad plotas padidėja daugiau kaip 0,5 ha.
Pažymėtina ir tai, kad tiek pagal Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį sudarytą 2011 m. sausio 12 d., tiek pagal Klaipėdos apskrities (duomenys neskelbtini) telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalies naudojimo sutartį sudarytą 2019 m. liepos 23 d., nėra numatytas konkretus išteklių naudojimo gylis. Abiejose sutartyse nustatyta, kad išteklių naudojimo ribos yra pagal nustatyta tvarka patvirtintą išteklių naudojimo projektą.
Kaip jau minėta, byloje nėra jokių įrodymų, kad nagrinėjamu atveju gamtos išteklių išgavimo metu sklypo plotas ir (ar) ribos pasikeitė taip, kad plotas padidėjo daugiau kaip 0,5 ha. Patikrinimo akte nėra pateikta jokių argumentų dėl minėtų aplinkybių vertinimo. Taigi, teismas nenustatė, kad šios aplinkybės buvo vertintos atliekant patikrinimą.
Dėl kompetencijos ribų
Pareiškėja skunde nurodo, jog Departamentas atlikęs pareiškėjos patikrinimą, surašęs patikrinimo aktą, jo pagrindu priėmęs skundžiamą Sprendimą yra saistomas ultra vires (viršijant įgaliojimus) doktrinos, reiškiančios kad viešojo administravimo subjektas gali atlikti tik tai, kas nustatyta teisės aktuose.
Ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius kontroliuoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos (Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 6 punkte nurodytą mokestį, t. y. už valstybinius gamtos išteklius administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. D1-444 „Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2019 m. spalio 3 d.) 8 punkte nustatyta, kad Departamento pareigūnai tikrina: 1) žemės sklypo naudojimą įteisinančius dokumentus; 2) žemės sklypo riboženklių buvimą ir jų vietų atitiktį markšeiderinio plano duomenims; 3) informacinių stendų prie įvažiavimų į karjerą (durpyną) būklę. Informaciniame stende turi būti nurodytas naudotojo pavadinimas, buveinė, kontaktinis telefonas ir telkinio (kasybos sklypo) pavadinimas; 4) naudingųjų iškasenų išteklių apsaugos nuo grobstymo, taršos buitinėmis ir kitomis atliekomis priemonių įgyvendinimą (rakinamų įvažiavimo kelių užtvarų įrengimą, šalutinių privažiavimo prie karjero kelių panaikinimą aptveriant ar kt.); 5) derlingojo (humusinio) dirvožemio sluoksnio apsaugos priemonių įgyvendinimą: 5.1 nuėmimą prieš pradedant eksploatuoti naudingąją iškaseną, išskyrus atvejus, kai jo storis nesiekia 10 cm; 5.2 sąvartų suformavimą atskirai nuo dangos uolienų ir pirminio žaliavos perdirbimo atliekų sąvartų; 5.3 derlingojo dirvožemio sluoksnio panaudojimą, kai karjerą rekultivuojant į vandens telkinį arba kitais atvejais susidaro jo perteklius, kuris gali būti išvežtas žemės rekultivavimui į kitus objektus; 6) kasybos atliekų susidarymo ir jų panaudojimo atitiktis žemės gelmių naudojimo plano sprendiniams; 7) išeksploatuotų plotų rekultivavimo darbų apimtis ir būklę; 8) Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Tiek atsakovės atsiliepime nurodyta, tiek Geologijos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. D1-576 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 3 d. įsakymo Nr. D1-444 „Dėl naudingųjų iškasenų išteklių naudojimo kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ Departamentui buvo perduota Geologijos tarnybos funkcija – tikrinti telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams ir kasybos darbų sistemos elementų parametrų atitiktį pateiktame žemės gelmių naudojimo plane. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas, atlikęs pareiškėjos veiklos patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 22 d., t. y. iki minėto 2019 m. rugsėjo 30 d. Aplinkos ministro įsakymo priėmimo, neturėjo teisės vertinti telkinio eksploatacijos atitikties žemės gelmių naudojimo sprendiniams. Šią funkciją Departamentas įgijo Aplinkos ministrui priėmus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. D1-576, kuris papildytas nauju 8.8. papunkčiu, nustatančiu, jog Departamento pareigūnai, be kita ko, tikrina telkinio (telkinio dalies) gavybos darbų atitiktį žemės gelmių naudojimo plane numatytiems sprendiniams.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad Departamento 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis, kuria Bendrovei apskaičiuotas 22 052 Eur mokestis už be leidimo išgautus gamtos išteklius 4 594 m³ žvyro ir 2 048 m³, yra nepagrįsta ir naikintina.
Pareiškėja prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Byloje yra duomenys apie pareiškėjos sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį ir apmokėtą 869,50 Eur sąskaitą už teisines paslaugas (700,10 Eur už skundo parengimą ir 169,40 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, iš viso 869,50 Eur).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – Rekomendacijos).
Pareiškėjos patirtos advokato išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl gali būti priteisiamos. Pareiškėjai priteisiamos žyminio mokesčio ir advokato išlaidos, kurios sudaro 892 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. AS-90 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo priskaičiuota 22 052 Eur mokesčių suma padidintu tarifu.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 892 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.